Įtampa dėl protestų bangos Brazilijoje neatslūgsta
Brazilijos sostinė trečiadienį rengėsi galimoms demonstracijoms, kurias planavo surengti prezidento rinkimų rezultatus norintys panaikinti buvusio valstybės vadovo Jairo Bolsonaro šalininkai.
Dėl kylančių grėsmių, jog masiniai protestai atsinaujins, šalies saugumo pareigūnai paskelbė užblokuojantys laisvą prieigą prie vyriausybinių pastatų[1]. Tuo tarpu Aukščiausiasis Teismas nurodė vietos valdžios institucijoms neleisti protestuotojams blokuoti kelių ar užimti viešųjų erdvių, taip pat nurodyta areštuoti ir skirti baudas žmonėms ir įmonėms, kurie dalyvauja protestuose arba padeda užtikrinti jų logistiką ir finansavimą.
Taip Brazilija siekia numalšinti įtemptas nuotaikas po masinio sekmadienio sukilimo ir riaušių.
Savaitės pradžioje socialinės žiniasklaidos platformose vėl ėmė plisti informacija, raginanti piliečius išeiti į gatves ir „susigrąžinti valdžią“. Nors pareigūnams nepavyko atsekti, kas slypi už tokių raginimų, atsakingos institucijos nusprendė nerizikuoti ir imtis saugumo priemonių.
Didinamos visos įmanomos saugumo priemonės
Brazilija tebėra įtampoje po to, kai buvusio prezidento J. Bolsonaro šalininkai sekmadienį siautėjo Kongrese, Aukščiausiajame Teisme ir prezidento rūmuose. Protestų metu buvo sulaikyta apie 1 500 žmonių, dalis jų atsidūrė kalėjime.
Siekiant išvengti pakartotinio pretestuotojų siautėjimų, naujojo, kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos vyriausybė paskelbė besiruošianti griežtesnių saugumo priemonių pasitelkimui.
„Šiam trečiadieniui esame parengę priemones, skirtas sustiprinti saugumą visoje šalyje po to, kai buvo išplatinta informacija apie naujas demonstracijas“, – antradienį paskelbė I. Lulos da Silvos administracijos vadovas Rui Kosta[2].
Prieš numatytus protestus, apie kuriuos buvo kalbama socialinėje žiniasklaidoje, valdžios institucijos paskelbė apie papildomas patikros priemones: protestuotojų krepšiai turėtų būti apieškomi, skelbta apie metalo detektorių pasitelkimą, bet kokie įtartini daiktai turėtų būti konfiskuojami. Didžiuosiuose miestuose paskelbta apie dalies kelių, vedančių link vyriausybinių pastatų uždarymą.
Nepaisant griežtų saugumo priemonių, Brazilijos valdžios pareigūnai teigė, kad leis vykti taikiems protestams.
„Mūsų demokratija yra visokeriopa. Teisė į laisvas demonstracijas visada bus gerbiama“, – žurnalistams sakė Ricardo Cappelli, kuriam pavesta prižiūrėti saugumą šalies sostinėje.
Protestai išsikvėpė, tačiau konspiracinės teorijos ir toliau plinta
Vis dėlto, trečiadienį masiniai protestai šalyje neįvyko. J. Bolsonaro šalininkai neslepia, kad tikėjosi, jog žmonės vėl išeis į gatves. Kita vertus, neramumų sukrėsti brazilai neabejoja, kad situacija vis dar nėra numalšinta ir netolimoje ateityje protestai gali kartotis.
Tačiau daugėja ir skeptikų, kurie mano, kad agresyvūs protestai ir riaušės buvo tiesiog politinė apgaulė. Socialiniuose tinkluose kai kurie buvusio prezidento šalininkai teigia, kad protestai buvo valdžios gudrybė, kuria siekta sučiupti potencialius oponentus ir juos areštuoti. Pavyzdžiui, viename socialinėje žiniasklaidoje plačiai paplitusiame paveikslėlyje pavaizduoti spąstai pelėms su užrašu „spąstai patriotams Brazilijoje“[3].
Taip manantys teigia, kad sekmadienio riaušes surengė dabartinė valdžia.
„Dešinieji žmonės neturi tokio profilio, kad galėtų tai daryti. Jie yra darbininkai. Jie yra šeimos žmonės. Jie nelaužo ir neniokoja. Juos dėl riaušių kaltina diktatūra“, – teigia vienas iš J. Bolsonaro šalininkų.
Valdžia žada griežtai bausti kaltuosius
Naujasis Brazilijos prezidentas I. Lula da Silva pareiškė, kad sekmadienio agresyvių protestų dalyviai turės teisę gintis, tačiau bet kokie įrodyti neteisėti veiksmai bus baustini griežtai. Aukščiausiojo teismo teisėjas Aleksandras de Moraesas nurodė ištirti, kas lėmė savaitgalio protestus ir pažadėjo siekti, kad būtų patrauktas atsakomybėn kiekvienas, padėjęs riaušininkams[4].
Aukščiausiasis Teismas paliko galioti A. Moraeso išduotą arešto orderį Andersonui Torresui, buvusiam J. Bolsonaro teisingumo ministrui, kuris turėjo prižiūrėti ir atsakyti už viešąjį saugumą per sekmadienio riaušes. Dabar A. Torresas yra kaltinamas aplaidumu ir nuolaidžiavimu.
A Moraesas taip pat nurodė suimti Fabio Augusto Vieirą, Brazilijos karo policijos vadovą, vieną iš pareigūnų, atsakingų už vyriausybinių pastatų apsaugą.
Policija iki šiol suėmė daugiau kaip 1 500 žmonių, tačiau 599 žmonės jau buvo paleisti dėl humanitarinių priežasčių: dauguma jų yra senyvo amžiaus, sveikatos problemų turintys asmenys, benamiai ar motinos su vaikais.
J. Bolsonaro pasmerkė agresiją ir žada grįžti į tėvynę
Buvęs Brazilijos prezidentas J. Bolsonaro pasisakė prieš agresyvius protestuotojų veiksmus ir vyriausybinių pastatų niokojimą.
„Taikios demonstracijos, nepažeidžiant įstatymų, yra demokratijos dalis. Tačiau tokie niokojimai ir įsiveržimai į viešuosius pastatus, kokius matėme šiandien, kaip ir kairiųjų veiksmai 2013 ir 2017 m., neatitinka įstatymų“ – tviteryje rašė jis[5].
Riaušių metu J. Bolsonaro nebuvo Brazilijoje. Jis buvo JAV, Floridos valstijos Orlando miesto ligoninėje, kur jam buvo teikiama priežiūra dėl ankstesnės durtinės žaizdos sąaugų. Po jam pergalingų rinkimų 2018 m. J. Bolsonaras buvo padurtas peiliu į pilvą[6].
Po žinių apie protestus tėvynėje, J. Bolsonaro patikino, kad greitu metu planuoja sugrįžti į Braziliją.
