<h2>Džiugias nuotaikas jau seniai pakeitė konfliktai</h2>
<p>2004-ųjų gegužės 1-ąją Lenkija kartu su Lietuva, dar šešiomis buvusio Rytų bloko šalimis, Malta ir Kipru, tapo oficialiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis. Lenkijoje, didžiausioje iš naujų šalių-narių, netrūko geros nuotaikos. Pagrindinėje sostinės Varšuvos aikštėje uždainavo choras, Vokietijos-Lenkijos pasienyje iškilo bendrijos vėliava, kurios pakilimą į dangų lydėjo Bethoveno „Odė džiaugsmui". Tuometis kaimyninės Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis susirinkusiai miniai teigė:</p>
<blockquote>
<p>„Ponios ir ponai, mes esame istorijos dalis. Šiandien mūsų svajonės tampa realybe. Lenkija sugrįžta į savo europinę šeimą," – tuomet kalbėjo šalies vadovas[1].</p>
</blockquote>
<p>Praėjus daugiau nei 17-a metų nuo Europos žemėlapį bei politinį klimatą iš pagrindų pakeitusios ES plėtros, Lenkijos retorika ES atžvilgiu pasikeitė neatpažįstamai. Dingo kalbos apie sugrįžimą į šeimą ir pasididžiavimas buvimu įtakingame vakarų bloke. Šiandien Lenkijos vardas šmėžuoja įtakingiausių naujienų portalų pirmuosiuose puslapiuose, o ekspertai vis garsiau prabyla apie „Polexit" galimybę.</p>
<p>Žiežirbos tarp aukščiausių ES valdžios organų ir Lenkijos vyriausybės pastebimos jau ne vienerius metus. 2015-ais kaimyninė Lenkija išsirinko konservatyvių pažiūrų valdžią, kurios daugumą sudaro partija „Teisė ir Teisingumas". Kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, Lenkijos visuomenė šiuo metu poliarizuota ir sutrikusi. Vis dėlto, palaikymas „Teisė ir Teisingumas" partijai išlieka didžiulis.</p>
<p>Lenkai vertina tvirtą ekonominę ir socialinę valdžios politiką. Paskutinių parlamento rinkimų fone, valdančioji partija aktyviai dalijosi pažadais sukurti „klestinčią valstybę", kas dažnu atveju tampa pergalę lemiančia politine pozicija. Juk ir Lietuvoje artėjant rinkimams vis garsiau girdime apie „gerovės valstybės" viziją. Nesvarbu, kad šis iš skandinavų nusižiūrėtas modelis iš tiesų yra jau kelių dešimtmečių senumo.</p>
<p>Vis dėlto, dabartinė Lenkijos valdžia yra palaikoma didelės visuomenės grupės, todėl natūralu, kad konflikto su ES fone stoja būtent savosios valdžios pusėn. Pagrindinė minimo konflikto priežastis – teisinė sistema. Lenkijos valdančioji partija siekia reformuoti teisinę sistemą ir išnaikinti korupciją. Europos Komisija, tuo tarpu, aiškina, kad tokiais pokyčiais naikinami valstybės demokratiniai pamatai. Galiausiai, dabartinis chaosas yra įtakotas nutarties, jog Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Europos teisės aktus. Tokia nutartimi ES praranda dalį savosios įtakos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/frederic-koberl-x_0hw-kacgi-unsplash.jpg" alt="Europos Sąjunga" /></p>
<h2>Nesutarimai nėra palankūs ir Lietuvai</h2>
<p>ES teisingumo tribunolas jau ne kartą nagrinėjo ES ir Lenkijos ginčus. Ne vieną kartą buvo nutarta, kad teismų reforma yra nedemokratinė bei pažeidžianti ES teisę. Kita vertus, dar prieš Lenkijos prisijungimą prie ES, mūsų kaimynės Konstitucinis teismas nustatė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už bet kokius Europos teisės aktus. Taigi, gali atrodyti, kad dabartinis ES pasipiktinimas nėra logiškas. Ilgus metus galioję nuostatai problemų nesukėlė ir tapo aktualūs tik dabar, kai, ginčytinai, bet bloko įtaka šalims narėms ima menkti.</p>
<p>Likusi Europa yra priversta stebėti Lenkijos ir ES ginčus, o laikui bėgant, daugelis šalių turės pasirinkti į kurią barikadų pusę stoja. Lenkijai palaikymą jau išreiškė Vengrija, kuri taip pat negali pasigirti geriausiais santykiais su bloko valdžia. Tuo tarpu Lietuvai bandant naviguoti po šį minų lauką ir pasiūlyti tarpininkės šiame konflikte vaidmenį, tampa aišku, kad anksčiau ar vėliau pasirinkti vis dėlto teks. Deja, bet praradimų, bet kokiu atveju neišvengsime. Lietuvoje pakanka savų problemų: visuomenė poliarizuota ir išvarginta, nepasitikinti savo politikais. Galima manyti, kad stoti į mūšį su ES dabar nėra nei naudinga, nei reikalinga.</p>
<p>Kita vertus, Lenkija yra svarbi strateginė partnerė, kaimynė, su kuria mus sieja bendra istorinė bei politinė patirtis. Pastaruoju metu stabilizuoti tarptautiniai santykiai būtų stipriai paveikti, jei Lietuva kaimynės vis dėlto neremtų ES konflikto kontekste. Kol kas, akivaizdu, kad įtampos žiežirbų prislopinti artimiausiu metu nepavyks. Lenkijos seimo pirmininkas Ryszardas Terleckis teigia, kad šalis turi planą, jei situacija pasisuks nepalankia linkme:</p>
<blockquote>
<p>„Mes turėsime ieškoti drastiškų variantų. Britai parodė, kad Briuselio biurokratų galios demonstravimas jiems netinka, apsisuko ir išėjo"[2].</p>
</blockquote>
<p>Taigi, ar tokia ateitis gali laukti ir mūsų kaimynų? Tai, neabejotinai, lemtų didžiulę sumaištį bloko viduje ir tikrai nepridėtų prestižo ES. Nepaisant to, Briuselis tono nešvelnina ir grasina sumažinti finansavimą, skiriamą Lenkijai ar net atimti lenkų parlamentarų balsavimo teisę ES parlamente. Tiesa, tam pritarti turi didžioji dauguma šalių-narių[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-lue-7deytj7-8os-unsplash.jpg" alt="Europa" /></p>
<h2>„Polexit" įsivaizduojamas tik kritiniu atveju</h2>
<p>Jeroenas Lenaersas, Europos parlamento atstovas spaudai apie Lenkijos valdančiųjų politikos kryptį plačiai nekomentuoja ir dabartinę situaciją įvertina glaustai:</p>
<blockquote>
<p>„Tai ataka prieš visą ES."</p>
</blockquote>
<p>Dėl vis sparčiau bręstančio konflikto savo nuomonę išreiškia ir patys lenkai išeidami į gatves ir išreikšdami savo poziciją palikti ES arba priešingai, likti bendrijoje. Paskutiniai nuomonės tyrimai rodo, kad didesnė dalis lenkų yra už pasilikimą bendrijoje, tačiau priešiškai manančiųjų skaičius yra didžiausias per pastarąjį dešimtmetį.</p>
<p>„SW Research" atliktas ir „Rzeczpospolita" dienraštyje išspausdintas tyrimas atskleidė, kad 17% apklaustųjų į klausimą, ar Lenkija turėtų palikti ES atsako teigiamai. 62,2% atsako neigiamai, 20% nuomonės šiuo klausimu neturi. Prieš išstojimą iš bendrijos labiausiai pasisako vyresni nei 50-ies piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Vyrai už „Polexit" pasisako dažniau nei moterys[4].</p>
<p>Vis akivaizdžiau tampa ir tai, kad Lenkijos situacija šiame konflikte yra kiek stabilesnė nei gali atrodyti. Aistroms aprimus, sudėtinga įsivaizduoti scenarijų, kuriame kaimynų valdžia skubiai žengtų išstojimo iš bendrijos keliu. Negalima nutylėti fakto, kad pasitraukus iš ES Lenkija netektų ne tik didžiulės finansinės paramos. Lenkijos piliečiai sudaro vienas didžiausių imigrantų bendruomenių ne tik Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir Airijoje, Vokietijoje ar Ispanijoje. Išstojimas iš ES reikštų uždarytus kelius į didelę dalį Europos. Vargu, ar Lenkijos valdžia šautų sau į koją.</p>
<p>Šiame konflikte didesnį nerimą jausti turėtų ES. Individualus, Lenkijos teismus liečiantis sprendimas parodė visos ES silpnybę. Bendros teisinės sistemos ES niekada neturėjo; pagrindiniu teisiniu įrankiu ir institucija tapo ES Teisingumo Teismas, tačiau esmė yra savanoriškas šalių sutarimas laikytis ES teisinių principų. Ankstesni bandymai įteisinti ES teisinių aktų galią virš nacionalinių įstatymų nepavyko ir artimiausiu metu, vargu ar pavyks[5].</p>
<p>ES nėra federacinė sąjunga, o jos varomoji jėga yra individualus ir savarankiškas valstybių narių apsisprendimas. Šiuo atveju, tai galioja ir Lenkijai, tad bloko grasinimai veikiau atspindi ne realias problemas kaimynei, tačiau pačios bendrijos krizę ir gana miglotą ateitį, apie kurią kalbama jau ne vienerius metus.</p>
