Šeštasis masinis išnykimas: stuburinių populiacijos sumažėjo 73 proc., COP17 Jerevane ieško būdų sustabdyti gamtos nykimą

Žmogaus veikla precedento neturinčiu greičiu naikina augalų ir gyvūnų rūšis, o tai jau kenkia ir patiems žmonėms. Kaip rašo DW, per pastaruosius 52 metus stebimų stuburinių gyvūnų populiacijos vidutiniškai sumažėjo 73 proc., o gėlavandenėse ekosistemose – net 85 proc. Tūkstančiai politikų, verslo atstovų ir pilietinės visuomenės grupių dvi savaites Jerevane, Armėnijoje, dalyvauja JT biologinės įvairovės viršūnių susitikime COP17, kuriame bus aptariama, kaip iki 2030 m. sustabdyti gamtos nykimą.

Susitikime bus vertinama, kaip įgyvendinami įsipareigojimai, tačiau DW pažymi, kad finansavimas ir įgyvendinimas išlieka vieni didžiausių iššūkių. „Wikipedia“ duomenimis, pasaulinė Kunmingo–Monrealio biologinės įvairovės sistema, kurioje įtvirtinti 2030 m. tikslai, priimta 2022 m. gruodžio 19 d. COP15 konferencijoje ir vadinama „Paryžiaus susitarimu gamtai“.

„Gamta yra kaip komanda“: kiekvienas žaidėjas turi savo darbą

Biologinė įvairovė – nuo mažiausių žmogaus žarnyno mikrobų iki milžiniškų banginių – yra visos gyvybės planetoje suma. DW lygina gamtą su komanda, kurioje kiekvienas žaidėjas turi savo darbą: rūšys kartu reguliuoja orus, palaiko dirvožemio sveikatą, valo vandenį ir apdulkina augalus. Šios naudos vadinamos ekosistemų paslaugomis ir yra žmonių gerovės pagrindas.

„Tai iš tiesų abstrakti sąvoka, bet mes ją patiriame absoliučiai kiekvieną dieną. Ir beveik niekada apie ją negalvojame, kol gamta veikia“, – sakė aplinkosaugos organizacijos WWF vyriausioji mokslininkė Rebecca Shaw. Pasak jos, staigus nykimas rodo, kad „gamta yra bėdoje“ – tai ankstyvasis įspėjimas, kad ardomas gyvybės audinys, nuo kurio priklausome gėlam vandeniui, maistui ir švariam orui. DW duomenimis, kiti tyrimai rodo, kad milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia išnykimas, jei žmonija nesumažins spaudimo gamtai.

Pelkės valo vandenį, bitės apdulkina 75 proc. kultūrų

Kas nutinka, kai ekosistemų paslaugos išnyksta, gerai rodo pelkės: DW duomenimis, apie 85 proc. jų išnyko nuo 1700 iki 2000 m. Kanados Waterloo universiteto tyrimas nustatė, kad pelkės ir raistai Pietų Ontarijuje kasmet suteikia 4,2 mlrd. Kanados dolerių (2,63 mlrd. eurų) vertės vandens filtravimo paslaugų, šalindamos fosforą ir kitas maistines medžiagas iš geriamojo vandens šaltinių. Joms nykstant, vandens kokybė prastėja, o jo valymas labai pabrangsta.

Kitas pavyzdys – apdulkintojai, tokie kaip bitės ir šikšnosparniai. Daugiau nei 75 proc. pasaulio maistinių kultūrų rūšių bent iš dalies priklauso nuo gyvūnų apdulkinimo. Gamta – ir daugelio vaistų pagrindas: apie 50 proc. šiuolaikinių vaistų gaunama iš natūralių junginių. Penicilinas, pirmasis antibiotikas, gaminamas pelėsio ir, vertinama, išgelbėjo daugiau nei 500 mln. gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 70 proc. vaistų nuo vėžio gaunama iš natūralių produktų arba yra sintetiniai junginiai, „įkvėpti gamtos“.

Klimato kaita nykimą dar paspartina. DW duomenimis, dirvožemio ir ekosistemų degradacija kartu su klimato kaitos sukeltomis audromis ir karščio bangomis jau kenkia derliui. Neseniai paskelbtoje JK vyriausybės ataskaitoje teigiama, kad kiekviena svarbi ekosistema yra „kelyje į žlugimą“. „JK, kaip ir daugelis kitų šalių, didelę dalį maisto importuoja, todėl priklauso nuo ekosistemų visame pasaulyje. Todėl mums turi rūpėti pasaulinė biologinė įvairovė“, – sakė Londono zoologijos draugijos mokslininkė Louise McRae. Miškų kirtimas tiesiogiai mažina biologinę įvairovę, nes miškuose gyvena daugiau nei 80 proc. visų sausumos rūšių.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
Stuburinių populiacijų sumažėjimas per 52 metus	vidutiniškai 73 proc.	DW
Gėlavandenių ekosistemų populiacijų sumažėjimas	85 proc.	DW
Išnykimo grėsmė	apie 1 mln. rūšių	DW
Maistinės kultūros, priklausančios nuo gyvūnų apdulkinimo	daugiau nei 75 proc.	DW
Prarasti austrių rifai pasaulyje	85 proc.	DW
Dabartinis išnykimo greitis, palyginti su natūraliu	100–1 000 kartų didesnis	„Wikipedia“

Šaltiniai: DW, „Wikipedia“.

Kertinės rūšys: austrė per dieną išfiltruoja iki 50 galonų vandens

Kartais, išnykus vienai rūšiai, jos vaidmenį perima kita, panašias funkcijas atliekanti rūšis. Tačiau ne visada – ypač jei išnyksta vadinamoji kertinė rūšis, kurios vaidmuo aplinkoje yra neproporcingai didelis. Tokia rūšis yra austrė: laukinių austrių populiacijos smarkiai mažėja, o pasaulyje prarasta 85 proc. jų rifų. Suaugusi austrė per dieną išfiltruoja iki 50 galonų (apie 190 litrų) vandens.

„Niekas nė nepagalvotų, kad jos daro ką nors daugiau, nei tūno kiaute ir yra gleivėtos“, – sakė R. Shaw. „Bet netekę austrių, galite netekti vandens filtravimo ir švaraus vandens, galite netekti buveinių daugeliui kitų rūšių, su kuriomis bendraujame ar kurias kartais valgome.“ Austrės taip pat saugo pakrančių bendruomenes nuo audrų bangų. Vienos rūšies nykimas gali paveikti ir žmonių sveikatą – vienas tyrimas sieja rudųjų lapių mažėjimą Šiaurės Amerikoje su Laimo ligos, kurią platina erkės, plitimu.

Šeštasis masinis išnykimas – bet gamta gali atsigauti

Planeta jau yra patyrusi penkis masinius išnykimus, kai per trumpą geologinį laikotarpį išnyko didelė dalis rūšių. „Wikipedia“ duomenimis, dabartinis vadinamasis holoceno, arba antropoceno, išnykimas yra sukeltas žmogaus veiklos, o rūšys nyksta 100–1 000 kartų greičiau nei natūraliai. Vis dėlto mokslininkai ragina nepulti į neviltį. „Statistika yra tam, kad paskatintų mus veikti, o ne kad keltų paniką“, – sakė L. McRae.

Gamtosaugos sėkmės pavyzdžių yra. Žaliųjų jūros vėžlių skaičius, smarkiai sumažėjęs, vėl atsigavo dėl pasaulinių pastangų saugoti perėjimo paplūdimius ir keisti žvejybos praktiką. Jūrų ūdros, XIX a. dėl kailio beveik išnaikintos JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje, po komercinės medžioklės draudimo atsigavo – o kartu atsigavo ir rudadumblių miškai, kuriuos anksčiau naikino plėšrūnų nebeturėję jūrų ežiai. „Mokomės, kaip pakeisti padėtį labai mažu mastu. Dabar tikrasis iššūkis – padaryti tai labai dideliu mastu, kad pamatytume pasauliniuose rodikliuose“, – sakė R. Shaw. Apie COP17 susitikimo išvakarėse paskelbtą ataskaitą dėl odinių vėžlių 77.lt rašė straipsnyje apie vandenyno draustinius Atlante.