Kariuomenės vadas butą už butpinigius nuomojasi iš sūnaus
Vakar paaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, gaudamas 445 eurų vadinamųjų butpinigių, iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą.
Žurnalistams pradėjus domėtis šia istorija, pats V. Rupšys teigė, jog butą iš sūnaus nuomojasi laikydamasis Lietuvos įstatymų.
„Aš jums aiškinu – turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe – ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, – kalbėjo V. Rupšys, teigęs, jog sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
O V. Rupšio sūnus yra „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio žentas. Pats kariuomenės vado sūnus gyvena uošvio sklypo dovanojimo sutartimi perduotame name. Šia sutartimi jam padovanota pusė sklypo.
Kariuomenės vadas teigia, kad nuomotis butą iš sūnaus jis tikrai gali, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose pats nevaldo jokio nekilnojamojo turto.
Dėl šio klausimo pasisakė tiek valdantieji, tiek ir opozicija, žiniasklaidoje ir visuomenėje kilo didelis ažiotažas. Kariuomenės vadas vėliau teigė, jog nesijaučia padaręs kokią nors moralinę žalą, tačiau nusprendė nutraukti tokią nuomos sutartį.
„Toliau liksiu pas jį gyventi ir negausiu nuompinigių. Taip klausimas išsisprendžia“, – nurodė jis[1].
Vis dėlto, V. Rupšys neslėpė, kad finansiškai, jis tikrai patirs žalą, nes gaunant 400-500 eurų išsinuomoti tinkamą būstą Vilniuje yra neįmanoma“.
Ar iš tikrųjų, už šią sumą rasti padorų butą darbo dienoms apsistoti Vilniuje yra taip sudėtinga? O gal kariuomenės vadas būstui, kuriame gyvena kelia per didelius reikalavimus?
Butų nuoma Vilniuje – didelė, pastaruosius mėnesius ji dar kilo
Kariuomenės vadas V. Rupšys yra iš Ignalinos, bet jo darbo vieta – Vilniuje.
„Bajorų kalvose 2 kambarių būstas kainuoja apie 700 nuoma, aš moku 445 ir jeigu aš būčiau permokėjęs, arba pasiūla būtų didesnė už paklausą nuomai, tai sakyčiau, kad aš kažkuo nusižengiau, arba padariau nuodėme, piktnaudžiavau“, – sako kariuomenės vadas.
Teiginiai, kad butą iš sūnaus nuomojasi pigiau, gali būti tiesa. Juk ne paslaptis, kad gyventi sostinėje tampa vis didesnė prabanga. Ne tik nuosavo būsto įsigijimo, bet ir nuomos kainos Vilniuje pasiekė rekordines aukštumas.
Kaip sako nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius, tokia butpinigių suma – 445 eurai per mėnesį –sostinėje yra itin menka.
„Prie dabartinių kainų mes turėtume kalbėti apie senos statybos butą ir apie tą butą labiau už miesto centro, periferiniai, miegamieji rajonai, galbūt gali būti naujesnės statybos, bet jau turėtų būti tokie Vilniaus pakraščiai“, – teigia nekilnojamojo turto ekspertas[2].
O ir pats V. Rapšys apgailestauja, kad užimdamas solidžias, kariuomenės vado pareigas, turi ieškoti būtų kaip ir kur gyventi.
„Esu priverstas, kaip kariuomenės vadas, ieškoti būdų kaip, kur gyventi. Galiu, aišku, stotyje, galiu gatvėje, po palapine“, – piktinasi jis.
Išsinuomoti butą galima ir pigiai, tačiau prabangos rasti nepavyks
Vis dėlto, pažvelkime į nuomos Vilniuje pasiūlą ir net kainų istoriją. Štai, pavyzdžiui 2021-ųjų trečiąjį ketvirtį, kai vidutinis šalies darbo užmokestis „į rankas“ siekė 1012,4 Eur., norintieji gyventi Vilniuje nuomai turėjo atseikėti apie 50 proc. savo atlyginimo, mat už 50 kv. m. butą jų bus prašoma apie 550 Eur. Iš tiesų, nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. lapkričio mėnesio, būstų kainos Vilniuje pakilo net per 29,3 proc.
O kaip yra dabar? Nekilnojamo turto portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, nuo šių metų pradžios Vilniuje vidutinė butų nuomos kaina išaugo 10 proc., nuo 13,17 iki 14,52 eurų., o nuo birželio iki liepos – 3 proc. – nuo 14,15 iki 14,52 eurų už kv. m[3].
Vidutinės nuomos kainos vieno kambario butams rugpjūčio pradžioje siekė apie 470 eurų už mėnesį, tuo metu 2022 m. rugpjūtį jos buvo apie 540 eurų. Vidutinė dviejų kambarių butų nuoma 2022 m. rugpjūtį siekė 800 eurų, o 2023 metų rugpjūčio pradžioje – 730 eurus.
Tiesa, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigia, kad nuomojamų kambarių ir butų pasiūla 2023 m. yra didesnė, nei 2022 m., tad kainos daugiau galbūt ir nekils.
Atidžiau pažvelkime į internetinių skelbimų portalus ir juose patalpinamus nuomos skelbimus. Štai, portale „skelbiu.lt“, būsto nuomos Vilniuje skelbimų tikrai nestinga, o bene populiariausi yra nedidelės kvadratūros dviejų kambarių butai[4].
Tokio kaina gana toli nuo miesto centro nutolusiame Lazdynėlių mikrorajone, siekia 650 Eur. mėnesiui. Kiek erdvesnio, tačiau taip pat dviejų kambarių buto nuoma Viršuliškėse siekia 600 Eur. O jau moderniau įrengtas dviejų kambarių butas Naujamiestyje kainuoja 700 Eur.
Galima pastebėti, kad pernelyg netaupant, tačiau ir neieškant prabangiausio varianto itin populiariame Vilniaus mikrorajone, dviejų kambarių butą išsinuomoti galima už maždaug 600-700 eurų per mėnesį. Žinoma, į šį mokestį nėra įskaičiuoti komunaliniai bei administracinės būsto priežiūros išlaidos.
Norintiems pigiau, galima rasti ir pigesnių variantų. Dviejų kambarių butas Fabijoniškėse, tiesa, ne paties naujausio interjero, per mėnesį gali kainuoti ir 550 Eur. O senos statybos daugiabutyje Karoliniškėse, taip pat dviejų kambarių butas gali kainuoti ir vos 480 Eur.
Žinoma, tokie ir panašūs būsto nuomos variantai dažniau yra aptinkami senuose Vilniaus miegamuosiuose rajonuose, kurie yra ne tik toli nuo miesto centro, bet kur vyrauja senos statybos daugiabučiai. Patys butai taip pat dažniau gali būti seniau remontuoti, įrengti senamadiškesniu stiliumi.
O norintys išlaidauti, taip pat turi pasirinkimų. Senamiestyje, populiariajame Paupyje ar Užupyje nestinga dviejų kambarių butų, kurių nuomos kaina mėnesiui gerokai viršija ir 1000 Eur. Ir tai dar tikrai nėra rekordas, mat vienetiniai, itin išskirtinio dizaino bei prabangūs būstai nuomojami gali būti ir už 2000 Eur., ir už 3000 Eur. per mėnesį.
Atsižvelgiant į dabartinę NT rinką ir nuomos pasiūlą, galima pastebėti, kad kariuomenės vadas, nuomodamas būstą iš sūnaus, iš tiesų sutaupė. Juk gyventi senos statybos, „sovietiniame“ bute ir dar už didesnę kainą, kariuomenės vadui galbūt ir nepatiktų, be to, tai nebūtų išmintinga finansiškai. O šioje istorijoje ne paskutinėje vietoje esantis viešųjų ir privačių interesų supainiojimas dabar jau tegul lieka kariuomenės vado moralės klausimu.
