Laikinai nuspręsta nesiimti pokyčių ir svarstymą atidėti
Europos Sąjunga pasiūlė nuo 2035 m. uždrausti naujų dujomis ir dyzelinu varomų automobilių naudojimą. Tačiau Vokietija draudimui prieštarauja ir reikalauja leisti naudoti vidaus degimo variklius, naudojančius anglies dioksido neišskiriančius sintetinius degalus arba elektroninius degalus. Naujam draudimui nepritarė ir daugiau ES valstybių, argumentuojančių, jog Europa dar nėra pasiruošusi tokiems drastiškiems sprendimams. Visgi, galiausiai ES buvo priversta savo pasiūlymą dar kuriam laikui pasiturėti, mat valstybės šį sprendimą nusprendė dar kuriam laikui atidėti.
Balsavimas buvo atidėtas dėl didėjančio valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Italiją, Lenkiją ir Bulgariją, pasipriešinimo. Šios šalys gali sudaryti blokuojančią mažumą prieš draudimą, o Vokietija vykdo kampaniją, kad draudimas nebūtų taikomas automobiliams, varomiems sintetiniais degalais, vadinamaisiais e. degalais[1].
Elektroniniai degalai – tai nauja technologija, kurios anglies dioksido emisijos paliekamą pėdsaką ir komercinį gyvybingumą ginčija aplinkosaugos organizacijos. Italija, Portugalija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija jau anksčiau ragino atidėti draudimą nuo 2035 iki 2040 m., tačiau jų pastangos nesulaukė pakankamo atgarsio.
Europos Komisija atsisakė komentuoti, kodėl sprendimas buvo atidėtas, tačiau teigė esanti pasiruošusi išklausyti valstybes, siekdama suprasti kai kurių sostinių išsakytas abejones. Į teisės aktą įtraukta konstatuojamoji dalis, pagal kurią iki 2026 m. turi būti peržiūrėta technologinė pažanga nulinės taršos transporto srityje, o tai galėtų atverti kelią naujoms tvariųjų degalų rūšims netaikyti 2035 m. draudimo.
Tačiau ši konstatuojamoji dalis nėra teisiškai privaloma ir ją turi inicijuoti Europos Komisija. Pasak Švedijos atstovo spaudai, balsavimas bus atidėtas, o ambasadoriai grįš prie šio klausimo kiek vėliau.
Vietoje elektromobilių Vokietija nori eksploatuoti elektroniniais degalais varomus automobilius
E. degalai gaminami naudojant iš atmosferos surinktą vandenį ir anglį, kurie degdami neišskiria papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. „Porsche“ jau investavo į e. degalų gamybą ir šiais metais planuoja juos panaudoti „Porsche Mobil 1 Supercup“ lenktynių serijoje[2].
Vokietijos transporto ministras Vokeris Wissingas paragino ES reglamentuoti vidaus degimo variklių, kurie gali būti varomi tik sintetiniais degalais, veiklą. Tikimasi, kad iki 2026 m. e. degalų gamybos sąnaudos sumažės iki 8 JAV dolerių už galoną, todėl jie taps prieinamesni.
Vokietijos centro dešiniųjų sąjungos blokas palaiko Laisvosios demokratų partijos nepritarimą draudimui, nurodydamas galimą žalą Vokietijos automobilių pramonei, o Žaliųjų partija pritaria Europos draudimui.
Bendrovė „Ford“ taip pat planuoja dirbti su e. degalais, vykdydama savo įsipareigojimą atsakingai naudoti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones.
Nuo 2035 metų ES bus draudžiama prekiauti benzinu ir dyzeliu varomais automobiliais
Europos Parlamento priimtu nauju teisės aktu, kuriuo jau nuo 2035 metų ES šalyse bus uždrausta prekyba automobiliais su vidaus degimo varikliais, bus reikalaujama, kad transporto priemonių gamintojai 100 proc. sumažintų naujų automobilių išmetamo anglies dioksido kiekį[3]. Šiuo metu automobiliai išmeta apie 15 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio.
Visgi, ne vienintelė Vokietija šiam naujam draudimui nepritaria. Štai Italija, kurioje įsikūrę tokie stambūs automobilių gamintojai kaip „Fiat“, „Alfa Romeo“ bei „Ferrari“ taip pat priešinasi naujam reglamentavimui.
Anot italų politikų, Europos pramonė ir visuomenė nėra pasirengusi tokiems drastiškiems pokyčiams. Be to, jų manymu, elektromobiliai nebūtinai yra pigesni už vidaus degimo variklius. Italų politikai taip pat teigia, kad automobilių baterijos gaminamos ne ES, o už jos ribų.
Vokietija po 2035 metų rekomenduoja išlaikyti galimybę ir toliau eksploatuoti automobilius su vidaus degimo varikliais, tačiau šie esą turėtų naudoti klimatui neutralius arba elektroninius degalus.
Kad rekomendacija būtų išgirsta, Vokietija taip pat susivienijo su Prancūzija ir Italija, kad sulėtintų naujų teisės aktų, kuriais siekiama mažinti lengvųjų automobilių ir sunkvežimių išmetamųjų teršalų kiekį, priėmimo tempą.
Jei nebus imtasi priemonių dabar, gali nepavykti net ir minimaliai sumažinti išmetamų teršalų kiekio
Susitarimas dėl automobilių, turinčių vidaus degimo variklius, yra ES paketo „Fit for 55“, kuriuo siekiama iki šio dešimtmečio pabaigos 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dalis[4].
Pagal šį susitarimą automobilių gamintojai privalės 2030 m., palyginti su 2021 m., 55 proc. sumažinti parduodamų naujų automobilių išmetamųjų teršalų kiekį, o po penkerių metų – 100 proc. Kad šis sprendimas įsigaliotų, jį turi oficialiai patvirtinti Europos Parlamentas ir valstybės narės.
Kadangi transporto sektorius pasižymi nuolat augančiu taršumu, ES užsimojo iki 2050 m. gerokai sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį ir skatinti elektromobilių naudojimą.
Tačiau ES išorės auditoriaus ataskaitoje teigiama, kad regione trūksta tinkamos įkrovimo infrastruktūros. ES Parlamentas paragino skirti lėšų, kad būtų galima padėti automobilių tiekimo grandinės mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat pažeidžiamiems regionams ir bendruomenėms prisitaikyti prie perėjimo prie dujų ir dyzelinu varomų automobilių pardavimo nutraukimo.
2015 m. Paryžiuje šalių vadovai susitarė, kad iki šio šimtmečio pabaigos pasaulio temperatūra nepakils daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų (3,6 laipsnio pagal Farenheitą), o idealiu atveju – ne daugiau kaip 1,5 laipsnio pagal Celsijų (2,7 laipsnio pagal Farenheitą). Net ir ne tokio plataus užmojo tikslas bus nepasiektas, jei nebus imtasi drastiškų priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti.
Visgi, organizacija „Greenpeace“ 2035 m. galutinį terminą laikė per vėlyvu ir teigė, kad iškastinį kurą deginančių automobilių turėtų būti atsisakyta ne vėliau kaip 2028 m.
Pasak „Greenpeace“, ES per ilgai delsia įgyvendinti šiuos pokyčius, o politikai tik kuria geros nuotaikos antraštes, kuriomis maskuoja savo nesugebėjimą imtis veiksmų klimato srityje. Vis dėlto ES Parlamentas šį susitarimą vertina kaip istorinį sprendimą ir aiškią dekarbonizacijos kryptį, kuri padės iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
Jūrinio transporto sektorius užsimojo panaudoti vėjo energiją
O štai prisidėti prie klimato švarinimo užsimojo ne tik žemės, bet ir jūrinio transporto sektorius, kuris atsigręžė į jau gerokai seniau išrastas technologijas, kurias pritaikius prie šiandieninių galima pasiekti stulbinamų rezultatų.
Dar prieš penkerius metus (2018 m.) Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) užsibrėžė tikslą iki 2050 metų perpus sumažinti laivybos sektoriaus išmetamų į aplinką teršalų kiekį, kad būtų pasiekti reikšmingesni rezultatai prisidedant prie klimato atšilimo stabdymo.
Reaguodami į didėjančią taršą ir augančius prekybos srautus, laivų gamintojai nusprendė sukonstruoti ir vėju varomus krovininius laivus, turinčius ir pagalbinius variklius, veikiančius švarių degalų pagrindu tam, kad būtų lengviau prisišvartuoti uostuose.
