Prabilo buvusi Ukrainos prezidento spaudos sekretorė
Greito taikos susitarimo Ukrainoje perspektyva tapo vienu daugiausia dėmesio sulaukiančių klausimų nuo Donaldo Trampo (Donald Trump) išrinkimo JAV prezidentu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikina, kad tokį susitarimą gali būti sunku pasiekti, ir pabrėžia teisingos, o ne greitos taikos svarbą. Su tokiu siekiu sunku ginčytis. Tačiau pokalbiuose su bendrapiliečiais išaiškėja kita tiesa: šis karas baigia išspausti ukrainiečius, „Times“ išspausdintame straipsnyje teigia buvusi Ukrainos prezidento spaudos sekretorė Iuliia Mendel.[1]
Pasak jos, viena apklausa parodė, kad 38 proc. ukrainiečių yra pasirengę priimti teritorines nuolaidas mainais už taiką.
„Vienoje Kijevo klinikoje gydytoja, kurią ką tik sutikau, buvo bepravirkstanti – jos kolegos jau išvyksta, ji taip pat svarsto apie tai. Iš vakaruose esančio Lvove man kas mėnesį rašo masažuotoja, klausdama, kada baigsis karas. Valytoja iš Černigovo jau įsidarbino Ispanijos šiaurėje. Nepaisant nepaprasto mano šalies atsparumo, susiduriame su priešu, kurio neįmanoma įveikti vien karine galia. Vakarų sąjungininkai buvo dosnūs, bet net jų tvirta parama negali garantuoti ateities, kurios mes taip trokštame. Pergalė tik karinėmis priemonėmis, nors ir įkvepianti, gali būti nepasiekiama. Turime paklausti, kokia kaina mūsų nuolatinė kova? – daugeliui rūpimą klausimą uždavė I. Mendel. – Ukrainai primygtinai reikalaujant nedelsiant susigrąžinti savo teritorijas ir besilaikant vis tolstančios narystės NATO perspektyvos, ji praranda savo tautą kitais būdais. Mažiausiai 7,5 milijono ukrainiečių dėl karo pabėgo iš šalies. Vien pernai išvyko daugiau nei 440 000 ukrainiečių – tai yra 3,3 karto daugiau nei 2023 metais.“[2]
Ukrainoje žmonės žūsta kiekvieną dieną
Buvusi spaudos sekretorė priminė, kad Rusija trečdalį Ukrainos pavertė tikru pragaru. „Įsivaizduokite gyvenimą, kai rusų dronai medžioja žmones tarsi kokiame safaryje, kaip tai vyksta mano gimtajame Chersono regione. Nors maždaug du trečdaliai Chersono gyventojų pabėgo, daugelis jų liko, įskaitant mano tėvus, kurie, kaip medicinos darbuotojai, atsisako palikti savo bendruomenę. Tai – siaubinga daugelio Rytų, Pietų ir Šiaurės Ukrainos sričių realybė. Vieni regionai turi atlaikyti negailestingus bombardavimus, kitus kankina bepiločiai orlaiviai ar artilerijos ugnis. Tuo pat metu Rusijos pajėgos tęsia lėtą, negailestingą veržimąsi Donbase, sukeldamos pavojų Dniepropetrovsko regionui.
„Kol mes įsitraukę į nesibaigiančias diskusijas dėl teisingumo ir ar greita taika įmanoma, rusai užima daugiau žemės ir nusineša daugiau gyvybių. Pranešimai apie žuvusius ukrainiečių karius labai skiriasi – nuo daugiau nei 40 000, pasak prezidento V. Zelenskio, iki mažiausiai 80 000, kaip pranešė „Wall Street Journal“. Be jų skaičių, kiekvieną dieną kenčia ir miršta civiliai. Patvirtinti JT skaičiavimai rodo, kad vien Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje žuvo daugiau nei 12 000 civilių, o tikrasis skaičius Rusijos okupuotuose regionuose lieka nežinomas. Civilių sužeista šimtai tūkstančių. Vien 2024 metais Rusijos pajėgų sužalotų civilių aukų skaičius išaugo 30 proc. Ir čia neatsižvelgiama į tūkstančius priverstinai ištremtų vaikų ar tų, kurie ir toliau išvežami iš naujai užimtų vietovių“, – kraupią statistiką vardino moteris.[3]
Daugelis žmonių lieka karo zonose, nes neturi kur eiti
Sunaikinta ne tik infrastruktūra – ekonomika žlugo, todėl beveik neįmanoma rasti darbo, užtikrinančio šeimos išlaikymą. Daugeliui, ypač kaimo vietovėse, likti apšaudomose namuose atrodo vienintelė išeitis. Visgi karui niekaip nesibaigiant, kai kurių patriotizmas ima svyruoti ir jį pakeičia vienintelis beviltiškas troškimas – išgyventi.
„Ar yra Vakarų lyderis – D. Trampas ar kitas – galintis užbaigti šį konfliktą? aš nežinau. Tačiau aš žinau, kad nuo Vašingtono iki Briuselio tebevyksta aukšto lygio diskusijos dėl paliaubų. Galbūt netobulos paliaubos, kurios gali nepatenkinti visų mūsų teisingų reikalavimų, bet tai yra būtinas žingsnis. Tai nėra raginimas pasitenkinti; tai raginimas išgyventi, – atviravo I. Mendel. – Kai kas mane pavadintų naivia, sakydami, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino armija per paliaubas atsigaus ir vėl puls. Tačiau net laikinos paliaubos galėtų leisti mums sustiprinti gynybą, kurios negalėjome sukurti prieš invaziją. Vykstant nuolatiniam rusų apšaudymui, sukurti tvirtą gynybą buvo beveik neįmanoma. Paliaubos suteiktų galimybę sustiprinti mūsų sienas, sustiprinti pajėgas ir pasiruošti tam, kas gali ateiti. Jei Rusija atnaujintų agresiją, bent jau stovėtume ant tvirto pagrindo, o ne ant griūvančių pamatų.“
Pasak moters, paliaubų siekimas nėra silpnumo požymis.
„Karas mus išmokė ieškoti paprastų atsakymų ir nusiimti rožinius akinius. Turime būti pragmatiški – dėl ateities kartų, kurios prisiims šiandienos pasirinkimų pasekmes. Tai ne prašymas pasiduoti, o strategija, kuri pripažįsta ir mūsų stiprybę, ir ribotumą. Ukraina nusipelno ateities po nesibaigiančio karo. Naivumas šiandien ne ieško atokvėpio, o tikėjimo, kad nesibaigiantis sekinantis karas, idealizuotas „TikTok“ ir „Twitter“, kažkaip gali nuvesti į pergalę, – karčią tiesą įvardino buvusi prezidento biuro darbuotoja. – Mūsų teritorijų susigrąžinimas yra bendras tikslas. Tačiau nuo 2023 m. kontrpuolimo susidūrėme su sunkia tiesa: Ukrainai gali pritrukti pajėgumų nedelsiant susigrąžinti kiekvieną okupuotą sritį. Pastarojo meto nuostoliai pabrėžia, kad jokia socialinės žiniasklaidos parama nepakeis karinės realybės.
Esu čia tam, kad mesčiau iššūkį nuomonei, kad tik besitęsiantis karas išgelbės Ukrainą. Norint pasipriešinti Rusijai, mums reikia daugiau nei ginklų. Mums reikia intelektinės jėgos, atsparios demokratijos, stabilios ekonomikos ir drąsos susidurti su savo ribotumu. Realybė yra tokia, kad šiuo metu, kai iš Ukrainos vyksta protų nutekėjimas, auga skurdo lygis ir blogėjo demokratija, mūsų atsparumas yra trapus.“[4]
Ji pabrėžė, kad kiekviena sekinančio konflikto diena silpnina Ukrainą.
„Dėl to kalti ne tik Vakarai; jei mūsų sąjungininkams nebūtume rūpėję, jie nebūtų suteikę didžiulės paramos, kurią matėme karo pradžioje. Tačiau atgauti savo žemę reikia daugiau nei žiaurios jėgos.
Paliaubos gali leisti Ukrainai persikalibruoti, pasveikti ir atstatyti. Galėtume sustiprinti savo demokratiją, atkurti ekonomiką ir pradėti ilgą visuomenės atsigavimo po šios žiaurios invazijos procesą.
Raginu mūsų sąjungininkus, mūsų lyderius ir, svarbiausia, savo kolegas ukrainiečius: pagalvokite apie paliaubų vertę. Priimkime šį sunkų kelią ne kaip pasidavimą, o kaip būtiną žingsnį siekiant užtikrinti Ukrainos ateitį. Esame skolingi savo tautai, žuvusiems ir tiems, kurie paveldės Ukrainą, kurią siekiame apsaugoti“, – apibendrino I. Mendel.
