- Nuolatinis skausmas sumažina smegenų tūrį
- Smegenų pažeidimai atsiranda dėl nuolatinio varginančio skausmo
- Lėtinis ir chroniškas skausmas tampa vis didesne problema
Nuolatinis skausmas sumažina smegenų tūrį
Nauju tyrimu patvirtinta, kad 3 mėnesius ar ilgiau trunkantis lėtinis skausmas gali pabloginti smegenų veiklą, sumažinti smegenų kritinio mąstymo centrą – hipokampą – ir pagreitinti demencijos atsiradimą. Neseniai paskelbti tyrimai parodė, kad 60-mečio žmogaus smegenys pasensta vieneriais metais, kai jis kenčia chronišką skausmą[1].
Dviejose kūno vietose jaučiamas skausmas dar labiau sumažina smegenis – tai prilygsta daugiau nei dvejiems senėjimo metams. Penkis skausmo vietas jaučiančių žmonių hipokampo tūris yra keturis kartus mažesnis nei tų, kurių skausmas pasireiškia tik dviejose vietose – tai prilygsta 8 metų senėjimo laikotarpiui.
Žmonių klausinėjimas apie bet kokias lėtinio skausmo ligas ir skatinimas, kad jomis rūpintųsi skausmo specialistas, gali būti modifikuojamas rizikos veiksnys, į kurį galime aktyviai reaguoti. Tai būtų būdas kovoti su augančia problema, kurią išgrynina Floridos neurodegeneracinių ligų instituto prevencinis neurologas daktaras Ričardas Isaacsonas[2].
Tyrime buvo analizuojami daugiau nei 19 000 žmonių duomenys. Jiems buvo atlikti smegenų skenavimai. Žmonės, kuriems skauda kelias kūno vietas, septynias iš 11 pažintinių užduočių atliko prasčiau nei žmonės, kuriems nieko neskauda. Isaacsonas atkreipė dėmesį, kad nors tyrime buvo kontroliuojama daugybė veiksnių, pavyzdžiui, amžius, alkoholio vartojimas, kūno masė ir rūkymas, tyrėjai neįtraukė fizinio krūvio.
Smegenų pažeidimai atsiranda dėl nuolatinio varginančio skausmo
Fiziniai pratimai yra pati galingiausia priemonė kovojant su pažinimo funkcijų silpnėjimu ir demencija, sako tyrėjai. Žmonės, kenčiantys nuo daugybinių lėtinių skausmų, gali būti mažiau pajėgūs laikytis reguliaraus fizinio aktyvumo – tai vienas iš galimų padidėjusios demencijos rizikos mechanizmų.
Lėtinis skausmas taip pat sukelia uždegimą smegenyse, teigiama 2019 m. atliktų tyrimų apžvalgoje, kurioje neurouždegimas siejamas su degeneracinėmis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga. Žmonės, kurių skausmo lygis buvo aukštesnis, taip pat greičiausiai turėjo sumažėjusią pilkąją medžiagą smegenų srityse, turinčiose įtakos pažinimui, pavyzdžiui, prefrontalinėje žievėje ir priekinėje skiltyje – tose pačiose srityse, kurias atakuoja Alzheimerio liga.
Daugiau nei 45 % Alzheimerio liga sergančių pacientų patiria lėtinį skausmą. Todėl senstant lėtinio skausmo gydymas turėtų būti prioritetas. Yra daugybė skausmo gydymo būdų, pradedant vaistais ir baigiant skausmo valdymo programomis, kuriose siūloma ne tik fizinė terapija, bet ir emocinė bei psichinė parama.
Pasak lėtinio skausmo eksperto, sertifikuoto internisto daktaro Jacob Teitelbaum, 30 % žmonių visame pasaulyje ir vienas iš penkių amerikiečių kovoja su lėtiniu skausmu dėl artrito, vėžio ar nugaros skausmo[3].
Mokslas jau seniai susiejo lėtinį skausmą su smegenų uždegimu ir neurodegeneracija arba smegenų susitraukimu. Jo atliktas žymus tyrimas apie veiksmingą lėtinio fibromialgijos skausmo gydymą pašalino daugiau kaip 50 proc. dalyvių skausmo ir 90 proc. pagerino gyvenimo kokybę, įskaitant sumažėjusį smegenų rūką.
Lėtinis ir chroniškas skausmas tampa vis didesne problema
Smegenys ir stuburo viduje esantys nervai (stuburo nervai) sudaro centrinę nervų sistemą. Nugaros nervai perduoda pranešimus iš kūno į galvos smegenis ir informuoja jas apie tai, kas vyksta. Smegenys veikia kaip valdymo centras, kuris iš šių pranešimų sprendžia, ar reikia ką nors daryti.
Kartais lengviau galvoti apie tai, kaip pranešimai ir smegenys kartu sudaro pavojaus sistemą. Smegenys interpretuoja šią iš pavojaus sistemos gautą informaciją ir dėl to jaučia skausmą. Kartais smegenys šiuos signalus interpretuoja netiksliai.
Šiandien susiduriame su problema, kad nėra finansinių paskatų kurti gydymo būdus, kurie nebūtų susiję su brangiais vaistais, todėl gydytojai nėra supažindinami su pigesnėmis alternatyvomis gydant skausmą. Net į patikrintus gydymo būdus nekreipiama dėmesio, o tai kenkia ir pacientams, ir juos prižiūrintiems gydytojams.
Kaip teigai ekspertai, net ne dėl savo kaltės gydytojai ir medicinos studentai niekada nesužino apie perspektyvius lėtinio skausmo gydymo būdus, kurie yra palyginti nebrangūs. O tokius skausmus kenčia dažnas, nes sąrašas sutrikimų, kurie sukelia nuolatinį ir nelengvai valdomą skausmą, pilnėja.
Lėtinis arba nuolatinis skausmas yra skausmas, kuris, nepaisant vaistų ar gydymo, tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių. Dauguma žmonių grįžta į normalų gyvenimą po skausmo, atsiradusio po traumos ar operacijos. Tačiau kartais skausmas tęsiasi ilgiau arba atsiranda be jokios traumos ar operacijos.
Lėtinis skausmas taip pat gali kamuoti žmones, gyvenančius su:
- cukriniu diabetu,
- artritu,
- fibromialgija,
- fascijos uždegimu,
- dirgliąja žarna,
- nugaros skausmu,
- prastai suaugusiais lūžiais,
- kitokiomis pėdų ar plaštakų deformacijomis dėl traumų ar avalynės.
Paprastai tikimės, kad skausmas laikui bėgant nurims, tačiau kartais smegenys ir toliau siunčia skausmo signalus. Šiuos signalus gali būti sunku sustabdyti, jie dažnai būna intensyvūs ir kartais atrodo, kad ateina be jokios aiškios priežasties. Šį faktą ne visada lengva suprasti, tačiau svarbu suvokti, kad šis skausmas vis tiek yra tikras[4].
Skausmas yra labai realus ir gali būti sudėtingas. Tai gan dažnai pasitaikanti būklė. Škotijoje lėtinis skausmas vargina 1 iš 5 žmonių. Jis gali paveikti įvairaus amžiaus žmones ir visas kūno dalis.
Neįmanoma iš anksto pasakyti, kieno skausmas taps lėtiniu. Tačiau žinome, kad žmonės dažniau patiria lėtinį skausmą streso ar nelaimės metu arba po jo. Žmonės taip pat gali jausti lėtinį skausmą net ir tada, kai įprasti medicininiai tyrimai neduoda atsakymo. Blogiausia, kad tvarkytis su tuo yra pakankamai sunku tiek dėl prastos žmogaus būklės, tiek dėl prastų sąlygų tai pagalbai gauti.
