D. Trumpas: JAV pasiruošusi dalį imigrantų išsiųsti į Gvantanamą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas skelbia, kad dalis imigrantų yra tokie pavojingi šaliai, kad jų net nežada perduoti jų gimtinėms. Vietoj to išssiųs į Gvantaname, kur jau paruoštos lovos. D. Trumpas nurodė Gvantanamo įlankoje pastatyti naują migrantų sulaikymo centrą ir teigė, kad jame galėtų būti laikoma iki 30 000 žmonių[1].
Jis sakė, kad ši įstaiga, esanti JAV karinio jūrų laivyno bazėje Kuboje, bet atskirta nuo griežto saugumo karinio kalėjimo, bus naudojama laikyti „pavojingiausius nelegalius imigrantus, keliančius grėsmę amerikiečiams“.
Gvantanamo įlanka ir anksčiau buvo naudojama imigrantams kalinti, nors kai kurios žmogaus teisių grupės kritikavo tokią praktiką. Vėliau trečiadienį D. Trumpo „pasienio caras“ Tomas Homanas paskelbė, kad ten esanti įstaiga bus išplėsta ir ją valdys Imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE).
Jis taip pat minėjo, kad migrnatai keliaus tiesiai ten jei juos jūroje sulaikys JAV pakrančių apsaugos tarnyba. Skelbiama, akd įstaigoje bus taikomi „aukščiausi“ sulaikymo standartai[2].
Per pasirašymo renginį Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas sakė, kad naujuoju įsaku gynybos ir krašto saugumo departamentams bus nurodyta „pradėti rengti“ įstaigą su 30 000 vietų. Prezidentas tikino, kad tai yra pavojingi asmenys ir nusikaltėliai, kuriuos reikia atskirti nuo piliečių. „Kai kurie iš jų yra tokie pavojingi, kad mes net nepatikime jų kilmės šalims jų laikyti, nes nenorime, kad jie grįžtų atgal. Taigi, mes juos išsiųsime į Gvantanamą… iš ten sunku pabėgti“.
Neaišku, kiek kainuos naujasis sulaikymo centras ir kada jis bus baigtas
D. Trumpas apie naująjį centrą paskelbė pasirašydamas Laken Riley įstatymą. Pagal šį įstatymą reikalaujama, kad už vagystes ar smurtinius nusikaltimus sulaikyti dokumentų neturintys imigrantai liktų kalėjime iki teismo. Įstatymą, pavadintą Džordžijos valstijos slaugos studentės, kurią pernai nužudė migrantas iš Venesuelos, vardu, Kongresas priėmė praėjusią savaitę. Tai reiškia ankstyvą D. Trumpo administracijos pergalę.
Pasak D. Trumpo, naujoji įstaiga padvigubins JAV pajėgumus sulaikyti dokumentų neturinčius migrantus. Taip jis galės pasiekti savo užsibrėžtus tikslus, apie kuriuos kalbėjo jau politinės kampanijos pradžioje. JAV prezidentas nori išvalyti šalį ir išvarydamas imigrantus tikisi, kad pakils šalies ekonomika ir sumažės nusikalstamumas.
JAV jau daugelį metų, valdant tiek respublikonų, tiek demokratų administracijai, Gvantaname naudojo Gvantanamo migrantų operacijų centrą (GMOC). Viskas prasidėjo po rugsėjo 11-tosios įvykių 2001 metais. Vienu metu įstaiga laikė ir šimtus kalinių. Keli prezidentai demokratai, įskaitant Baracką Obamą, žadėjo uždaryti Gvantanamo įlanką, tačiau ji tebėra atvira. Šiuo metu ten vis dar laikoma 15 kalinių[3].
2024 m. Tarptautinio pagalbos pabėgėliams projekto (International Refugee Assistance Project, IRAP) ataskaitoje JAV vyriausybė kaltinama, kad, sulaikius migrantus jūroje, ji slapta ilgai laiko juos ten „nežmoniškomis“ sąlygomis.
GMOC daugiausia buvo laikomi jūroje sulaikyti migrantai. Neseniai Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU), remdamasi Informacijos laisvės įstatymu, paprašė dokumentų apie šią įstaigą. J. Bideno administracija atsakė, kad GMOC „nėra sulaikymo įstaiga ir jokie migrantai čia nėra laikomi prieš savo valią“.
Tačiau D. Trumpo administracija primygtinai tvirtina, kad planuojama plėtra Gvantaname ir bus tikras sulaikymo centras. Pranešama, kad D. Trumpo komanda prašys Kongreso finansuoti plėtrą kaip dalį respublikonų remiamo išlaidų įstatymo projekto.
Kuba šį planą vadina „žiauriu“
Kubos vyriausybė greitai pasmerkė šį planą, kaltindama JAV kankinimais ir neteisėtu žmonių laikymu, kaip ji vadina, „okupuotoje“ žemėje. Kuba jau seniai vadina Gvantanamo įlanką okupuotomis žemėmis ir nuo pat Fidelio Kastro atėjimo į valdžią 1959 m. priešinasi ten esančiai JAV karinio jūrų laivyno bazei.
Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis pasmerkė šį planą ir pavadino jį žiauriu veiksmu. Jis X platformoje rašė, kad JAV planuoja įkalinti „tūkstančius prievarta išsiųstų migrantų“ Gvantaname, netoli vietos, kuri garsėja kankinimais ir neteisėtu kalinimu.
Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodrigesas taip pat kritikavo šį sprendimą, sakydamas, kad jis rodo „nepagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei“.
