Dauguma LGBTQ+ asmenų teigia esantys biseksualūs
2020 ir 2021 m. pastebimai išaugęs suaugusiųjų JAV gyventojų, kurie save laiko lesbietėmis, gėjais, biseksualais, transseksualais ar kitais, bet ne heteroseksualais, skaičius praeitais metais išliko gana stabilus – 7,2 %. Visgi statistika tebestebina – dar ir kaip: dabartinis procentas yra dvigubai didesnis nei prieš dešimtmetį[1].
Pasirinkimo laisvių „savikaina“ apklausus 10 000 JAV suaugusiųjų liudija, jog žmonės, mažų mažiausiai, yra kiek „pablūdę“, – daugelis ne tik identifikuoja save kaip lesbietę, gėjų, biseksualą, translytį ar dar kažką, bet kartais klijuojasi ir kelias tapatybes „vienu ypu“.
Kaip įprasta, didžioji dalis LGBTQ+ suaugusiųjų – daugiau nei pusė arba 4,2 % visų JAV suaugusiųjų – laikosi biseksualo pozicijos; maždaug vienas iš penkių LGBTQ+ suaugusiųjų prisipažįsta esąs gėjus; o kas septintas teigia esąs lesbietė arba translytis.
Įdomu tai, kad „pageidaujama“ tapatybė tiems, kurie nurodė nesą heteroseksualai, lesbietės, gėjai, biseksualai ar transseksualai yra keistuoliai, panseksualai arba aseksualai. Būtent taip prisistatė dauguma pasimetusiųjų.
Aiškėja, kad suaugę „Z“ kartos nariai – tie, kurie gimė nuo 1997 iki 2004 m. ir 2022 m. buvo 18–25 metų amžiaus – yra labiausiai tikėtinas LGBTQ+ pogrupis, siekiantis netgi 19,7 %, į kurį įeina 13,1 % biseksualų, 3,4 % gėjų, 2,2 % lesbiečių ir 1,9 % transseksualų. (Kiekvienas iš jų yra didesnis nei visų kitų kartų.) Mušame rekordus, kitaip sakant.
Kadangi daug daugiau jaunesnių nei vyresnio amžiaus suaugusiųjų save laiko ne heteroseksualiais, LGBTQ+ dalis tarp suaugusių gyventojų JAV (ir ne tik) ateinančiais metais dar labiau augs. Vėlgi, nors augimas priklauso nuo jaunesnių žmonių, kurie ateinančiais metais sulauks pilnametystės, neabejojama, jog pastarieji bus daug labiau linkę identifikuotis kaip LGBTQ+ nei jų tėvai, seneliai bei proseneliai.
LGBTQ+ tapatybė tarpsta tarp jaunimo
Per pastarąjį dešimtmetį žmonių, esančių LGBTQ+ gretose, skaičius padvigubėjo[2]. Visgi, ir čia išlieka tam tikri skirtumai.
Kol dviejų seniausių kartų LGBTQ+ atstovai dažniausiai vadina save gėjais, suaugusiųjų, identifikuojančių savo biseksualę asmenybės pusę dalis yra didesnė tarp jaunesnių žmonių.
Tokios apklausos – anokia naujiena; ši iniciatyva įgauna pagreitį (vėl ir vėl) tuomet, kai įstatymų leidėjai siekia LGBTQ+ teisių.
Nuo 7,2 % iki 9 % – LGBTQ+ gretos pasaulyje didėja
Nors demografiniai rodikliai kai kur sparčiai mažėja, LGBTQ+, priešingai – užima „protarpinio“ klestėjimo poziciją.
Iš tiesų, 2023 m. „Pride“ mėnuo atvėrė akis – iki pat lubų: paaiškėjo, kad net 9 % suaugusiųjų save identifikuoja kaip LGBTQ+[3]. Ir nors visuomenės nuomonė 30-yje šalių, į kurių sąrašą įeina Olandija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Belgija, Naujoji Zelandija, Argentina, Kanada, Prancūzija, Čilė, Airija, Didžioji Britanija, Australija, Vokietija, Italija, Meksika, Pietų Afrika, Tailandas, JAV, Šveicarija, Kolumbija, Brazilija, Vengrija, Peru, Japonija, Šiaurės Korėja, Lenkija, Singapūras, Rumunija ir Turkija yra palanki transseksualų apsaugai nuo diskriminacijos įsidarbinant ar apsirūpinant būstu, pastaroji išsiskiria dėl kitų punktų.
Kad nuo 2021 m. smarkiai padidėjo LGBTQ+ matomumas
Ne visos šalys pritaria, jog tos pačios lyties poros galėtų tuoktis ir įsivaikinti vaikus
Nevienodai paplitusi parama translyčių asmenų apsaugai nuo diskriminacijos įdarbinant ir suteikiant būstą
Skiriasi ir užimamų tapatybių pogrupių tendencijos.
Paklausti apie savo lytinę tapatybę, vidutiniškai 1 % pasaulio gyventojų save apibūdina kaip transseksualų, 1 % – kaip nebinarinį, lyties neatitinkantį ar kintančios lyties asmenį, o 1 % – kaip nei vieną, nei kitą, bet kitaip nei tradicinius vyrą ar moterį.
Taip pat labai skiriasi jaunesnių ir vyresnių suaugusiųjų polinkis apibūdinti save kaip bet kurį iš šių požymių. Ir šis atotrūkis vis didėja.
Apskritai, įvairiose kartose ir geografinėse vietovėse save identifikuojančių LGBTQ+ suaugusiųjų dalis yra labai skirtinga: nuo 15 % visų respondentų Brazilijoje iki 4 % respondentų Peru. Kitaip tariant, nors LGBTQ+ asmenys šviečia vis ryškiau, matomumas pasauliniu mastu itin skiriasi.
Statistika atima žadą
Netgi 47 % visų suaugusiųjų teigia, kad turi giminaitį, draugą ar kolegą darbe, kuris yra lesbietė / gėjus / homoseksualas, t. y. 5 procentiniais punktais daugiau nei 2021 m; 26 % tvirtina, jog pažįsta biseksualą, t. y. 2 punktais daugiau; 13 % teigia, kad pažįstamų tarpe yra transseksualų, t. y. 3 punktais daugiau; ir 12 % sako žinantys nebinarinį žmogų, t. y. 3 punktais daugiau.
Nepaisant to, dažniausiai apie giminaitį, draugą ar kolegą darbe, kuris yra lesbietė, gėjus ar biseksualas, praneša Lotynų Amerikos šalys, Ispanija, Australija, Naujoji Zelandija bei Pietų Afrikos Respublika. Lyčių įvairovė, tuo tarpu, labiausiai pastebima Brazilijoje ir ypatingai Tailande. Priešingai, LGBTQ+ bendruomenės segmentų matomumas mažiausias Japonijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje.
Vėlgi, jog būtų žengtas kitas žingsnis ir sveikatos draudimo sistema padengtų lyties keitimo išlaidas, greičiausiai teks susimokėti dar daugiau baudų ir surengti tiek pat „tralivali“ eitynių. Atminkime: kraštutinumai niekuomet nebuvo (ir nebus) sveika, juo labiau naudinga.
