NATO susitikimą Vilniuje Rusija vertina kaip pergalę sau
Praėjusią savaitę Vilniuje vykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas baigėsi, pasaulio lyderiai bei jų delegacijos išskrido namo, tačiau liepos 11-12 dienų įvykiai bei susitikime priimti nutarimai ir toliau yra plačiai aptarinėjami. Be to, Lietuvos sostinėje praūžęs NATO susitikimas dar kartą priminė, kad komunikacija bei viešųjų ryšių subtilybės šiais laikais tikrai nėra paskutinėje vietoje.
Oficialiai buvo teigiama, kad pagrindiniai tikslai Aljanso susitikimo metu bus pasiekti susitarimą, kad Švedija, su Turkijos pritarimu, galėtų įstoti į NATO, ir dar kartą patvirtinti, kad Vakarų partneriai yra įsipareigoję remti Ukrainą iki šio karo pabaigos. Nors dabar džiugiai kalbama, kad abu šie tikslai buvo pasiekti, o Švedijos prisijungimas prie Aljanso tapo istorinis, diskusijos toliau verda.
Kaip skelbia CNN, Aljanso būstinėje Briuselyje dirbantys pareigūnai išreiškė nusivylimą dėl to, kiek daug dėmesio NATO susitikimo Vilniuje metu buvo skiriama Ukrainos prisijungimui prie Aljanso klausimui[1].
Manoma, kad Vakarų pareigūnai ir diplomatai tikėjosi, kad šis klausimas nebus pagrindinis aukščiausiojo lygio susitikime; o dalį pareigūnų net supykdė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pozicija ir aiškus spaudimas Aljansui.
Dar prieš susitikimą Vilniuje JAV prezidentas Joe Bidenas CNN davė interviu, kuriame sakė, kad Ukraina negali būti priimta į NATO, kol jos teritorijoje vyksta karas. Tokie komentarai tik padidino žiniasklaidos bei dalies NATO šalių-narių politikų susitelkimą ties Ukrainos narystės Aljanse klausimu.
Susitikimui jau prasidėjus V. Zelenskis net paskelbė gana piktą tviterio žinutę, kurioje kritikavo NATO už tai, kad savo bendrame komunikate nesirengia pasiūlyti Ukrainai aiškesnio kelio į narystę gynybiniame bloke.
Žibalo į ugnį įpylė ir Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace’as, kuris pakomentavo, jog Ukraina turėtų būti dėkingesnė už jau gautą paramą.
Kaip skelbia CNN, visa tai suteikė erdvės spekuliacijoms dėl NATO vienybės ir leido priešininkams pavadinti aukščiausiojo lygio susitikimą nesėkme.
Iš iš tiesų, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Sputnik“ paskelbė straipsnį su antrašte „NATO viršūnių susitikimas atskleidė Aljanso lūžius dėl paramos Ukrainai“. Straipsnyje pateikiama vieno analitiko citata, kurioje teigiama, kad „JAV sprendimas tyliai nutraukti paramą ukrainiečiams yra visiškai natūralus ir tikrai ne absurdiškas“.
O dar prieš NATO susitikimo pradžią, Borisas Bondarevas – buvęs Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose (JT) Ženevoje, kuris 2022 m. gegužę atsistatydino iš pareigų protestuodamas prieš invaziją į Ukrainą, žiniasklaidos kanalui„Newsweek“ sakė, kad NATO atsisakymą pakviesti Ukrainą Kremlius neabejotinai laikys pergale[2].
Buvusio Rusijos pareigūno JT manymu, Maskvoje tuomet vyrautų nuotaikos, kad NATO nepakvietė Ukrainos, nes bijo Rusijos ir vis dar bijo išprovokuoti Vladimirą Putiną.
Pasak B. Bondarevo, esminė NATO klaida dabar yra tai, kad šalys-narės nesiryžta aprūpinti Ukrainos galingiausiais turimais ginklais, baiminantis Rusijos reakcijos.
„Kaip šis kontrpuolimas gali būti veiksmingas, efektyvus ir sėkmingas, jei ukrainiečiai neturi ginklų? Manau, kad Maskva iš to garsiai juokiasi, nes tai labai veidmainiška. Kol amerikiečių strategai, britai ir kiti svarsto tam tikras galimybes savo kabinetuose, ukrainiečiai miršta kiekvieną dieną. Už ką? Jie ne Kinija ar Indija, jie neturi milijardo žmonių, pasirengusių užverbavimui. Manau, kad tai trumparegiška. Tarsi ukrainiečiai turi įrodyti, kad yra verti NATO pagalbos. Bet aš manau, kad jie tai įrodė nuo pat pradžių“, – sako B. Bondarevas.
Jo teigimu, dabartinė situacija tik rodo, kad NATO nėra vieninga, o Rusijoje tai gali sukurti iliuziją, kad patys Vakarai pradeda keisti savo nuomonę, kad jie pradeda suprasti, jog negali laimėti šio karo, o tai tik padrąsins V. Putiną.
„Vienintelė kalba, kurią supranta Putinas ir jo gauja, yra jėgos kalba. Deeskalacija nėra suvokiama kaip dosnumo gestas ar tam tikras geranoriškumas. Jis suvokiamas tik kaip silpnumo gestas. Tikrai stipri šalis, Putino nuomone, nesileistų į nuolaidžiavimus. Tai darote tik tada, kai jaučiatės silpni ir norite nuraminti ką nors, kas yra stipresnis arba kas jums gali kelti grėsmę“, – sako B. Bondarevas.
NATO susitikimo metu komunikacijos klaidų neišvengta
Kaip CNN teigia buvęs JAV diplomatas, dirbęs prezidento Barako Obamos administracijoje Brettas Bruenas, prieš Vilniuje vykusį NATO susitikimą buvo padarytos dvi didelės komunikacijos klaidos: pirmoji klaida – JAV sprendimo į Ukrainą siųsti kasetinius šaudmenis išviešinimas, antroji – klausimo dėl Ukrainos skubios narystės iškėlimas.
Dėl šių klaidų, dabar NATO pareigūnai yra nusivylę dėl to, kaip susitikimas ir jame aptarti klausimai buvi nušviesti pasaulinėje žiniasklaidoje.
O su anonimiškumo sąlyga su CNN bendravęs Vakarų diplomatas net sakė, kad NATO labai reikia tobulinti ir stiprinti komunikacijos strategiją, kad teisingai iškomunikuotų visus gerus dalykus, kurie yra daromi.
Kitu atveju, Aljansas viešųjų ryšių kovą su Rusija gali ir pralaimėti. Jau dabar NATO pareigūnų tarpe vyrauja nuomonė, kad Aljansas negalės laimėti komunikacijos karo, o Rusijai istoriškai visuomet geriau nei Vakarams sekėsi įvykius sukti taip, kad jie atitiktų tam tikrą pasakojimą ir naratyvą.
V. Zelenskio diplomatija nieko nepešė ir sulaukė nemalonaus atkirčio
Pirmąją NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje dieną tvyrojo nusivylimas ir nepasitenkinimas. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje absurdu pavadino tai, kad NATO nepateikė Ukrainai oficialaus kvietimo ar aiškaus prisijungimo prie Aljanso termino.
Toks V. Zelenskio išsišokimas neva nustebino kai kuriuos Vakarų ir NATO pareigūnus: pabrėžiama, kad Ukraina visą laiką žinojo, kad aktyviai kariaudama šalis oficialaus pakvietimo į NATO tikrai nesulauks, tad stebuklų tikėtis esą taip pat nereikėjo.
Sekančią NATO susitikimo dieną V. Zelenskio komentarai tarsi buvo užglaistyti: G-7 valstybių lyderiai vėl pareiškė paramą Ukrainai, pažadėjo karinės pagalbos.
Vis dėlto, susitikimo metu nuskambėjęs B. Wallace’o komentaras dėl to, kad Ukraina galėtų rodyti daugiau dėkingumo, taip pat sukėlė tam tikrą sumaištį Vilniuje, o ir šios pastabos NATO lyderių tarpe tikrai nebuvo įvertintos kaip diplomatiškos. Jungtinės Karalystės premjerui Rišui Sunakui net teko jų viešai išsižadėti, tvirtinant, kad Ukraina visada buvo dėkinga[3].
Tuo tarpu politikos apžvalgininkai pastebi, kad Kijevas visada buvo ir yra nepatenkintas: visada reikia daugiau politinės valios, daugiau paramos, daugiau ginklų, griežtesnio tono Maskvai.
Jeremy Shapiro, Europos užsienio santykių tarybos tyrimų direktorius, teigia, kad taip Ukrainos prezidentas V. Zelenskis yra įvaldęs gailesčio politiką ir diplomatiją: nuolat primenama kariaujanti Ukraina ir visko trūkumas, su kuriuo šalis susiduria. Vis dėlto, tai neveikia didelės dalies Vakarų pareigūnų, o atsižvelgiant į tai, anksčiau ar vėliau ir pats V. Zelenskis yra priverstas keisti savo retoriką[4].
