J. Bidenas rinkėjams siūlo „leisti jam užbaigti darbą“
Priešingai nei Donaldas Trumpas – pagrindinis kandidatas į 2024 m. respublikonų prezidento postą, neretai skelbiantis vaizdo įrašus bei kitus pareiškimus, detaliai pristatydamas darbotvarkę, J. Bidenas planų oficialiai nepaskelbė kaip savo kampanijos dalies[1][2].
Šiaip ar taip, pastarojo ambicijos – vieša paslaptis, mat jo tikslai vaikų priežiūros, bendruomeninio koledžo ir receptinių vaistų srityse buvo išsamiai išdėstyti dar pirmosios kadencijos metu. J. Bidenas turi ir neįvykdytų pažadų dėl galimybės dalyvauti rinkimuose, stengdamasis užkirsti kelią netinkamam policijos pareigūnų elgesiui, laikui bėgant atkuriant teisę į abortus visoje šalyje. Vienu iš prioritetų lieka šaunamųjų ginklų, vadinamųjų puolamųjų šautuvų, uždraudimas.
Visgi antrosios kadencijos darbotvarkė rodosi ganėtinai panaši į J. Bideno pirmosios kadencijos – kaip ir dalis gretutinių politinių iššūkių. Tačiau to neįmanoma pasiekti be Kongreso bendradarbiavimo, o daugelis minėtų užmojų jau buvo užblokuoti dėl pasipriešinimo Kapitolijuje. Taigi, nors J. Bidenas pasiekė dvipartinių pergalių dėl infrastruktūros projektų ir gavo valstybinį finansavimą šalies kompiuterių lustų pramonei, demokratai turėtų laimėti didelę daugumą tiek Atstovų Rūmuose, tiek Senate, jog būtų sudarytos sąlygos įgyvendinti kitus jo tikslus.
Nepaisant rinkėjų nuomonės, J. Bideno kampanija išreiškė įsitikinimą, neva prezidento darbotvarkė puikiai atsilaikys prieš respublikonus kitų metų rinkimuose, atstovui spaudai Kevinui Munozui rinkimus apibūdinant kaip kovą už viduriniąją klasę bei turtingų specialiųjų interesų atstovus.
Aišku viena: kad ir kas benutiktų, 2024 m. kampanijos rezultatai smarkiai pakeis ne tik vyriausybės politiką, bet ir šalies pamatinių institucijų ateitį.
Bus siekiama didinti mokesčius turtingiesiems
Pastarajam jau pavyko įgyvendinti 15 proc. minimalų mokestį įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 1 mlrd. dolerių. Dabar jis siūlo padidinti aukščiausią mokesčių tarifą iki 39,6 proc., pelno mokesčio tarifą iki 28 proc., o akcijų išpirkimo mokestį – iki 4 proc. Siekiama, jog turtingiausiems amerikiečiams būtų įvestas 25 proc. minimalus mokestis, kuris būtų taikomas ne tik pajamoms, bet ir nerealizuotam kapitalo prieaugiui, nepaisant to, kad šią idėją įgyvendinti, švelniai tariant, sudėtinga – dėl begalės skirtingų priežasčių[3].
Pirminis J. Bideno pasirašytas planas buvo žinomas „Build Back Better“ („Atkurkime geresnį“) vardu, – į jį įėjo gausybė pasiūlymų, kurie būtų iš esmės pakeitę federalinės valdžios vaidmenį amerikiečių gyvenime[4].
Senasis-naujasis kandidatas savo ruožtu sieks sugrąžinti idėjas, kurios buvo paliktos ant grindų. Kelios iš jų – nemokamas dvejų metų mokslas bendruomenės koledže, visuotinis ikimokyklinis ugdymas bei vaikų priežiūros išlaidų apribojimas iki 7 proc. daugumos šeimų pajamų, išplečiant vaiko mokesčio lengvatą. Amerikos gelbėjimo plano pandemijos metu fone ši buvo padidinta iki 3 000 JAV dolerių vyresniems nei šešerių metų vaikams ir 3 600 JAV dolerių jaunesniems nei šešerių metų vaikams. Tačiau išplėstas mokestis nustojo galioti jau po metų.
Už tvoros nepaliekama ir farmacijos sritis: J. Bidenas nori, jog būtų taikoma 35 dolerių riba visiems pacientams, naudojantiems nereceptinius vaistus.
Naujas biuras skirtas smurto su ginklais prevencijai
J. Bidenas pasirašė teisės aktą, kuriuo siekiama padėti pareigūnams neleisti ginklams patekti į smurtautojų šeimas, įtvirtinus visuotinę išankstinę patikrą, tokiu būdu didinant pardavimų kontrolę. Vis dėlto didžiausias jo tikslas – uždrausti vadinamuosius puolamuosius ginklus – išlieka nepasiekiamas dėl respublikonų pasipriešinimo.
Pastarasis žadėjo spręsti ir su rasizmu susijusias opas – labiausiai sukruto po to, kai Mineapolyje baltaodis policininkas nužudė juodaodį George Floydą, – tačiau rezultate pokyčių iniciatorius tikslo nepasiekė. Galutiniame įsako variante federalinių teisėsaugos institucijų taisyklės, be abejo, pakeistos, bet tarnybų darbą įtakoja menkai.
J. Bidenas norėtų imtis ir šalies imigracijos sistemos pertvarkymo, konkrečiau, kad nelegaliai Jungtinėse Valstijose esantys žmonės galėtų prašyti teisinio statuso bei pilietybės. Ši tema bus ypač aktuali, nes migrantai ir toliau kirs JAV ir Meksikos sieną, o šalis galimai ieškos naujų darbuotojų savo tikslams pasiekti.
Kai kurie respublikonai priešinasi didesnei finansinei paramai Ukrainai
Norima siųsti karinę paramą Ukrainai ir Izraeliui, kuri vadinama „gyvybiškai svarbia“ JAV nacionalinio saugumo interesams.
„Istorija mus išmokė, kad kai teroristai nemoka kainos už savo terorą, kai diktatoriai nemoka kainos už savo agresiją, jie sukelia daugiau chaoso, mirčių bei destrukcijos“, – tvirtino J. Bidenas.
Šiems planams įgyvendinti, kaip žinoma, reikės sudėtingų derybų su Kongresu, nepaisant to, kad kai kurie respublikonai priešinasi didesnei paramai Ukrainai po to, kai Kongresas jau patvirtino 113 mlrd. dolerių saugumo, ekonominio ir humanitarinio pasipriešinimo. Prezidentas savo ruožtu ieškos ir naujos galimybės siekti dviejų valstybių sprendimo Artimuosiuose Rytuose, šalia Izraelio sukuriant nepriklausomą Palestinos valstybę.
Klimato atšilimas – J. Bideno „tema“
Kova su visuotiniu atšilimu yra viena iš sričių, kurioje pastarajam sekėsi bene geriausiai. J. Bideno užmojis – sugriežtinti transporto priemonių bei elektrinių taisykles. Tačiau, anot kai kurių nepriklausomų analitikų, JAV dar nepasiekė šio tikslo – laukia daug darbo, kad naujos programos „suspindėtų“.
Viena iš kliūčių, kaip manoma, yra biurokratizmas.
Baltieji rūmai tvirtina, jog pernelyg sudėtinga kurti infrastruktūrą, tarkime, elektros perdavimo linijas. Visa tai, ko gero, pareikalaus kompromisų su respublikonais, įžvelgiančiais galimybę paruošti dirvą tolesnei iškastinio kuro plėtrai.
