Iš buvusio Rusijos prezidento lūpų skrieja vis labiau stulbinantys pareiškimai
Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas apkaltino Japonijos ministrą pirmininką Fumio Kishidą „gėdingu paklusnumu Jungtinėms Valstijoms“ ir pasiūlė jam „ritualiniu būdu išsipjauti sau vidurius“.
Toks „pasiūlymas“ nuskambėjo po F. Kishidos ir JAV prezidento susitikimo, po kurio abu lyderiai pareiškė, kad bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepateisinamas visos žmonijos atžvilgiu.
Pastarasis D. Medvedevo išsišokimas yra tik vienas iš daugelio šokiruojančių ir vis labiau provokuojančių jo komentarų Vakarų atžvilgiu. Daugelį ekspertų ir politikos apžvalgininkų tokia D. Medvedevo retorika vis dar stebina, mat prieš daugiau nei dešimtmetį būtent jis buvo laikomas į Vakarus orientuotu Rusijos reformatoriumi.
Japonijos premjeras sulaukė grėsmingo „pasiūlymo“
Po penktadienį įvykusio Japonijos ministro pirmininko F. Kishidos ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimo buvo išplatintas bendras pranešimas, kuriame teigiama, kad „bet koks Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų priešiškumo žmonijai aktas, kuris būtų niekaip nepateisinamas“.
Tai ypač nepatiko aktyviam Rusijos karo Ukrainoje rėmėjui D. Medvedevui. Jis pareiškė, kad JAV ir Japonijos įspėjimas apie branduolinio ginklo panaudojimą rodo „paranoją“ Rusijos atžvilgiu ir „išduoda atminimą šimtų tūkstančių japonų, kurie sudegė Hirošimos ir Nagasakio branduolinėje ugnyje“.
„Užuot reikalavęs JAV atgailauti, F. Kishida parodė, kad yra tik amerikiečių tarnas“, – rašė D. Medvedevas savo „Telegram“ kanale.
Vėliau rusų politikas pridėjo, kad tokią „gėdą nuplauti F. Kishida gali tik atlikdamas ritualinės savižudybės ritualą – „seppuku“.
Šis ritualas yra žinomas ir „hara kiri“ pavadinimu. „Seppuku“ yra ritualinės savižudybės forma, persipjaunant vidurius. „Hara kiri“ atveju, ši procedūra gali apimti ir galvos nukirtimą.
„Seppuku“ arba Vakaruose dažniau minimas „hara kiri“ yra sena Japonijos samurajų tradicija. Šis šiurpus ritualas paprastai būdavo atliekas dūriu sau į pilvo apačią trumpu, aštriu kardu. Tuomet ginklas būdavo pasukamas į viršų, taip garantuojant skrandžio perpjovimą ir mirtiną žaizdą.
Kai kurie asmenys atlikdami „seppuku“ pasirinkdavo lėtą mirtį, tačiau kiti pasitelkdavo pagalbininką vadinamą „kaishakunin“, kuris nukirsdavo aukai galvą iškart po pirmojo dūrio į pilvą.
Įprastai šį ritualą lydėjo didelė ceremonija: auka, prieš paimdamas peilį, dažnai išgerdavo sakės ir sudainuodavo trumpą „mirties“ dainą.
„Seppuku“ pirmą kartą paminėtas XII a. kaip priemonė samurajams garbingai mirti. Jie šį ritualą atlikdavo norėdami išvengti paėmimo į nelaisvę po pralaimėjimų mūšio lauke, tačiau jis taip pat buvo protesto priemonė ir būdas išreikšti sielvartą dėl gerbiamo vado mirties.
Moderniais laikais bene garsiausias šios ritualinės savižudybės formos atvejis įvyko 1970 m., kai Jukio Mišima, garsus rašytojas ir Nobelio premijos nominantas surengęs nepavykusį valstybės perėmimą, galiausiai nusižudė.
D. Medvedevo komentarai kaskart šokiruoja vis labiau
O D. Medvedevas tokiais stebinančiais komentarais švaistosi ne pirmą kartą. Praėjusiais metais Rusijos karą Ukrainoje jis vadino „šventu karu prieš šėtoną“ ir perspėjo, kad Maskva gali siųsti visus savo priešus į „amžinąją pragaro ugnį“.
D. Medvedevas taip pat sakė, kad Maskva Ukrainoje kovoja su „išprotėjusiais nacių narkomanais“, kuriuos remia Vakarai ir kuriems, anot jo, „nuo degeneracijos bėga seilės per smakrą“.
Vėliau D. Medvedevas ukrainiečius palygino su tarakonais ir pareiškė, kad Kijevas yra rusų miestas.
„Taigi noriu jiems priminti keletą neginčijamų faktų: Kijevas yra Senovės Rusijos sostinė. Kijevas yra didelis Mažosios Rusijos miestas, Rusijos imperijos sudėtyje. Kijevas yra Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) respublikos sostinė. Ir galiausiai, Kijevas yra rusų miestas, kuriame žmonės visada mąstė ir kalbėjo rusiškai. Kad viskas būtų visiškai aišku, ką ir kaip reikėtų grąžinti atgal“, – prieš keletą mėnesių kalbėjo D. Medvedevas.
D. Medvedevas tapo aršiausiu Vakarų kritiku
Dabar D. Medvedevas remia Kremliaus politiką ir aktyviai palaiko karą Ukrainoje. Tačiau jo retorika, net palyginus su Vladimiro Putino kalbomis, neretai nustebina. Priešingai nei V. Putinas, kuris sąmoningai vengia atvirauti ir žerti emocingas, karingas kalbas, D. Medvedevas atvirai kaltina Vakarus dėl visų Rusijos problemų ir nevengia tiesioginių grasinimų.
Tai didžiulis pokytis nuo 2008 m., kai tapęs Rusijos prezidentu jis žadėjo modernizaciją ir liberalizaciją. Tuo metu Rusijos konstitucija prezidentui leido tik dvi ketverių metų kadencijas. Būtent dėl to, V. Putinas pasitraukė iš Kremliaus ir tapo ministru pirmininku, o savo įpėdiniu asmeniškai pasirinko D. Medvedevą, su kuriuo dirbo nuo 2000 metų.
Netrukus daugelis pastebėjo, kad nors D. Medvedevas buvo aiškiai pavaldus V. Putinui, jis aktyviai plėtojo ir kiek liberalesnės Rusijos viziją. Dalis ekspertų net teigė, kad D. Medvedevas svarstė įkurti naują politinę partiją, o vienas iš svarbiausių tuo meto Kremliaus patarėjų Vladislavas Surkovas ragino D. Medvedevą siekti antros kadencijos.
Tačiau 2011 m. vasarą V. Putinas pasikvietė D. Medvedevą į žvejybą ir pareiškė, kad grįžta į prezidento postą.
„Kai galiausiai buvo prieita prie reikalo, D. Medvedevas tiesiog nebandė rizikuoti. Jis nebuvo tam pasiruošęs“, – teigia buvęs ilgametis Kremliaus pareigūnas Glebas Pavlovskis.
