Sveikatos priežiūros specialistai turėtų labiau atsižvelgti į skirtingos lytinės orientacijos asmenų sveikatos ypatumus
Neseniai atliktame tyrime buvo išanalizuoti 2007-2016 m. Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenys ir nustatyta, kad biseksualių moterų širdies ir kraujagyslių sveikata gali būti prastesnė lyginant su heteroseksualiomis moterimis.
Tyrime dalyvavo 12 180 moterų, kurių vidutinis amžius buvo 39 metai ir atsižvelgiant į jų mitybos įpročius ir fizinius tyrimus, buvo priskirti širdies ir kraujagyslių sveikatos (ŠKS) balai nuo 0 iki 100. Žemesnis nei 50 balų rodiklis reiškė prastą širdies ir kraujagyslių sveikatą, 50-79 balai buvo laikomi vidutinio sunkumo, o 80 ir daugiau balų – gerą sveikatos būklę. Tačiau ne tik netradicinės orientacijos moterys susiduria su specifinėmis sveikatos problemomis – LGBTQ+ bendruomenės nariai raginami reguliariai tikrintis savo sveikatą ir dėl didesnės infekcinių ir lytiškai plintančių ligų rizikos.
Biseksualių moterų širdies sveikata buvo vertinama prasčiau maždaug perpus dažniau nei heteroseksualių moterų, daugiausia dėl nikotino poveikio ir didesnio kūno masės indekso. Tyrėjai taip pat nurodė keletą kitų veiksnių, įskaitant papildomą stresą, prastesnę miego kokybę ir didesnę diabeto riziką, su kuo dažniau susiduria biseksualios moterys. Nustatyta, kad biseksualūs vyrai du kartus dažniau nei heteroseksualūs turi aukštą kraujospūdį[1].
Tyrimui, kuris yra paskelbtas žurnale „JAMA Cardiology“, vadovavo daktaras Billy Caceresas. Jo autoriai pažymėjo, kad norint nustatyti kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos biseksualių moterų širdies ir kraujagyslių sveikatai, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys asmenys, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas dėl širdies ligų, turėtų atsižvelgti į unikalius skirtingų seksualinių orientacijų asmenų sveikatos poreikius, o per paciento anamnezės tyrimą užduoti atvirus klausimus apie jo seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, kad padėtų nustatyti visus rizikos veiksnius.
Gydytojai taip pat turėtų tikrinti, ar biseksualūs asmenys nesusiduria su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir nerimas, kurie gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai, ypač tarp LGBTQ+ asmenų, kurie dažniau nei įprastos orientacijos asmenys, serga psichikos ligomis.
Netradicinės orientacijos asmenys turi padidintą riziką užsikrėsti infekcinėmis ligomis
Tačiau apie netradicinę lytinę orientaciją derėtų informuoti ne tik kardiologus, bet ir dermatologus, mat išsiaiškinta, jog LGBTQ+ bendruomenės nariai dažniau susiduria su specifinėmis sveikatos problemomis[2].
Vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais, dažniau serga tam tikromis infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, ŽIV, sifiliu ir lytiškai plintančiomis ligomis, taip pat neinfekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, odos vėžiu. Todėl reikalingos ir kitokios prevencinės sveikatos priežiūros priemonės, pavyzdžiui, ŽIV ir lytiškai plintančių ligų patikros, skiepų nuo lytinės sveikatos ir ŽIV profilaktikos.
Moterys, turinčios lytinių santykių su moterimis, taip pat susiduria su tam tikrais specifiniais sutrikimais sergant lytiniu keliu plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, chlamidijomis ir ŽPV.
Transseksualiems pacientams gali prireikti specialios dermatologinės priežiūros lyties patvirtinimo metu, įskaitant hormonų terapiją ir lytį patvirtinančias operacijas. Svarbu, kad dermatologai būtų susipažinę su šiomis sveikatos problemomis ir gairėmis, kad galėtų teikti tinkamą ir kompetentingą priežiūrą LGBTQ+ pacientams.
Vyrai, santykiaujantys su kitais vyrais, neišvengia lytiškai plintančių ligų
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) skelbia, kad su didesne sveikatos problemų rizika susiduria ir netradicinės orientacijos vyrai. Nustatyta, kad lytiškai plintančios ligos (LPL) vis dažniau pasitaiko tarp LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vyrų, turinčių lytinius santykius su kitais vyrais. Ypatingai pastebėtas išaugęs susirgimų sifiliu atvejų skaičius JAV[4].
2014 m. duomenimis, 83 proc. pirminio ir antrinio sifilio atvejų su žinomais lytiniais partneriais JAV buvo užregistruoti būtent tarp LGBTQ+ bendruomenei priklausančių vyrų.
Netradicinės orientacijos vyrams taip pat kyla didesnė rizika užsikrėsti kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, pavyzdžiui, chlamidioze ir gonorėja. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV), labiausiai paplitusi lytiniu keliu plintanti liga Jungtinėse Valstijose, taip pat kelia susirūpinimą vyrams, turintiems lytinių santykių su kitais vyrais, nes jis gali sukelti genitalijų ir išangės karpas, o kai kurie jo tipai gali sukelti išangės ir burnos vėžį.
Nustatyta, kad vyrai, priskiriantys save netradicinei lytinei orientacijai, net 17 kartų dažniau serga išangės vėžiu lyginant su heteroseksualiais vyrais, o ŽIV užsikrėtusiems vyrams ši rizika dar didesnė.
Nuo lytiškai plintančių ligų ne visuomet apsaugo ir prezervatyvai
Lytiškai plintančiomis ligomis užsikrečiama lytiškai santykiaujant (nenaudojant barjerinių kontracepcijos priemonių kaip antai prezervatyvų) su jau užsikrėtusiu asmeniu.
Lytinis kontaktas apima oralinį, analinį ir vaginalinį seksą, taip pat lytinių organų sąlytį prie užsikrėtusio asmens odos. CDC skelbia, kad nors prezervatyvai yra ir veiksminga prevencinė priemonė, jie neapsaugo nuo galimo ŽPV ir herpeso virusų, kurie gali plisti per sąlytį su genitalijų sritimi.
„Kai kurios lytiniu keliu plintančios ligos – ŽIV, chlamidiozė ir gonorėja – plinta per kūno skysčius, pavyzdžiui, spermą (spermatozoidus). Kitos lytiniu keliu plintančios ligos, įskaitant ŽIV ir hepatitą B, taip pat plinta per kraują. Genitalijų herpesas, sifilis ir ŽPV dažniausiai plinta per lytinių organų odos sąlytį“, – nurodo JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras[4].
Todėl CDC rekomenduoja netradicinės lytinės orientacijos vyrams pasiskiepyti nuo hepatito A ir B, taip pat vyrams iki 26 metų amžiaus rekomenduojama pasiskiepyti vakcina nuo ŽPV.
