Buvęs D. Trumpo politinės kampanijos strategas: „pinigų Ukrainai nebus“

Buvęs D. Trumpo strategas tikina, kad būsimasis prezidentas didžiausią dėmesį skirs Amerikai

Steve'as Bannonas, buvęs naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo politinės kampanijos strategas, duodamas interviu Italijos žiniasklaidai, prakalbo apie būsimojo prezidento politinę kryptį, „Amerika pirmiausia“ požiūrį, plačiai aptarinėjamą idėją įvesti tarifus ir, žinoma, saugumo situaciją Europoje ir Ukrainoje.

S. Bannonas yra artimas D. Trumpo aplinkos žmogus, pergalės 2016 m. JAV prezidento rinkimuose kalvis, dabar vadovaujantis judėjimo „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again) žiniasklaidos padaliniui. Tik rinkimų išvakarėse jis buvo paleistas iš kalėjimo, kur buvo įkalintas už tai, kad nepakluso Kongreso šaukimui liudyti apie 2021 m. sausio 6 d. riaušių Kapitolijuje įvykius.

Jo teigimu,būsimosios D. Trumpo administracijos prioritetai yra visiškai aiškūs: valstybės dekonstrukcija, valstybės skola ir grėsmė nacionaliniam saugumui. Taip pat aiškiai jis kalba ir apie JAV partnerių, pavyzdžiui, Europos prioritetus. S. Bannonas pabrėžia, kad Europa ir Ukraina turi pačios rūpintis saugumo, o JAV senąjį žemyną esą jau gelbėjo ne kartą.

Pinigų Ukrainai nebėra, Europa šalį turi remti pati

Kalbėdamas apie geopolitinius įvykius, o konkrečiau – situaciją Ukrainoje, S. Bannonas teigia, kad pinigų Ukrainai nebėra, o jei Europai ši šalis rūpi, tai turi padėti kariaujančiai šaliai pati. S. Bannonas pabrėžė, kad „MAGA“ siekia „100 proc. sumažinti lėšas, skiriamas Ukrainai“, ir paragino Europos valstybes pačias skirti pinigų kariaujančiai šaliai remti^[1].

S. Bannonas taip pat sakė, kad „Amerika pirmiausia“ ideologija, kuri tapo D. Trumpo MAGA judėjimo apibrėžtimi, bus sutelkta į ekonomikos ir darbo vietų saugumo sugrąžinimą į JAV, o užsienio politika ir geopolitika bus svarbūs per Amerikos saugumo perspektyvų prizmę.

„100 proc. Trumpas sakys, kad nori taikos Ukrainoje. Nekalbu už jį, bet aišku, kad jis nori nutraukti šią pusiau maniją stumti NATO beveik į Rusijos teritoriją. Jis jos nepalaikys, bet jie tai darė, jie žaidė kartu. Visiškai akivaizdu, kad jie lažinosi, jog Trumpas niekada negrįš, tai matyti iš politikos. Statymas buvo klaidingas, jis nepasiteisino. Dabar, kai Trampas grįžo, MAGA judėjimas yra stipresnis nei bet kada ir mes perimsime nacionalinio saugumo ir užsienio politikos aparatą“, – sakė jis.

S. Bannonas akcentavo ir tai, kad Europai pačiai savo saugumu reikėtų rūpintis aktyviau, tikino, kad ne kas kitas, o būtent Amerika išgelbėjo Europą pasauliniuose karuose.

„Išgelbėjome jus Pirmajame ir Antrajame pasauliniuose karuose, Šaltajame kare ir Ukrainoje. Užteks. Kam mums reikėtų tokio bendradarbiavimo tilto? Turime modelį „Pirmiausia Amerika“: sugrąžinkite šaliai ekonominį ir darbo vietų saugumą. Jei norite partnerio, gerai, jei ne, gerai, nesvarbu. MAGA judėjimui tiltų nereikia, nes Le Pen, Farage'as ir Orbanas yra su mumis“, – teigė buvęs D. Trumpo strategas.

Jis taip pat užsiminė ir apie šiuo metu plačiai aptariamus, D. Trumpo ketinamus įvesti muitus ir tarifus. Jo teigimu, šie mokesčiai turi būti įvesti.

„Jie turėtų būti. Mes nemokėsime už jūsų gynybą, kol leisime jums smogti mums nesubalansuotais prekybos susitarimais. Taip, muitai bus, turėsite mokėti už patekimą į JAV rinką. Ji nebėra laisva, laisvoji rinka baigėsi, nes Europa, kaip ir kiti sąjungininkai, mus išnaudojo“, – pareiškė jis.

Europoje D. Trumpo pergalė pasitikta su nerimu

Šie buvusio prezidento stratego komentarai pasirodė kaip tik tuo metu, kai tarp Europos ir JAV vis didėja praraja. Amerikos ir Europos santykiai buvo įtempti ankstesnės D. Trumpo administracijos laikais, kai išrinktasis prezidentas vykdė ryžtingesnę izoliacionistinę politiką nei jo pirmtakai, o dabar daug klausimų kelia ir paramos Ukrainai bei visos Europos saugumo situacija.

Praėjusį ketvirtadienį Budapešte vykusiame Europos vadovų susitikime, iš karto po D. Trumpo pergalės rinkimuose, buvo išsamiai diskutuota apie tai, kaip Europa galėtų garantuoti sau didesnę strateginę nepriklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tuomet paragino kitus Europos lyderius patiems pradėti rašyti savo istoriją.

„Ar norime skaityti kitų parašytą istoriją: Vladimiro Putino pradėtus karus, JAV rinkimus, Kinijos technologinius ar prekybos sprendimus? Ar norime patys rašyti savo istoriją? Manau, kad turime jėgų ją parašyti patys“, – teigė Prancūzijos vadovas^[2].

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos Diplomatinės ir konsulinės akademijos direktorius Didier Le Bret teigia, kad dabar Prancūzijos ir Europos pozicija dėl paramos Ukrainai turi stiprėti.

„Prancūzijos pozicija šiuo klausimu yra labai aiški. Nepriklausomai nuo D. Trumpo sprendimo, Europa išlieka svarbiausia Ukrainos rėmėja. Karinė parama, mokymai, politinė ir ekonominė parama. Akivaizdu, kad ukrainiečiai yra svarbiausi, nes būtent jie šiandien gina Europą“, – sakė D. Le Bret.

Ekspertas D. Trumpo atėjimą į valdžią pavadino lūžio tašku, kuris gali tik paskatinti Europą stiprinti savo vaidmenį.

„Kalbant apie pagrindinius tikslus, nepriklausomai nuo to, ką nuspręs JAV prezidentas, manau, kad tai tik paspartins procesą. Jei D. Trumpas nuspręs įšaldyti ginklų tiekimą, tai privers europiečius nedelsiant ieškoti šių ginklų kitur. O mes jau parodėme, kad tai įmanoma. Pavyzdžiui, mes, Prancūzija, tiekiame konkrečius ginklus, kurių anksčiau neturėjome. Ir gerokai paspartinome jų gamybą“, – sakė diplomatas.

Primename, kad prezidentas D. Trumpas ne kartą yra viešai suabejojęs Vašingtono įsipareigojimu ginti NATO sąjungininkes, prabilęs apie paramos Ukrainai sumažinimą arba susitarimo su Rusija sudarymą siekiant nutraukti pustrečių metų trunkančią invaziją.