JAV prezidento rinkimams artėjant, kandidatai dalijasi įžvalgomis dėl užsienio politikos aktualijų
Penki respublikonų partijos kandidatai į prezidentus teigia, kad įvykdė lėšų rinkimo kriterijus ir kitą mėnesį dalyvaus pirmuosiuose partijos pirminiuose debatuose.
Apie tai paskelbė buvusio prezidento Donaldo Trumpo, Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso, buvusios ambasadorės Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley, senatoriaus Timo Scotto ir verslininko Viveko Ramaswamy kampanijų atstovai[1].
Dabar, likus daugiau nei mėnesiui iki pirmųjų respublikonų nacionalinio komiteto remiamų debatų rugpjūčio 23 d. Milvokyje, juos jau parėmė 40 000 aukotojų, mažiausiai 20-yje valstijų.
Kitas žingsnis, kurį turi žengti kandidatai į prezidentus – surinkti bent 1 proc. palaikymą trijose nepriklausomose nacionalinėse apklausose arba dviejose nacionalinėse apklausose ir vienoje nepriklausomoje apklausoje dviejose iš keturių išankstinio balsavimo valstijų: Ajovoje, Naujajame Hampšyre, Nevadoje ir Pietų Karolinoje.
O artėjant aktyviausioms kovoms dėl respublikonų partijos nominacijos, kandidatai vis dažniau kalba apie savo planuojamą politinę darbotvarkę, išdėsto savo vidaus ir užsienio politikos siekius.
Būtent užsienio politikos klausimais neseniai prakalbo ir buvęs prezidentas bei vienas iš dabartinių respublikonų partijos lyderių D. Trumpas. Palietęs vieną aktualių geopolitinių problemų – karą Ukrainoje, jis prabilo apie galimybes šį konfliktą užbaigti taikiai.
D. Trumpas siektų taikos susitarimo Ukrainoje
Diskutuodamas apie užsienio politikos aktualijas, dabartinėje savo rinkimų kampanijos stadijoje D. Trumpas daug dėmesio skiria įtemptiems JAV-Kinijos santykiams, tačiau neseniai prakalbo ir apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
Palietęs vieną aktualiausių šių dienų geopolitinių problemų, buvęs JAV vadovas teigė, kad šioje situacijoje vis dar realu pasiekti taikos susitarimą ir paragino būtent tai ir padaryti.
„Noriu, kad žmonės nustotų žūti dėl šio absurdiško karo“, – sakė D. Trumpas[2].
Potencialus respublikonų pasirinkimas kandidatu į prezidentus neatmetė galimybės, kad Ukrainos valdžia galiausiai bus priversta padaryti teritorinių nuolaidų Rusijai.
„Būdamas prezidentas, aš apsvarsčiau bet kokį derybų dėl taikos pagrindą“, – sakė D. Trumpas, vis dėlto pabrėždamas, kad labai gerbia savo tėvynę ginančius ukrainiečius.
D. Trumpas taip pat sakė, kad šiuo metu svarbiausia užduotis Jungtinėms Valstijoms yra sudaryti taiką.
„Atėjo laikas tai padaryti, suburti abi puses, kad būtų pasiekta taika“, – sakė D. Trumpas.
Buvęs JAV prezidentas toliau kalba, kad karą Ukrainoje galėtų sustabdyti per 24 valandas
Kiek anksčiau, kalbėdamas apie karą Ukrainoje ir galimą jo baigtį, D. Trumpas yra sakęs, kad norėtų, jog „visi tiesiog nustotų mirti“.
„Jie miršta. Rusai ir ukrainiečiai. Noriu, kad jie nustotų mirti“, – sakė D. Trumpas, savo pergalės 2024 m. JAV prezidento rinkimuose atveju žadėdamas karą baigti per 24 valandas[3].
Kovo mėnesį, „Fox News“ laidoje „Hannity“ D. Trumpas taip pat teigė, kad vadovaudamas taikos deryboms galėtų užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą „per 24 valandas“.
„Jei tai dar nebus išspręsta, aš tai tikrai išspręsiu per 24 valandas su Zelenskiu ir Putinu, ir ten įvyks labai lengvos derybos, bet nenoriu jums sakyti, ką tai apima, nes tada negalėsiu pasinaudoti tomis derybų sąlygomis. Bet tai yra labai lengvos derybos, kurios tikrai gali įvykti. Aš tai išspręsiu per vieną dieną, garantuoju taiką tarp jų“, – sakė D. Trumpas.
Jis taip pat kalbėjo apie tai, kad invazijos į Ukrainą net nebūtų buvę, jei būtent jis būtų ėjęs prezidento pareigas, o ne dabartinis JAV vadovas Joe Bidenas.
Tuo tarpu dabar, paklaustas, ar pritaria JAV karinės pagalbos Ukrainai teikimui, jis tvirtai neišreiškė įsipareigojimo toliau siųsti pagalbą Kijevui.
„Mes atiduodame tiek daug įrangos, kad dabar neturime amunicijos sau. Neturime sau amunicijos, tiek daug atiduodame“, – sakė jis.
D. Trumpas taip pat tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar mano, kad V. Putinas yra karo nusikaltėlis.
„Jei sakysite, kad jis yra karo nusikaltėlis, bus daug sunkiau susitarti, kad šis reikalas būtų sustabdytas. Jei jis bus karo nusikaltėlis, žmonės jį suims ir įvykdys egzekuciją, jis kovos daug sunkiau nei kitomis aplinkybėmis“, – teigė D. Trumpas, pavadinęs V. Putiną „protingu vyruku“, padariusiu „didžiulę klaidą“ besiveržiant į Ukrainą.
D. Trumpo kalbos apie taikos derybas ir paramą Ukrainai atspindi dalies amerikiečių nuotaikas
Tokios buvusio prezidento mintys gali imponuoti didelei daliai JAV piliečių, kurie vis dažniau ima jausti nuovargį dėl vis dar tebevykstančio karo ir milžiniškos Amerikos paramos Ukrainai.
Nauja „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad karui Ukrainoje tęsiantis 47 proc. amerikiečių mano, kad Jungtinės Valstijos teikia Ukrainai tinkamą pagalbą. Tačiau 28 proc, apklaustųjų teigia, kad JAV teikiama parama yra per didelė[4].
Amerikiečių, teigiančių, kad JAV teikia per didelę pagalbą Ukrainai, dalis nuo karo pradžios nuolat didėjo, o tai daugiausia lėmė respublikonų partijos nuotaikos.
Šiuo metu 44 proc. respublikonų teigia, kad JAV teikia per didelę pagalbą Ukrainai, t. y. šiek tiek daugiau nei sausį, kai šis rodiklis siekė 40 proc. Dabartiniai skaičiai taip manančiųjų yra didžiausi nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusiais metais.
Praėjusių metų kovą respublikonai tik 4 procentiniais punktais dažniau nei demokratai teigė, kad JAV teikia per didelę pagalbą Ukrainai. Šiandien ši atskirtis siekia jau net 30 procentinių punktų.
Be to, JAV visuomenės dėmesys Rusijos ir Ukrainos konfliktui pastaraisiais mėnesiais mažai pakito. Maždaug 59 proc. amerikiečių teigia, kad būtent dabar bent kiek atidžiau seka naujienas apie invaziją.
Maždaug trečdalis amerikiečių teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia didelę grėsmę JAV interesams. Tokia pati dalis teigia, kad tai tėra menka grėsmė, o 11 proc. pavojaus visiškai nemato.
