D. Trumpas: jie nori mane suimti

Pasaulis, TeisėRaimonda Jonaitienė
Suprasti akimirksniu
D. Trumpas
D. Trumpas įsitikinęs, kad su juo bandoma susidoroti. Socialinio tinklo nuotrauka

Buvęs JAV prezidentas įsitikinęs, kad J. Bidenas siekia su juo susidoroti

Regis, jog kova dėl JAV vadovo posto darosi vis labiau įtempta. Sekmadienį, savo socialiniame tinkle „Truth Social“, Donaldas Trumpas viešai parašė, kad „jie“ nori jį suimti. Kalbėdamas apie savo kandidatūrą 2024 metų JAV prezidento rinkimuose, buvęs šalies vadovas be jokių užuolankų rašė[1]:

„Jie nori sutrukdyti – iki tokio taško, kad Joe Bidenas yra pasiruošęs suimti savo labai smarkiai balsavimuose pirmaujantį oponentą.“

Šis komentaras buvo paskelbtas drauge su vaizdo įrašu, kuriame D. Trumpas išsakė tokią pačią mintį šeštadienį pasakytoje kalboje. Šeštadienio prakalbą jis užbaigė ryžtingai pareikšdamas: „bet mes neleisime, kad taip nutiktų“.

Aiškindamas apie siekius sutrukdyti jam sėkmingai dalyvauti rinkimuose ir galbūt vėl tapti JAV prezidentu, D. Trumpas turėjo omenyje jam pareikštus net 37 kaltinimus. Buvęs šalies vadovas kaltinamas netinkamu įslaptintų dokumentų tvarkymu.

Specialusis patarėjas Jackas Smithas yra apkaltinęs D. Trumpą, jog 2020 metų sausio mėnesį, palikdamas Baltuosius rūmus, drauge su savimi pasiėmė įslaptintus dokumentus, kuriuos peržiūrėti gali tik tam leidimą turintys asmenys. Pasak J. Smitho, D. Trumpas šiuos dokumentus išsivežė į savo namus. O Nacionalinio archyvo pareigūnams reikalaujant grąžinti dokumentus, buvęs JAV prezidentas atsisakė vykdyti tokius prašymus.

Tuo tarpu pats D. Trumpas įsitikinęs, jog dokumentai priklauso jam ir kad jis, kaip prezidentas, turėjo teisę juos išslapstinti pagal Prezidento įrašų įstatymą. Nors pilnai neaišku, ar politikas iš tikrųjų tai padarė, tačiau jis jau ne sykį kartojo, jog dokumentai buvo išslaptinti ir kaltinimai yra neteisingi.

Kilo abejonių dėl 2020 metų JAV rinkimų rezultatų

Tai nėra pirmas kartas, kai D. Trumpas kaltina savo oponentą ir jo komandą nešvariais darbais. Praeityje žinomas politikas ne sykį kalbėjo apie netikrus rinkimus, kai 2020 metais pralaimėjo dabartiniam JAV prezidentui J. Bidenui. D. Trumpas aiškino, jog buvo vykdomas rinkėjų sukčiavimas ir nors to nepagrindė konkrečia informacija, visgi vėliau atsirado įrodymų, kad buvo bandyta paveikti rinkimų rezultatus.

Remiantis JAV vidaus pajamų tarnybos (IRS) vidaus informatoriaus Gary Shapley parodymais[2], FTB „patikrino“ J. Bideno sūnaus Hunterio Bideno palikto nešiojamojo kompiuterio turinį dar 2019 metų lapkritį – likus metams iki JAV prezidento rinkimų, kuriuose aršiai konkuravo D. Trumpas ir J. Bidenas. G. Shapley pridūrė, kad federalinis kompiuterių ekspertas įvertino nešiojamąjį kompiuterį ir patvirtino, jog šis „jokiu būdu nebuvo suklastotas“.

Spalio mėnesį ir likus kelioms dienoms iki 2020 metų rinkimų, 51 buvęs žvalgybos bendruomenės narys pasirašė laišką, kuriame teigiama, kad H. Bideno nešiojamojo kompiuterio istorijoje yra „klasikinės Rusijos informacinės operacijos žymės“. Jo kompiuteryje buvo duomenų, kurie ne tik atskleidė skandalingas jo gyvenimo detales, bet ir įtartinus verslo santykius. Vėlesnėmis dienomis, kaip atskleidė Tviterio failai, prasidėjo aršus žiniasklaidos cenzūravimas.

Tik 2023 metų balandžio mėnesį, laiške, skirtame dabartiniam valstybės sekretoriui Antony Blinkenui, kuris taip pat buvo Bideno kampanijos dalyvis, buvo atskleista, kad žvalgyba dėjo aiškias pastangas pakeisti rinkimų rezultatus. Laiške kongresmenas Jimas Jordanas citavo buvusio laikinai pareigas ėjusio CŽV vadovo Michaelio Morello liudijimą, kuris sakė, kad Blinkenas su juo susisiekė maždaug 2020 metų spalio 17 dieną. J. Jordano laiške taip pat teigiama, kad M. Morrellas aiškino norėjęs padėti J. Bidenui sėkmingai laimėti rinkimus.

D. Trumpas didina savo rėmėjų gretas

JAV prezidento rinkimai
D. Trumpas laikomas vienu stipriausių kandidatų JAV prezidento rinkimuose. Jono Tysono/Unsplash nuotrauka

Nepaisant nesėkmingai pasibaigusių 2020 metų JAV prezidento rinkimų ir dabar gautų virtinės kaltinimų, D. Trumpas ir toliau išlieka 2024 metų rinkimų favoritu. Panašu, jog tokie žingsniai netgi veikia priešingai – politikas įgauna vis didesnį pranašumą, lyginant su savo oponentais.

Štai naujausia „NBC News“ apklausa parodė, kad D. Trumpas padidino savo rėmėjų kiekį prieš Floridos gubernatorių Roną DeSantisą iki 29 taškų[3]. O tai reiškia, jog D. Trumpas beveik padvigubino savo pranašumą lyginant su balandžio mėnesį vykusia apklausa.

Net 51 proc. respublikonų rinkėjų pirminiuose rinkimuose dabar renkasi D. Trumpą, o ne R. DeSantisą, kuris surinko 22 proc. Kiti kandidatai turi dar menkesnį palaikymą: buvęs viceprezidentas Mike’as Pence’as gavo 7 proc., buvęs Naujojo Džersio gubernatorius Chrisas Christie’as gavo 5 proc., o visi kiti kandidatai nesugebėjo peržengti 4 proc. kartelės. Tokiais rezultatais stebėjosi ir „NBC News“ respublikonų apklausų vykdytojas Billas McInturffas:

„Pirmą kartą istorijoje buvęs prezidentas buvo apkaltintas, o šioje apklausoje nerandame žymės, kad tai turėjo įtakos jo vietai [rinkimuose].“

Tam, kad nors vienas iš respublikonų kandidatų sugebėtų užtikrintai aplenkti D. Trumpą priešlaikiniuose rinkimuose, turėtų įvykti kažkas išties rimto ir nenumatyto. Ir panašu, jog 37 kaltinimai tikrai nėra pakankamai įtikinanti priežastis, jog rinkėjai pakeistų savo nuomonę. Netgi atvirkščiai – ekspertai jau pradeda kalbėti, kad kol D. Trumpo palaikymas vis labiau auga, R. DeSantisas praranda savo pozicijas. O tai reiškia, kad vienintelis iki šiol rimtu D. Trumpo varžovu laikytas politikas, regis, taip ir nesugebės sumažinti didžiulės buvusio JAV prezidento persvaros.

Be to, nemažai rinkėjų tiki, jog oponentai iš tiesų bando susidoroti su D. Trumpu. Remiantis apklausa, net 64 proc. respublikonų rinkėjų mano, kad D. Trumpui mesti kaltinimai ir vykdomi tyrimai yra politiškai motyvuoti. O tai reiškia, kad taip mąsto net ir tie, kurie palaiko kažkurį kitą respublikonų kandidatą.

Tiesa, hipotetinėje visuotinių prezidento rinkimų apklausoje, kurią taip pat surengė „NBC News“, kol kas vis dar pirmauja J. Bidenas. Dabartinis JAV prezidentas surinko 49 proc., o buvęs šalies vadovas – 45 proc. balsų.