Jungtinėje Karalystėje bus įkurtas pirmasis DI saugumo institutas
Didžiosios Britanijos premjeras Rišis Sunakas (Rishi Sunak) pranešė, kad šalis pirmoji pasaulyje įkurs Dirbtinio intelekto saugumo institutą.[1]
Londone sakydamas kalbą, skirtą DI vystymuisi, jis nurodė, kad netrukus duris turėtų atverti analogų pasaulyje neturinti mokslinė įstaiga. Premjeras išreiškė viltį, kad ši technologija turės tokias pat toli siekiančias pasekmes, kaip ir pramoninė revoliucija, elektrifikacija ar interneto atsiradimas. Visgi politikas pabrėžė, kad kartu naujosios technologijos kelia tam tikrą pavojų bei sėja baimę.
Patikslindamas savo mintį, jis nurodė, kad DI kartu atsineš naujas žinias ir naujas ekonominio augimo galimybes, leis praplėsti žmogaus gebėjimus ir suteiks viltį, kad iki šiol neišsprendžiamomis buvusios problemos pagaliau bus išspręstos. Kita vertus, žiūrint į DI atsainiai, jis gali palengvinti cheminio ar biologinio ginklo sukūrimą.
Pasak britų premjero, teroristinės grupuotės gali pasinaudoti DI tam, kad sėtų baimę ir naikintų viską aplink. Nusikaltėliai gali panaudoti DI kibernetinėms atakoms, dezinformacijai, sukčiavimui. „Mažiausiai tikėtini ir ekstremalūs scenarijai užsimena ir apie tai, jog žmonija gali prarasti DI kontrolę“, – perspėjo R. Sunakas.
Dirbtinis intelektas ir nauji saugumo iššūkiai
DI technologijos leis teroristams ir kibernetiniams nusikaltėliams plėsti savo veiksmų arsenalą ir padarys juos dar pavojingesniais. Tai nurodoma Didžiosios Britanijos Vyriausybės paskelbtoje ataskaitoje, kuri pasirodė susitikimo, skirto saugiam DI naudojimo aptarimui, išvakarėse.[2]
Dokumente apžvelgiamas galimas dirbtinio intelekto kuriamo turinio, kurį savo reikmėms gali panaudoti nusikaltėliai, pavojus.
„Iki 2025 metų dirbtinis intelektas, greičiausiai, didins jau esamas grėsmes, o ne kurs naujas. Visgi kai kurių grėsmių vystymosi greitis ir plėtra smarkiai išaugs. Kadangi technologinio progreso vystymosi kryptį sunku numatyti, tai sukuria tam tikrą neapibrėžtumą“, – nurodoma ataskaitoje.
Taip pat pabrėžiama, kad negalima numatyti visų potencialiai naujų pavojų, kurie atsiras vystantis DI. Technologijos tampa vis paprastesnės kasdieniame naudojime, kas yra naudinga ne tik paprastam vartotojui, bet ir nusikaltėliui.[3]
DI gali būti panaudotas duomenų vagystėms, sukčiavimui ir kitiems nusikaltimams. Šios technologijos taip pat gali būti panaudotos pasitikėjimo žiniasklaida ir valstybės institutams mažinimui.
Kas yra dirbtinis intelektas ir kaip jis naudojamas?
Dirbtinis intelektas yra mašinos gebėjimas, kuris yra panašus į žmonių galimybes, tokias kaip argumentavimas, mokymasis, planavimas ir kūrybiškumas.[4]
Dirbtinis intelektas leidžia techninėms sistemoms suvokti savo aplinką, susitvarkyti su tuo, ką suvokia, ir išspręsti problemas, siekiant konkretaus tikslo. Kompiuteris priima duomenis (jau parengtus ar surinktus per savo jutiklius, pavyzdžiui, vaizdo kamera), juos apdoroja ir reaguoja.
Analizuodamos ankstesnių veiksmų poveikį ir dirbdamos autonomiškai dirbtinio intelekto sistemos gali tam tikru laipsniu pritaikyti savo elgesį.
Kodėl dirbtinis intelektas yra svarbus?
Kai kurios dirbtinio intelekto technologijos egzistuoja daugiau nei 50 metų, tačiau pažanga skaičiavimo apimčių srityje, milžiniškų duomenų kiekių prieinamumas ir nauji algoritmai pastaraisiais metais lėmė didelį šuolį.
Dirbtinis intelektas yra laikomas svarbiausiu visuomenės skaitmeninės transformacijos momentu bei tapo ES prioritetu. Ir nors yra prognozuojama, kad būsimos programos atneš didžiulius pokyčius, dirbtinis intelektas jau dabar daro didžiulę įtaką mūsų kasdieniui gyvenimui.
Dirbtinio intelekto rūšys[5]
Programinė įranga: virtualūs asistentai, vaizdų analizės programinė įranga, paieškos sistemos, kalbos ir veido atpažinimo sistemos.
„Kūną turintis“ dirbtinis intelektas: robotai, autonominiai automobiliai, dronai, daiktų internetas.
Dirbtinis intelektas kasdieniniame gyvenime
Toliau pateikiame kelias dirbtinio intelekto programas, apie kurias galbūt net nenumanote, kad jos valdomos dirbtinio intelekto:
Pirkimas internetu ir reklama
Dirbtinis intelektas yra plačiai naudojamas teikiant suasmenintas rekomendacijas žmonėms. Pavyzdžiui, jos yra paremtos remiantis ankstesnėmis jūsų paieškomis, pirkimais ar kitokiu elgesiu internete. Dirbtinis intelektas yra naudojamas komerciniais tikslais: optimizuojant produktus, planuojant atsargas, logistiką ir kt.
Internetinė paieška
Paieškos sistemos mokosi iš daugybės naudotojų pateiktų duomenų, kad pateiktų tinkamus paieškos rezultatus.
Skaitmeniniai asmeniniai padėjėjai
Išmanieji telefonai naudoja dirbtinį intelektą, kad pateiktų kuo labiau personalizuotas paslaugas. Virtualūs asistentai, atsakinėjantys į klausimus, teikiantys rekomendacijas tapo kasdienybės dalimi.
Automatiniai vertimai
Kalbos vertimo programinė įranga, pagrįsta rašytiniu ar sakytiniu tekstu, remiasi dirbtiniu intelektu teikdama ir tobulindama vertimus. Dirbtinis intelektas taip pat naudojamas tokioms funkcijoms kaip automatinis subtitravimas.
Išmanieji namai, miestai ir infrastruktūra
Išmanieji termostatai iš mūsų elgesio mokosi taupyti energiją, o išmaniųjų miestų kūrėjai tikisi reguliuoti eismą, kad pagerintų susisiekimą ir sumažintų spūstis.
Automobiliai
Nors savaeigės transporto priemonės dar netapo standartu, automobiliuose jau yra naudojamos dirbtiniu intelektu pagrįstos saugos funkcijos. Pavyzdžiui, ES padėjo finansuoti automatinius jutiklius VI-DAS, kurie aptinka galimas pavojingas situacijas ir avarijas.
Dauguma navigacijos sistemų taip pat yra paremtos dirbtiniu intelektu.
Kibernetinis saugumas
Dirbtinio intelekto sistemos gali padėti atpažinti kibernetines atakas ir kitas kibernetines grėsmes.
Kova su dezinformacija
Analizuodamos socialinės žiniasklaidos duomenis, ieškodamos sensacingų ar bauginančių žodžių ir nustatydamos, kurie internetiniai šaltiniai laikomi autoritetingais, kai kurios dirbtinio intelekto programos gali aptikti netikras naujienas ir nustatyti klaidingą informaciją.
