Per metus LRT vadovams išmokėta daugiau nei 800 tūkst. eurų darbo užmokesčio
Per 105 tūkst. eurų atlyginimas per metus – tiek 2024 metais uždirbo pastaruoju metu vis dažniau aptariama LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Darbo užmokesčiais nesiskundė ir transliuotojo departamentų bei tarnybos vadovai.
Remiantis viešai prieinama LRT finansine ataskaita, 2024 metais transliuotojo generalinio direktoriaus užmokestis bendrai siekė 105 014,29 eurus prieš mokesčius arba maždaug 8 751 eurus per mėnesį[1].
Kiek mažiau – 97 895,95 eurai per metus (arba 8 158 Eur per mėnesį) su visais priedais teko generalinio direktoriaus pavaduotojui.
Dar 616 799,84 eurų suma (maždaug 51 400 Eur kas mėnesį) buvo išleista LRT departamento/tarnybos vadovų darbo užmokesčiams.
Taip pat nurodoma, kad per 2024-uosius LRT tarybos, susidedančios iš šešių asmenų, bendras darbo užmokestis sudarė 361 tūkst. eurų (2023 m. – 332,6 tūkst. eurų).
Gyventojai neremia nacionalinio transliuotojo?
Tuo tarpu patys Lietuvos gyventojai kasmet turi galimybę norimą instituciją paremti skirdami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Visgi, pats LRT, panašu, didelio gyventojų susidomėjimo nesulaukė.
Toje pačioje finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad per 2024 m. buvo skirta vos 78,52 eurai iš GPM. Panašu, kad šios dalies nenori skirti nei paprasti Lietuvos žmonės, nei patys LRT darbuotojai.
O galbūt draugiškai nusprendus visiems LRT darbuotojams skirti dalį nuo savo pajamų transliuotojo naudai, nereikėtų nė papildomos paramos iš valstybės?
Valstybės kontrolė: atlyginimų principai neaiškūs, pirkimai kelia klausimų
Tuo tarpu Valstybės kontrolė kritikuoja LRT darbo užmokesčio principų neaiškumą – Kultūros ministerija dar neįgyvendino rekomendacijos nustatyti aiškius atlyginimų principus tarybai ir darbuotojams, o poveikis numatomas tik 2027 metais. Strateginis planavimas jau sutvarkytas – dabar strateginį planą tvirtins taryba, o ne administracija[2].
Auditas taip pat atkreipė dėmesį į pirkimus neskelbiant konkursų bei dalies darbuotojų darbą pagal autorines sutartis, nors finansinės išlaidos didelių problemų nekelia: 2024 m. turinio kūrimui skirta ~42 mln. eurų, personalui – 25 mln., administracijai – 4,1 mln., rinkodarai – 1,8 mln. eurų.
Darbo grupė rengs LRT įstatymo pataisas dėl valdysenos stiprinimo ir teisinių reglamentavimų. Valdantieji svarstė pakeisti taisykles dėl generalinio direktoriaus atleidimo slaptu balsavimu, tačiau šiuo metu galioja įstatymas, numatantis atleidimą tik atviru balsavimu, kai reikia 8 iš 12 tarybos narių, o pagrindas turi būti viešasis interesas. Parlamentarai ir auditoriai pabrėžia, kad tarybos veikla turi būti nuolat vertinama, o LRT skaidrumas ir atsakomybė – stiprinami.
Trejiems metams užšaldytas biudžetas
Lapkričio pabaigoje Seimas nusprendė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) biudžetas iki 2029 metų išliks toks pat, kaip ir šiemet. Už šį Remigijaus Žemaitaičio ir grupės parlamentarų siūlymą balsavo 70 Seimo narių, du susilaikė, o opozicija balsavime nedalyvavo[3].
Sprendimu nuo 2029 metų LRT būtų skiriamos mažesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamos: GPM dalis sumažėtų nuo 1 proc. iki 0,75 proc., o akcizų – nuo 1,3 proc. iki 0,8 proc. Šiemet LRT biudžetas siekia 79,6 mln. eurų, o iki šio sprendimo valstybės biudžeto projekte 2026 m. buvo numatyta 88,2 mln. eurų.
