„Black Lives Matter“ lyderis išreiškė palaikymą D. Trumpui ir Kapitolijų šturmavusiems amerikiečiams

BLM keičia savo nuomonę dėl JAV prezidento, vis daugiau narių išreiškia palaikymą D. Trumpui

Markas Fišeris, buvęs „Black Lives Matter (BLM)“ judėjimo, Rodo salos padalinio įkūrėjas, išreiškė paramą buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Teigiama, kad ir dalis kitų BLM judėjimo narių vis dažniau pareiškia nuomonę, kad 2024 m. prezidento rinkimus turėtų laimėti D. Trumpas.

Kiek anksčiau M. Fišeris atsistatydino iš vadovaujančių pareigų Rodo salos BLM padalinyje ir dabar yra Merilando BLM, ne pelno siekiančios organizacijos, skirtos afroamerikiečių ir jų bendruomenių verslumo ugdymui ir finansinių įgūdžių stiprinimui, įkūrėjas ir vykdomasis direktorius.

Neseniai tinklalaidės interviu su Kim Iverson metu, M. Fišeris buvo paprašytas pakomentuoti anksčiau savo paties išsakytas pastabas, kad prezidentas D. Trumpas yra „geriausias mūsų kandidatas“^[1].

„Nes visi kiti yra šūdini. Ir man tikrai patinka Trumpas“, – atsakė M. Fišeris, pagyręs prezidentą D. Trumpą už jo tiesmukiškumą ir akcentavęs demokratų partijos šiuo metu demonstruojamą veidmainystę.

Reaguodama į kritiškas M. Fišerio pastabas apie dabartinį prezidentą J. Bideną ir pagiriamuosius žodžius buvusiam prezidentui, tinklalaidės vedėja K. Iversen užsiminė, kad jos pašnekovas tikriausiai yra vienintelis taip manantis BLM judėjimo atstovas.

„Ne. Jaučiu, kad nuomonė pradeda keistis. Daug juodaodžių pradeda bėgti iš demokratų plantacijos. Taip ilgai buvome to vergai. O dabar jų politika iš esmės yra rasistinė“, – sako M. Fišeris.

M. Fišeris, buvęs pastorius, aiškino, kad yra asmeniškai nusistatęs prieš demokratus, nes jie „įvedė abortus“ ir pasisakė už „įvairią nenatūralią politiką, prieštaraujančią gamtos dėsniams ir dauginimuisi“.

Vis dėlto, jis teigia, kad ne visi juodaodžiai palankią nuomonę į D. Trumpą ryžtasi atskleisti viešai; daugelis bijo būti išjuokti, todėl savo politines pažiūras laiko paslaptyje.

„Jie to nepasakys viešai, bijodami bendruomenės pasipriešinimo, nes turi reputaciją, verslą ir santykius, kuriems nenori kelti pavojaus“, – teigia jis.

Kalbėdamas apie D. Trumpą, jis teigia, kad respublikonų kandidatas į prezidentus yra tiesmukas, tačiau ne veidmainis: jis gali pasakyti viską tiesiai šviesiai, nesidangstydamas melu ir apgaule.

Kiek anksčiau duotame interviu laikraščiui „The Epoch Times“ M. Fišeris taip pat reiškė paramą žmonėms, dalyvavusiems sausio 6 d. Kapitolijus šturme ir sulaukusiems griežtų nuosprendžių.

„Jie yra ėriukai, vedami paskersti, kad būtų paaukoti kaip pavyzdys visiems, kurie ateityje galbūt norės nesutikti su valdžia. Taip vyriausybė elgiasi su tais, kurie išreiškia nepriklausomą mintį ir nori ginti tai, kuo tiki“, – sakė M. Fišeris.

Jis taip pat teigė, kad tradicinė žiniasklaida neleidžia visuomenei susivienyti, skatina susiskaldymą tarp visų marginalizuotų grupių.

BLM ir D. Trumpo santykiai – itin sudėtingi

BLM judėjimas įprastai neremia respublikonų, o ypač – D. Trumpo politikos bei retorikos. Savo prezidentavimo metu D. Trumpas save pristatė kaip Amerikos išskirtinumo ir kolonializmo gynėją, jis taip pat stojo prieš aktyvistus, siekiančius nusikratyti vergovės praeities.

Dar 2020 m. D. Trumpas pagrasino nutraukti federalinį finansavimą Kalifornijos ir kitų šalių mokykloms, kuriose dėstomos pamokos, paremtos žurnalo „The New York Times Magazine“ projektu „1619“, kuriame naujai atskleidžiamas vergovės vaidmuo kuriant JAV kaip šalį. D. Trumpas šią programą vadino propaganda ir melagiena^[2]. Kiek vėliau BLM aktyvistus jis išvadino chuliganais ir teroristais.

„Jie nėra taikūs protestuotojai, kaip juos vadina Joe ir demokratai, jie yra chuliganai. Ir visa tai vyksta demokratų valdomuose miestuose. Paskambinkite man ir paprašykite federalinės pagalbos. Mes išspręsime jūsų problemas per kelias minutes“, – tuomet sakė D. Trumpas^[3].

Tačiau tokios retorikos dabar D. Trumpas vengia, o politikos analitikai jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad respublikonai, norintys pergalės rinkimuose, turi mobilizuoti tiek jaunus rinkėjus, tiek neužtikrintus liberalus, tiek tautines bei rasines mažumas.

Nors vienas iš pagrindinių įsitikinimų, siejančių šiuolaikinę respublikonų partiją yra nepritarimas idėjai, kad mažumos ir moterys Amerikos visuomenėje susiduria su struktūriniu šališkumu, pergalės siekis, regis, verčia keisti ir politines vertybes. Partija vis daugiau orientuojasi į rasines mažumas, o tai palankiai vertina ir rinkėjai.

D. Trumpą remia vis daugiau JAV žmonių, ne išimtis ir juodaodžiai ar ispanakalbiai

Naujausi JAV visuomenės apklausų duomenys rodo, kad artėjant 2024 m. prezidento rinkimams, buvęs prezidentas D. Trumpas pirmauja prieš dabartinį prezidentą J. Bideną kritinėse valstijose. 

„The New York Times“ ir „Siena College“ atliktos apklausos rodo, kad Nevadoje D. Trumpas savo konkurentą lenkia 10 taškų. Šešiais taškais J. Bideną jis lenkia Džordžijoje, penkiais taškais Arizonoje, taip pat penkiais taškais Mičigane ir mažesniu keturių taškų skirtumu Pensilvanijoje.

2020 m. prezidento rinkimuose J. Bidenas iškovojo pergalę visose šešiose apklausoje nurodytose valstijose, tačiau dabartiniai duomenys rodo rinkėjų nuotaikų kaitą, akivaizdžiai pastebimas J. Bideno populiarumo mažėjimas tarp jaunesnių rinkėjų, o būtent jaunesnių nei 30 m.rinkėjų grupė suvaidino didelę reikšmę jo ankstesnei pergalei.

Tačiau bene labiausiai intriguoja tai, kad D. Trumpas minėtose, svarbiausiuose balsavimo valstijose surinko net 22 proc. juodaodžių rinkėjų palaikymą.

Rugsėjo mėnesį kelios apklausos parodė, kad D. Trumpas kol kas sulaukia daug palaikymo juodaodžių ir ispanakalbių rinkėjų tarpe. Per penkias skirtingas apklausas, D. Trumpas vidutiniškai surinko 20 proc. juodaodžių rinkėjų ir 42 proc. ispanakalbių rinkėjų balsų. Abu šie skaičiai, ypač juodaodžių rinkėjų, gali tapti šiuolaikiniais respublikonų prezidento rinkimų rekordais. Palyginimui, 2020 m. D. Trumpas surinko tik 8 proc. juodaodžių rinkėjų ir 36 proc. ispanakalbių rinkėjų balsų^[4].

O įtakos visuomenės nuomonei labiausiai gali turėti ekonominė politika: 59 proc. rinkėjų išreiškė didesnį pasitikėjimą D. Trumpu, kad jis tvarkys ekonomiką.

„FT-Michigan Ross“ apklausa taip pat rodė, kad prezidentui J. Bidenui sunkiai sekasi įveikti infliacijos poveikį rinkėjų ekonominėms perspektyvoms. Tik 14 proc. amerikiečių rinkėjų mano, kad dabar jų finansinė padėtis yra geresnė nei tuo metu, kai J. Bidenas pradėjo eiti pareigas.

Apklausa parodė, kad beveik 70 proc. rinkėjų mano, jog J. Bideno ekonominė politika arba pakenkė JAV ekonomikai, arba neturėjo jokio poveikio; iš jų 33 proc. teigė manantys, kad prezidento politika net labai pakenkė ekonomikai.

Prieš ketverius metus FT užsakymu atlikta panaši apklausa parodė, kad dauguma amerikiečių manė, jog jų finansinė padėtis nepagerėjo valdant tuometiniam prezidentui D. Trumpui. Vis dėlto, jų pesimizmas buvo kur kas mažiau išreikštas. 2019 m. lapkritį tik 35 proc. rinkėjų manė, kad valdant D. Trumpui jų padėtis pagerėjo, o 31 proc. teigė, kad pablogėjo^[5].