D. Trumpas: Kanada turėtų tapti 51-ąja valstybe, jei nesugeba susitvarkyti su muitais
D. Trumpas prezidentu išrinktas prieš beveik mėnesį ir jau sujudino katilą savo pranešimais ir planais, dažnai net pažadais ir perspėjimais. D. Trumpas pradėjo nuo svarbių pažadų įvesti didesnius muitus tam tikroms sąjungininkėms. Tačiau dabar jis nusitaikė į kaimynę Kanadą.
Praėjusią savaitę išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pajuokavo su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Tačiau pokštas buvo su rimta nata ir konkrečiu įspėjimu. Jis pareiškė, kad Kanada turėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, jei nesugebės susidoroti su D. Trumpo pristatytu agresyviu muitų tarifų planu. Jis pasakė, kad J. Trudeau tuomet galėtų būti gubernatoriumi[1].
Penktadienį Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau susėdo trijų valandų vakarienei su Prezidentu Donaldu Trumpu jo „Mar-a-Lago“ valdose Palm Byče, Floridos valstijoje. D. Trumpas vakarienę apibūdino kaip „labai produktyvią“. Susitikimas įvyko reaguojant į D. Trumpo grasinimą įvesti 25 proc. tarifą Kanados importuojamiems produktams, kuris jau sukėlė susirūpinimą Kanadoje.
Per vakarienę 52 metų J. Trudeau išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų tarifų, įspėdamas, kad jie gali smarkiai pakenkti Kanados ekonomikai. Pasak šaltinių, jis maldavo D. Trumpo nesiimti įgyvendinti šio plano. Pranešama, kad atsakydamas į tai 78 metų D. Trumpas šmaikštavo: „Vadinasi, jūsų šalis negali išgyventi, nebent apiplėšdama JAV 100 mlrd. dolerių?“ – turėdamas omenyje JAV prekybos su Kanada deficitą.
Vienam pokštas, kitam įspėjimas: didėjanti įtampa tarp JAV ir Kanados
D. Trumpas pajuokavo, kad Kanada galėtų tapti 51-ąja valstybe, o J. Trudeau – jos gubernatoriumi. Pranešama, kad salė juokėsi, tačiau kai kurie tai darė „nervingai“, teigia vakarienei artimi šaltiniai. Kai kažkas prie stalo prasitarė, kad Kanada būtų „labai liberali valstybė“, D. Trumpas pridūrė, kad ją būtų galima padalyti į dvi – liberalią ir konservatyvią.
Ši vakarienė taip pat išryškino tebesitęsiančią įtampą tarp abiejų šalių – D. Trumpas pakartojo savo reikalavimus, kad Kanada imtųsi veiksmų tokiais klausimais kaip nelegali imigracija ir narkotikų kontrabanda. Jis leido aiškiai suprasti, kad tikisi iš Kanados kokių nors pokyčių, kai sausio 20 d. prisieks eiti pareigas.
Vis dėlto D. Trumpas pripažino, kad „ministras pirmininkas“ yra geresnis titulas J. Trudeau nei „gubernatorius“, taip vakarą paįvairindamas humoru. Nepaisant juokų, pokalbis buvo itin svarbus, nes abu lyderiai sprendė sudėtingus prekybos ir politinius klausimus, kurie lems jų santykius ateinančiais metais [2].
Sekmadienį Kanados ambasadorė JAV Kirsten Hillman pasidalijo mintimis, kad Ministrui Pirmininkui Justinui Trudeau pavyko įtikinti išrinktąjį Prezidentą Donaldą Trumpą ir pagrindinius jo komandos narius, kad nesąžininga Kanadą traktuoti taip pat kaip Meksiką, kai kalbama apie tokius klausimus kaip prekyba narkotikais ir migracija.
Hillman, penktadienį dalyvavusi vakarienėje D. Trumpo dvare Mar-a-Lago Floridoje, sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad šis susitikimas suvaidino lemiamą vaidmenį sprendžiant D. Trumpo grasinimą įvesti muitus prekėms iš Kanados ir Meksikos. Anksčiau D. Trumpas buvo sakęs, kad kaip vieną pirmųjų savo įsakų įves 25 proc. tarifą, jeigu šios dvi šalys nesiims veiksmų dėl narkotikų ir migrantų srauto į JAV.
J. Trudeau siekia tolesnių diskusijų su D. Trumpu
Paskelbęs apie naujus muitus, Kanados Ministras Pirmininkas Justinas Trudeau paprašė asmeninio susitikimo su JAV Prezidentu Donaldu Trumpu, o D. Trumpas pakvietė jį vakarienės. Vakarienės metu JAV ambasadorė Kanadoje Kirsten Hillman pasidalijo mintimis, kad viena iš pagrindinių aptartų temų buvo didelis skirtumas tarp JAV ir Kanados sienos bei JAV ir Meksikos sienos. Hillman paaiškino, kad JAV supranta Kanados poziciją, ypač kai kalbama apie tokius klausimus kaip prekyba narkotikais ir imigracija.
Hillman pažymėjo, kad Kanada nėra pagrindinis fentanilio, kuris kelia didelį susirūpinimą JAV ir Meksikos pasienyje, šaltinis. Iš tikrųjų 99,8 proc. fentanilio, konfiskuojamo JAV, yra iš Meksikos, o pernai Kanados pasienyje buvo konfiskuoti tik 43 svarai, palyginti su 21 100 svarų Meksikos pasienyje.
Kalbant apie imigraciją, Hillman pažymėjo, kad Kanada sudaro mažiau nei 1 % visų JAV sulaikomų nelegalių migrantų. 2023 m. spalio – 2024 m. rugsėjo mėn. buvo tik 23 721 sulaikymas, susijęs su Kanada, palyginti su daugiau nei 56 000 sulaikymų Meksikos pasienyje vos per vieną mėnesį[3].
Hillman taip pat pabrėžė Kanados įsipareigojimą užtikrinti sienų saugumą ir planus investuoti į daugiau technologijų ir teisėsaugos institucijų. Ji paminėjo JAV ir Kanados susitarimą, pagal kurį nelegaliai sieną kirtę migrantai gali būti grąžinami atgal į Kanadą – tokios galimybės Meksika su JAV neturi.
Vakarienės metu taip pat buvo aptarti prekybos klausimai. Hillman paaiškino, kad praėjusiais metais JAV prekybos su Kanada deficitas siekė 75 mlrd. dolerių, daugiausia dėl aukštų energijos išteklių eksporto kainų. Nepaisant to, ji pabrėžė abiejų šalių prekybos svarbą – kasdien per sieną keliauja prekių ir paslaugų už 3,6 mlrd. dolerių. Kanada taip pat yra didžiausia naftos, elektros energijos, plieno, aliuminio ir urano tiekėja JAV – visa tai labai svarbu nacionaliniam saugumui.
Nors dėl tarifų iš karto nebuvo pasiektas joks sprendimas, Hillman buvo nusiteikęs optimistiškai. „Atvirai kalbant, nemanau, kad galėjo būti geriau, – sakė ji. „Jei jis būtų pasakęs, kad tarifų nebus, būtų buvę geriau, bet to nebuvo realu tikėtis.“
Nors D. Trumpas laikėsi savo pozicijos dėl muitų, D. Hillman tikisi, kad Kanados pareigūnų ir būsimos JAV administracijos diskusijos tęsis ir artimiausiomis savaitėmis.
