Lietuva – stebuklų valstybė: teisės aktai gali kisti net kas mėnesį
Pastaruoju metu kritikos Lietuvos valdžiai netrūksta. Piliečiai skundžiasi it ant mielių augančiomis maisto ir paslaugų kainomis, neramina valdančiųjų rengiama mokesčių reforma, dalis žmonių neigiamai mena COVID-19 pandemijos metu priimtus sprendimus, o kur dar plačiai nuskambėjęs „čekiukų“ skandalas. Lietuviai pyksta, kad valdžia neprisiima atsakomybės dėl savo klaidų, dirba vangiai ir nesistengia gerinti piliečių gyvenimo šioje šalyje.
Tačiau šalies politikams veiklumo vienoje srityje tikrai netrūksta ir tai yra įstatymų priėmimas. Remiantis „Infolex“ duomenimis, nuo 2020 m. Lietuvoje kasmet vyksta daugiau kaip 23 tūkst. teisės aktų pokyčių, maždaug 4874 iš jų, yra tiesiogiai susiję su Lietuvos verslo aktualijomis, kiti liečia administracines permainas. Tokie skaičiai yra didžiausi per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją[1].
Tiek pačius piliečius, tiek ir ekspertus nepaliaujamai stebina tai, kad Įvairios Lietuvos institucijos it lenktyniaudamos pristato vis naujus pakeitimus, kodeksų pokyčius, nutarimus bei įstatymų projektų papildymus. Remiantis „Infolex“ duomenimis, vien per 2022 m. Pridėtinės vertės mokesčio ir Statybos įstatymai buvo taisyti po 11 kartų, o 2021 m. vis taisomas buvo Atliekų tvarkymo įstatymas. Tuo tarpu šios kadencijos Seimas per pirmas 5 sesijas iš viso priėmė 1780 teisės aktų, iš kurių 1326 buvo nauji įstatymai arba įstatymų pakeitimai[2].
Nereikia net sakyti, kad tiek verslas, tiek ir fizinei asmenys tiesiog nespėja susiorientuoti pagal nuolat besikeičiančius teisės aktus. Taip tarsi susidaro aplinka, kai bet koks veiksmas gali užsitraukti vieną ar kitą teisės akto pažeidimą ir baudą. O įstatymų pokyčiuose apie baudas kalbėti tikrai nevengiama: „Infolex“ skaičiavimu, 2012–2016 m. Seimas priėmė 949 teisės aktus su žodžiu „bauda“.
Savo ruožtu dabartinės kadencijos Seimas nuo 2020 m., iki 2023 m. birželio, priėmė 477 teisės aktus su žodžiu „bauda“. Tad tiek eiliniai Lietuvos gyventojai, tiek ir verslas turi būti pasirengę ne tik nuolatiniams pokyčiams, tačiau ir tam, kad jų nespėjus susekti, labai tikėtina, kad gali tekti patuštinti kišenes.
Besikeičiant kodeksams ir įstatymams – kenčia verslas
Pernai daugiausiai kartų buvo keičiamos Pridėtinės vertės mokesčio ir Statybos įstatymų nuostatos, kartais net keliolika kartų per metus keičiami ir kiti nutarimai bei įsakymai. Suprantama, kad dėl tokios teisinės nežinomybės kenčia verslas, o patys verslininkai patiria dideles sąnaudas, stengdamiesi prisitaikyti prie vis naujų reikalavimų, neretai nepavyksta išvengti ir baudų.
Net dalis teisės ekspertų pažymi, kad Lietuvoje, pažvelgus į kasmet priimamų teisės aktų statistiką, dėmesį atkreipti galime tik į jų kiekybę, bet tikrai ne kokybę. Daugelis gali pastebėti, kad teisės aktai rengiami skubotai, vėliau ne sykį yra taisomi ir tobulinami, dar pateikimo stadijoje Seime neretai kyla didelis šurmulys, įstatymų leidėjai nesutaria, tad tampa aišku, kad įstatymas ilgai neužsibus toks.
Kaip teigia Seimo narys, „valstiečių“ atstovas Valius Ąžuolas, valdantieji puikiai sugeba rengti skirtingas reformas ir įstatymų pokyčių projektus, tačiau darbai ima strigti kaip kalba pasisuka link finansų įsisavinimo ir pagalvos verslo vystymui[3]. Seimo narys stebisi, kad neseniai finansų viceministrė pasakė, jog Lietuvos ekonomikos finansavimui trūksta 10 mlrd., tačiau, politiko teigimu, Lietuva vis dar nėra įsisavinusi didelės dalies Europos Sąjungos (ES) lėšų. Pasak V. Ąžuolo, dėl to kaltinti galima nuolat vystomas reformas, kurių kokybė – abejotina.
„Vadovaujantis karčia patirtim kuo baigės kitos reformos, jungimai, sujungimai ir visa kita, greitųjų reforma – sujungėme, kažką padarėme, ministerija sugebėjo tik reklaminį plakatą užkabinti, kad sujungta ir nauja įstaiga, nors nei greitųjų, nei įrangos, nei realių tvarkų nėra“, – sako Seimo narys.
V. Ąžuolo nuomone, su daugeliu Lietuvoje vykdomų reformų matome situaciją, kai teoriškai veiksmas atliekamas, tačiau praktiškai veiksmų plano, kaip tai bus atliekama, nėra.
„Lietuvos bankas labai aiškiai pristatė situaciją, kas yra su verslo skolinimusi. Situacija yra tragiška. Labai išaugo įsiskolinimai verslo vieni kitiems. Verslas priverstas skolintis užsienyje, nes Lietuvoje nebegali pasiskolinti, bet mes puikiai suprantam, kad tų finansų neprieinamumas stabdo visą ekonomiką. Tai jeigu mes neišvysime to plano kaip viskas daroma, tada ateisime į dar didesnę duobę, žiūrėkim į Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Premjerė ką atsako, kai paklausėme, kodėl tą, ką planuoja pati Vyriausybė, pati Vyriausybė neįgyvendina savo planų. Pvz., suplanuota panaudoti 3,5 mrd. ES lėšų, faktas – milijardas“, – sako V. Ąžuolas.
Politikas atkreipia dėmesį ir į tai, kad praeitoje Seimo kadencijoje buvo nuolat vykdoma parlamentinė kontrolė: buvo aiškinamasi, kur yra problema, dėl kurios įvairios finansinės priemonės nėra išnaudojamos, tačiau dabartiniame Seimo to nėra.
„O dabar, kas atlieka tą priežiūrą, kodėl finansai yra neprieinami? Tai šiai dienai jei plauksime pasroviui, tai turėsime rezultatą kaip ir su kitom reformom. Verslas net pasakė, kai ekonomikos ministerija siūlo priemonę prisidėti prie įvairių ES projektų, ES pinigų, ir tą skolinimą siūlo rinkos sąlygomis, tai jei eisim tuo keliu, tie ES pinigai bus dar labiau užstrigę ir nenaudojami“, – aiškina politikas.
Seimo nario teigimu, 38 tūkst. teisinių įstatymų pakeitimų vien per 2022 m. rodo, kad techininius, popierinius pakeitimus priimti valdantieji turi pajėgumų, tačiau finansų įliejimui pajėgumų jau nebelieka.
Lietuvoje itin dažnai keičiamas KET ir kiti „buitiniai“ įstatymai
Tačiau su problemomis dėl valdžios „aktyvumo“ vis keičiant įstatymus susiduria ne tik verslas, bet ir eiliniai Lietuvos gyventojai. Niekam ne paslaptis, kad šalyje itin dažnai keičiami ir „buitiniai“ įstatymai. Pažvelkime vien į Kelių eismo taisyklių (KET) atnaujinimus. Vairuotojai naujienų sulaukia beveik kas mėnesį, o už vairo dar tik sėsti planuojantys turi apsišarvoti geležine kantrybe: mokomasis KET leidinys yra atnaujinamas taip dažnai, kad parduotuvėse net sudėtinga rasti naujausią jo versiją.
Pavyzdžiui, nuo 2023 m. gegužės mėnesio įsigaliojo nauja tvarka. Buvo nuspręsta, kad vairuotojai negali lenkti gyvenamosiose zonose, daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse. Nustatyta, kad neįgaliųjų vietose draudžiama stabtelėti, taip pat, pakeista kaip pėstieji gali judėti dviračių takais, o mobiliuoju telefonu vairuojant leidžiama naudotis tik jei jis valdomas laisvų rankų įranga ir laikomas specialiame laikiklyje[4].
Tuomet buvo suvienodinti reikalavimai visų rūšių keturračių vairuotojams, o neva atsižvelgiant į visus naujus eismo dalyvių poreikius, KET buvo įtvirtinamas naujas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 152 „Raiteliai“ – jis įspėsti turėtų apie kelio ruožą, kuriuo dažnai joja raiteliai ar vedami žirgai. Tiesa, šis pokytis įsigalios tik nuo šių metų lapkričio.
Vis dėlto, tokio pluošto KET pokyčių nepakako. Jau nuo po mėnesio, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo dar daugiau naujovių. Tuomet automobilių keleiviams mašinoje uždrausta gerti alų, degtinę ar vyną, taip pat salonuose vežtis atidarytus alkoholinius gėrimus. Seimui sugriežtinus Administracinių nusižengimų kodeksą, kelionės automobiliu metu keleiviui geriant alų ar kitą alkoholinį gėrimą, pareigūnai galės nubausti bauda iki 140 eurų[5].
Dar kita „buitinė“ situacija – triukšmas. Dar metų pradžioje Vyriausybė pritarė baudų didinimui už triukšmą. Tuomet kalbėta apie tai, kad baudos siektų nebe keliasdešimt eurų, o kelis šimtus, o už pakartotinius pažeidimus tektų mokėti iki 400 eurų. Tai apimtų ne namuose keliama triukšmą, tačiau išaugusį garso lygį viešosiose vietose, pavyzdžiui, pagrindinėse kurortų gatvėse, didžiųjų miestų senamiesčiuose[6].
Toks sprendimas vėl, neabejotinai, pirmiausia veikia verslą, tačiau Seimo nariai įstatymui dar net neįsigaliojus, jau vėl nesutaria. Vieni pokytį palaiko, kiti piktinasi, klausia, kaip ir kur žmonės teks linksmintis. Galima neabejoti, kad dar per kiek daugiau nei metus, kuriuos šis Seimas darbuosis, ne kartą bus pakeistas ir triukšmo valdymo įstatymas. Iš tiesų, jau netrukus vienetais suskaičiuoti galėsime įstatymus, kurių bent jau kasmetinių pakeitimų nesulaukiame.
