100 mln. eurų – pirminės sveikatos priežiūros gerinimui, nors naujoji reforma ją kaip tik naikina
Medikų bendruomenės ir pavieniai politikai vis dar aršiai kritikuoja Sveikatos apsaugos ministerijos pradėtą ir Seimo jau palaimintą sveikatos sistemos reformą ir prašo Prezidento Gitano Nausėdos stabdyti jos įgyvendinimą. Tačiau panašu, kad už jos kyšo didelių investicijų ausys, o noras įsisavinti pinigus, kaip žinia, dažniausiai ir laimi prieš gerai apgalvotus sprendimus. Veikiausiai todėl ir šį sykį taip greitai ir be jokių skrupulų yra stumiama reforma, kuri Lietuvos sveikatos sektorių gali nublokšti bene 30 metų atgal.
Planuojama, jog per ateinančius penkerius metus į pirminę sveikatos priežiūrą bus investuota daugiau nei 100 mln. eurų. Aiškinama, kad šiomis investicijomis bus gerinamos šeimos gydytojo komandos paslaugų kokybė ir prieinamumas.
Iš 100 tūkst. eurų 48 mln. eurų bus skirta infrastruktūros gerinimui, 6 mln. eurų – specialistų kvalifikacijos tobulinimui ir po 10 mln. eurų kasmet iš PSDF lėšų bus skirta šeimos gydytojų komandos veiklai finansuoti.
Paradoksalu tai, jog pinigai skiriami paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti kaip tik tuo metu, kai uždarinėjami smulkesni gydymo įstaigų padaliniai ir stumiama reforma, kuri neabejotinai blogins paslaugų prieinamumą ir šeimos gydytojų padėtį. Tad vargu ar žadamos lėšos iš tiesų džiugins pačius gydytojus ar pacientus.
Svarstant sveikatos reformos projektą buvęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialiniuose tinkluose rašė[1]:
„Jokiam esminiam opozicijos ir šeimos medikų siūlymui nebuvo pritarta. O tai reiškia, kad pradedama griauti 30 metų kurta šeimos medicina. Griaunama ta grandis, už kurios vystymą Lietuva buvo gerai vertinama EBPO ir kitų tarptautinių organizacijų.“
Lėšos specialistų pritraukimui ir kvalifikacijos tobulinimui, nors funkcijas ir taip atlieka šeimos gydytojai
Kaip aiškinama Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime, numatomos papildomos lėšos turėtų padėti pritraukti specialistus į šeimos gydytojų komandas. Turima galvoje slaugytojas, slaugytojų padėjėjas, akušerius, kineziterapeutus, socialinius darbuotojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus.
Po pakeitimų šiems darbuotojams atiteks dalis atsakomybių, kurios seniau priklausė šeimos gydytojams. Kad tai būtų įmanoma užtikrinti, kasmet iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSDF) bus atseikėta maždaug po 10 mln. eurų. Jei šeimos gydytojų komandų narių kiekis augs, prireiks dar daugiau papildomų lėšų, vietoj to, jog jokių lėšų nereikėtų skirti ir tokios funkcijos toliau priklausytų šeimos gydytojams.
Naujos ir pilnai suformuotos komandos turėtų būti sudarytos dar per šį dešimtmetį. Prognozuojama, jog tai vėliausiai įvyks iki 2030 metų.
Kodėl buvo pasirinktas būtent toks kelias, kuriuo yra nepatenkintos šeimos gydytojų bendruomenės – neaišku, nes į konstruktyvią kritiką ir klausimus valdantieji paprasčiausiai nereaguoja.
Gražūs pažadai, tačiau abejojama ar jie nevirs visiškai priešinga realybe
Lėšų didinimo ir jų skyrimo pažadai skamba išties gražiai[2]:
„Sveikatos centro veiklos modelis subalansuos sveikatos paslaugų poreikio ir kuriamos vertės pacientui proporcijas: bus mažinama tuščių, pridėtinės vertės nekuriančių paslaugų ir gerinamas specializuotų ir kokybiškų paslaugų pacientams prieinamumas. Jau nuo kitų metų kasmet bus peržiūrėti ir atnaujinti šeimos gydytojų skatinamųjų priedų ir gerų darbo rezultatų sąrašai, kad pagal tai skiriamas finansavimas atitiktų aktualijas ir realiai skatintų teikti kokybiškas paslaugas pacientams.“
Tačiau gražūs pažadai prasilenkia su realybe. Net dabar, kai planuojama reforma dar nėra pilnai įsiteisinusi ir ją vis dar įmanoma sustabdyti, dalis savivaldybių jau stebi pokyčius.
Dėl paslaugų naikinimo ilgėja pacientų eilės, uždaromi ligoninių skyriai ir didėja žmonėms tikimybė laiku nesulaukti reikiamos pagalbos, tad dalis parlamentarų perspėja[3], jog Lietuvoje jau dabar pacientai turi 6 kartus didesnius šansus mirti. O pilnai įvykdyta reforma tik dar labiau pablogins situaciją.
Štai Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė pabrėžia, kad žaibiškai stumiama reforma kelia daug klausimų, specialistų baimių ir apskritai nėra įsiklausoma į logiškas pastabas:
„Ministerija nuolat pabrėždavo, jog pokyčiai bus įgyvendinami susitarimo, o ne prievartos keliu. Dabar aiškėja, kad Valstybinės ligonių kasos paprasčiausiai nefinansuos tam tikrų paslaugų, o tai reiškia, kad jos nebebus teikiamos. Tačiau apie alternatyvas pacientai nėra informuojami.
Trakuose moterys nebegimdys, nes uždaromas akušerijos skyrius, Lazdijuose toks pat likimas gresia reanimacijos, intensyvios terapijos ir chirurgijos skyriams. Kaip pacientai gaus tas paslaugas?“
Tad nepaisant to, jog jau dalijamasi milijonus ir aiškinama, kaip tai pagelbės sveikatos sistemai, iš tiesų panašu, kad sveikatos priežiūra dar labiau tols nuo atokiau gyvenančių ar mažesniuose miesteliuose įsikūrusių žmonių.
Pokyčiai, net jei jiems skiriamos didelės pinigų sumos, turėtų vykti skaidriai, tinkamai išklausant specialistus ir ištaisant visas reformos spragas. Bet šiuo metu, deja, vyksta tik aktyvios pinigų dalybos, o ne tinkamas sveikatos sektoriaus gerinimas.
