Cukraus mokestis ES: kaip tai palies Lietuvą ir kitus Europos gyventojus?

ES šalys jungiasi prie cukraus mokesčio: juo apmokestinami saldinti gėrimai

Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą sparčiai tunkančiais europiečiais, todėl nusprendė įvesti cukraus mokestį, kuriuo bus apmokestinami saldinti gėrimai pakuotėse. Svarstoma, kad toks pokytis sveikiau maitintis priverstų ir lietuvius.

Toks mokestis jau taikomas ne vienoje ES šalyje: Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, o kaimyninėje Estijoje šis sprendimas bus įgyvendintas jau nuo 2026 m., o Slovakija jį pradės taikyti jau nuo kitų metų pradžios^[1].

Mokestis bus taikomas saldintiems gėrimams litro pakuotėse ir sieks 0,15 euro bei 0,3 euro už litrą saldintiems energetiniams gėrimams su daug kofeino.

Kol kas cukraus mokestis Lietuvoje neplanuojamas, mat Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad šalyje ir taip veikia cukraus reguliavimo mechanizmas. Jis čia vadinamas „Rakto skylute“ – tai simbolis, kuriuo ženklinami maisto produktai atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.

Šiuo simboliu paženklintuose maisto produktuose yra mažiau cukraus, gyvulinių riebalų, transriebalų ir druskos, į juos taip pat draudžiama dėti saldiklius.

Tiesa, dar visai neseniai Lietuvoje mirgėjo pasiūlymas įvesti cukraus mokestį, kad tokiu būdu būtų papildytas šalies gynybos biudžetas^[2]. Skaičiuota, kad tai padėtų papildomai surinkti maždaug 100 mln. eurų į valstybės biudžetą, o paprastas duonos kepalėlis tokiu atveju pabrangtų 3 centais.

Vis dėlto, šio mokesčio administravimas būtų sudėtingas, nes pirmiausia reikėtų įpareigoti gamintojus aiškiai nurodyti cukraus kiekį produktuose, taip pat didinti vartotojų sąmoningumą.

Europoje šis mokestis taikomas ne tik gazuotiems gėrimams

Nors didžiąja dalimi cukraus mokestis taikomas gazuotiems vaisvandeniams, tačiau gali būti taikomas ir saldintiems pieno bei sulčių produktams. Tą daro Vengrija, įvedusi laipsnišką mokesčio sistemą, pagrįstą produkte esančiu cukraus kiekiu. Dviejų lygių mokestį taiko ir Jungtinė Karalystė.

Paprastai tariant, gėrimai, kurių cukraus kiekis viršija nustatytas ribas, apmokestinti didesniu mokesčiu taip automatiškai skatinant gamintojus mažinti cukraus kiekį produktuose.

Tyrimai rodo, kad po cukraus mokesčio įvedimo Vengrijoje apie 26 proc. vartotojų sumažino cukrumi saldintų produktų vartojimą. Įstatymai taip pat draudžia prekiauti tokiais produktais mokyklose, o 2015-aisiais buvo net įvesta reglamentacija, kuria siekiama mažinti cukraus suvartojimą viešajame maitinime^[5].

Buvo pametėta idėja dėl druskos mokesčio įvedimo

Kartu su cukraus mokesčiu buvo kalbų įvesti ir druskos mokestį, kad lietuvių gyvenimas nei per daug neapsalstų, nei pertekliniai neapkarstų. Pandemijos metu iš lentynų šluota druska tokiu atveju įgautų naują vertę.

Apie tai aktyviai buvo kalbama 2021-aisiais, tačiau šis klausimas taip ir liko tik diskusijų lygmenyje. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiavo, kad įvedus cukraus ir druskos mokestį, valstybės biudžetas kasmet pasipildytų 100 mln. eurų^[3].

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga minėjo, kad vertėtų siekti sumažinti druskos kiekį produktuose bendradarbiaujant su gamintojais, o ne įvedant naujus mokesčius.

Sveikatos prasme, per didelis druskos suvartojimas gali sukelti aibę sveikatos problemų įskaitant aukštą kraujospūdį, širdies ligas ir insultą, inkstų pažeidimus, osteoporozę, skysčių susilaikymą ir edemą, o lietuviai yra neprotinga ir savimi nesirūpinanti tauta, todėl jai mitybos planą turi sudaryti valdžia, o ne jie patys.

Žmonės buvo priversti gėrimų pakuotes tempti į taromatus ir sultis gerti per kamštelius

Vykdant tuos pačius ES paliepimus, Lietuvoje dar 2016-aisiais savo darbą pradėjo pirmieji taromatai, surenkantys dalį vienkartinių gėrimų pakuočių ir grąžindama pirkimo metu sumokėtą užstatą.

Nuo taromatų įdiegimo pradžios iki 2023 m. buvo surinkta daugiau nei 380 mln. eurų užstato.

Tačiau nuo šių metų liepos buvo imtasi beprotybės – ogi „prilipdyti“ gėrimų kamštelius prie butelių, kad tik šių nepamesti. Antraip baisi tarša – garantuota.

Laikantis naujų pakeitimų, tiek Lietuvoje, tiek visoje ES draudžiama pateikti rinkai 3 litrų ir mažesnius plastikinius butelius bei kombinuotą gėrimų tarą pateikti rinkai su „palaidais“ kamšteliais ir dangteliais.

Nesilaikant naujos tvarkos gresia ir nemenkos baudos. Štai reikalavimų neatitinkančios taros pateikimas į Lietuvos rinką gali užtraukti baudą nuo 1,7 iki 4 tūkstančių eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai – ir baudą nuo 3 iki 6 tūkst. eurų^[4].