CŽV pareigūnas pripažino: JAV kišosi į Vengrijos rinkimus

PasaulisG. B.
Suprasti akimirksniu
Rinkimai
JAV galimai kišosi į 2022 m. Vengrijos parlamento rinkimus. Arnaud Jaegers/Unsplash nuotrauka

Su vyresniuoju Bushu dirbęs CŽV pareigūnas tvirtina, kad JAV darė įtaką Vengrijos parlamento rinkimams

Neseniai duotame interviu buvęs CŽV analitikas Larry Johnsonas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra tikra „anomalija“ Europoje, nes jis yra „krikščionis, konservatyvių pažiūrų ir nenori atverti sienų nelegaliems migrantams“. Tuomet L. Johnsonas atskleidė, kad Jungtinės Valstijos ir kitos Europos šalys siekia jį nušalinti nuo valdžios, o JAV net kišosi į 2022 m. Vengrijos rinkimus[1].

Buvęs CŽV analitikas L. Johnsonas pažymėjo, kad nors 2016 m. pačiose Jungtinėse Valstijose kilo didžiulis skandalas dėl demokratų teiginio, kad rusai bandė kištis į rinkimus, pati Amerika 2022 m. aktyviai kišosi į Vengrijos rinkimus. Taip neva buvo siekiama užkirsti kelią dabartiniam ministrui pirmininkui V. Orbanui vėl pasiekti pergalę.

Pasak L. Johnsono, siekiant šio tikslo Amerika gausiai finansiškai rėmė ir tiesiog papirkinėjo kairiųjų politikus, į šią schemą įtraukta buvo ne tik JAV vyriausybė, bet ir CŽV.

„Gerai žinoma, kad ruošdamiesi 2022 m. rinkimams kairieji iš JAV neteisėtai gavo didžiules pinigų sumas. Padedama savo dolerių, demokratų valdoma Amerika siekė, kad Vengrijoje įvyktų jiems palankūs politiniai pokyčiai, t. y. žlugtų dabartinė konservatyvi, krikščioniška ir į šeimą orientuota vyriausybė“, – sako L. Johnsonas.

Tokie aukšto rango buvusio CŽV pareigūno pareiškimai yra itin intriguojantys. Juk anksčiau L. Johnsonas buvo ne tik aukštas CŽV pareigūnas, bet ir kovos su terorizmu užsienio reikalų biuro direktoriaus pavaduotojas George’o W. Busho vyresniojo prezidentavimo laikotarpiu.

O tam tikrą nepalankų JAV požiūrį į dabartinę Vengrijos valdžią rodo ir kitos detalės. Pavyzdžiui, JAV smarkiai apribojo Vengrijos dalyvavimą bevizio režimo sistemoje dėl neva pastebėtų saugumo problemų[2].

Daugiau nei milijonas žmonių gavo Vengrijos pasus pagal 2011 m. įdiegtą pagreitinto pilietybės suteikimo planą, bet JAV teigia, kad sistema, įvesta V. Orbanui atėjus į valdžią, nėra saugi. 2011 m. V. Orbanui tapus ministru pirmininku, Vengrija iš tiesų pradėjo siūlyti supaprastintą natūralizacijos programą vengrų kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje. Didžiąją daugumą jų priėmė Ukrainoje, Rumunijoje ir Serbijoje gyvenantys etniniai vengrai.

Dabar, JAV pritaikytos naujos taisyklės smarkiai apribos vengrų teises atvykti pagal Elektroninę kelionių leidimų sistemą (Esta).

JAV ambasada teigė, kad šis žingsnis žengtas po to, kai Vengrija nusprendė iki galo nepašalinti saugumo spragų, atsiradusių anksčiau. Priduriama, kad JAV daugelį metų dėjo dideles pastangas, kad išspręstų ilgalaikes saugumo problemas. Savo ruožtu Vengrijos vidaus reikalų ministerija pareiškė, kad dėl apribojimų kyla pavojus vengrų saugumui ir tvirtina, kad tai yra Vašingtono kerštas eiliniams vengrams.

V. Orbanas
JAV nėra patenkinta tuo, kaip Vengriją valdo V. Orbanas. ELTA nuotrauka

Į Vengrijos kairiųjų paramos schemas įsivėlęs gali būti ir Dž. Sorošas

Tačiau vizų sugriežtinimas nėra tas pats, kas kišimasis į rinkimus. O apie tai kalba ir vengrų žiniasklaida. Po praėjusių metų parlamento rinkimų pasigirdo kalbų, kad Vengrijos demokratiniuose procesuose įvyko akivaizdus užsienio kišimasis į rinkimus. Buvo teigiama, kad Vengrijos kairieji buvo visiškai finansuojami iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusiomis lėšomis.

Daugybė kairiųjų politikų pernai savo judėjimų sąskaitose galėjo matyti ne vieną nulį: paramos mastai buvo skaičiuojami dešimtimis milijonų forintų. Apie tai ėmė kalbėti ir kai kurie politikai, ir žiniasklaida. Kilus tokiam skandalui, kairiosios partijos ir jų politikai akivaizdžiai sutriko, ėmė kaltinti vieni kitus. Galiausiai, šių metų pradžioje naujai įkurtos „Visos Vengrijos“ liaudies partijos pirmininkas Peteris Marki-Zay prisipažino, kad pernai per rinkimų kampaniją gavo JAV paramą V. Orbano vyriausybei nuversti[3].

Tačiau kas finansuoja tokius planus? Atrodo, kad tai gali būti fondas,kuris yra susijęs su buvusiu JAV demokratų prezidentu Baraku Obama ir jo žmona bei vengrų ir žydų kilmės milijardieriumi Džordžu Sorošu. Šis fondas pastaraisiais metais parengė keletą politinių lyderių, kurie yra gausiai remiami ir stumiami į didžiąją politiką.

Vašingtonas
Vašingtonas dosniai remia tuos, kurie eina prieš V. Orbaną. Tabrez Syed/Unsplash nuotrauka

Tai, kad Dž. Sorošas gali ir nori valdyti pasaulio politiką ir jos procesus yra akivaizdu. Jau yra žinoma, kad net šio milijardieriaus sūnus yra aktyviai įsitraukęs į JAV sprendimų priėmimo procesus, nuolat lankosi Baltuosiuose rūmuose ir galimai daro įtaką net prezidento Joe Bideno politikai. Be to, milijardierius remia jam palankių prokurorų kandidatūras, o tai veikia JAV teisės sistemą. Negalima atmesti galimybės, kad taip pat politika yra veikiama ir kitose pasaulio šalyse.

O dabar atskleidžiama informacija rodo, kad Vengrijoje iš tiesų buvo bandyta sukurti antivyriausybinį tinklą bei kovoti su V. Orbano vyriausybe, prisidengiant kovos su korupcija pretekstu. Lėšos kairiųjų politikams ir organizacijoms keliavo iš Amerikos fondo „Action for Democracy“. Ši organizacija buvo įsteigta prieš pat rinkimus.

Vengrijos žiniasklaidoje skelbiama, kai fondas pasitelkė ne tik politikus, bet ir medijų pasaulį. Teigiama, kad kairieji specialiai rinkimams sukūrė netikros žiniasklaidos imperiją. Bendrovė „Oraculum 2020 Ltd.“, kuri stovi už žiniasklaidos imperijos „EzaLényeg“, gavo beveik du milijardus forintų užsienio subsidijų.

Paveikti gali būti ir kitais metais Vengrijoje įvykti turintys rinkimai

Tačiau tai dar ne pabaiga. Po 2022 m. parlamento rinkimų JAV įsikūrusi organizacija „Action for Democracy“ pasiduoti neketina ir ruošiasi daryti įtaką kitų metų birželį vyksiantiems savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimams.

Vengrijos rinkimai
Užsienio jėgų gali būti veikiami ir kitų metų Vengrijos rinkimai. Engino Akyurt/Unsplash nuotrauka
Organizacija, kuriai vadovauja Davidas Koranyi, jau žengė pirmąjį žingsnį ir paskelbė paramą trims projektams. „Action for Democracy“ neseniai paskelbė apie paramos ataskaitą ateinančiais 2023/24 rinkimų metais, kuri yra „nuolatinių pastangų skatinti demokratines vertybes“ dalis.

Nors oficialūs finansavimo gavėjai yra pilietinės visuomenės organizacijos ir kairiosios spaudos leidiniai, vadinami nepriklausomais, iš fondo ligšiolinės veiklos galima daryti išvadas, kad finansais vėl bus bandoma paveikti rinkimų eigą ir net daryti įtaką galutiniams rinkimų rezultatams.

Pirmoji jau finansuojama organizacija yra Vengrijos pilietinė sąjunga (HCU), kurios pagrindinis tikslas yra „skatinti stiprios, savarankiškai organizuojančios pilietinės visuomenės formavimąsi Vengrijoje, daugiausia dėmesio skiriant demokratijos principų propagavimui ir dalyvavimo programų plėtrai“.

HCU teigimu, demokratijos veiksmas būtina siekti sumažinti Vengrijos visuomenėje pastebimą poliarizaciją ir plačiai paplitusią apatiją visuomenės įsitraukimui.

Viena iš svarbiausių HCU iniciatyvų yra Pilietinio parlamento įkūrimas ir veikla. Pilietinio parlamento tikslas yra skatinti įvairių interesų grupių dialogą, kad būtų ugdomi advokacijos gebėjimai ir užtikrinta socialinė valstybės priežiūra. Kritikai teigia, kad visa tai bus naudojama siekiant manipuliuoti vietos viešąja nuomone prieš vietos rinkimus.

Antroji finansuojama iniciatyva yra programa „KisPolgár“. Tai visuomeninis vaikų laikraštis, kurį įkūrė vienas kairiųjų žiniasklaidos darbuotojų, HVG publicistas W. Arpad Tota. Ši mobilioji programėlė suteikia vyresniems nei 10 metų Vengrijos vaikams „patikimas, tikslias ir prieinamas naujienas bei informaciją“. Taigi, galima numanyti, kad politiškai paveikiami bus ir mažieji Vengrijos piliečiai.

Trečiasis finansuotas projektas yra iniciatyva „Tik tai, ką norite išgirsti“. Tai specialus savaitraščio „Jelen“ redakcijos produktas, kuriame „gilinamasi į dabartinės vengrijos hibridinės sistemos paslaptis, daugiausia dėmesio skiriant Viktorui Orbanui ir jo politiniam aparatui“. Nors teigiama, kad projektas bus tik informacinio pobūdžio, tikėtis didelio objektyvumo sudėtinga vos paskaičius jo aprašą.