Pokštas su laukiniu gyvūnu atsiėjo labai brangiai
Miegantį baltąjį lokį pažadinti laivo signalu – brangus pokštas. Tuo įsitikino vienas Svalbardo salyne plaukęs asmuo, kuriam už gyvūno ramybės sudrumstimą teko pakloti 50 tūkst. Norvegijos kronų, arba maždaug 5,3 tūkst. JAV dolerių.
Incidentas įvyko rugpjūčio pradžioje Norvegijai priklausančiame Svalbardo salyne, laivui plaukiant vienu iš fiordų šiaurės rytinėje teritorijos dalyje. Tai itin atokus Arkties kampelis – įvykio vietą nuo Šiaurės ašigalio skiria maždaug tūkstantis kilometrų[1].
Kelionės metu laive buvę žmonės sausumoje pastebėjo miegantį baltąjį lokį. Gyvūnas ramiai ilsėjosi krante, tačiau vienas iš laive buvusių asmenų nusprendė panaudoti laivo rūko signalą.
Garsus signalas lokį pažadino, o sutrikdytas gyvūnas ne tik atsikėlė, bet ir paliko pasirinktą poilsio vietą bei pasitraukė kitur. Būtent toks žmogaus elgesys atkreipė Svalbardo gubernatoriaus tarnybos dėmesį.
Nors incidentas galėjo atrodyti kaip trumpas bandymas išgauti laukinio gyvūno reakciją, vietos pareigūnai į situaciją pažvelgė kur kas rimčiau. Svalbarde baltųjų lokių apsaugai taikomos griežtos taisyklės, o bereikalingas jų trikdymas laikomas pažeidimu.
Už lokio ramybės trikdymą – solidi bauda
Įvertinusi incidento aplinkybes, Svalbardo gubernatoriaus tarnyba nusprendė rūko signalą panaudojusiam asmeniui skirti 50 tūkst. Norvegijos kronų baudą. Nubaustasis su pareigūnų sprendimu sutiko ir baudą priėmė.
Kas konkrečiai nusprendė pažadinti lokį, viešai neatskleidžiama. Pareigūnai nepaskelbė nei asmens tapatybės, nei jo pilietybės. Daugiau detalių apie laive buvusius žmones taip pat nepateikta.
Šiuo atveju svarbu tai, kad lokio nebūtina sužeisti ar tiesiogiai prie jo priartėti, kad žmogaus elgesys būtų įvertintas kaip pažeidimas. Vietos taisyklės numato atsakomybę ir už sąmoningą saugomo gyvūno ramybės trikdymą.
Būtent tai, pareigūnų vertinimu, ir įvyko šįkart. Iki pasigirstant laivo signalui lokys miegojo, o po garsinio signalo pabudo ir buvo priverstas persikelti į kitą vietą.
Svalbarde žmogaus ir baltųjų lokių susidūrimams skiriamas ypatingas dėmesys. Atoki Arkties gamta yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių salynas sulaukia lankytojų, tačiau galimybė stebėti laukinius gyvūnus kartu reiškia ir pareigą jų netrikdyti.
Todėl net veiksmai, kurie žmogui gali pasirodyti nekalti ar skirti tik gyvūno dėmesiui atkreipti, gali turėti finansinių pasekmių.
Baltieji lokiai saugomi daugiau nei pusę amžiaus
Baltųjų lokių apsauga Svalbarde nėra naujovė. Saugomos rūšies statusas šiems Arkties plėšrūnams salyne suteiktas dar 1972 metais.
Vietos taisyklėse aiškiai numatyta, kad baltųjų lokių negalima be reikalo trikdyti, vilioti ar persekioti. Taigi žmonės, laukinėje gamtoje susidūrę su šiais gyvūnais, turi išlaikyti pagarbų atstumą ir vengti veiksmų, kurie galėtų pakeisti natūralų jų elgesį.
Šiuo atveju gyvūno reakcija buvo akivaizdi – garsus laivo signalas nutraukė jo poilsį ir privertė pasitraukti. Dėl to pareigūnai nusprendė, kad buvo pažeistos galiojančios gamtos apsaugos taisyklės.
Baltieji lokiai yra vieni ryškiausių Svalbardo laukinės gamtos simbolių. Jie gyvena atšiauriomis Arkties sąlygomis, o salyne sutinkami natūralioje aplinkoje.
Paskutinis tekste minimas išsamus mokslinis šių gyvūnų skaičiaus vertinimas Svalbarde atliktas 2015 metais. Tuomet salyne buvo suskaičiuota apie 260 baltųjų lokių.
Šis incidentas tapo dar vienu priminimu, kad laukinių gyvūnų stebėjimas Arktyje turi aiškias ribas. Noras vos kelioms akimirkoms pažadinti miegantį lokį vienam žmogui baigėsi tūkstantine bauda ir parodė, kad Svalbarde saugomų gyvūnų ramybė vertinama rimtai.
