Vilnius akmenimis nuo priešo nesigins: įrengs mobilias ugnies grupes
Atsakas į šių dienų saugumo iššūkius atkeliauja ir į Vilnių – čia bus kuriamos specialios mobilios ugnies grupės, skirtos kritinės infrastruktūros apsaugai. Tai – bendras Vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės projektas, kuris įgauna pagreitį: susitarimą planuojama pasirašyti jau kitą savaitę.
Idėja kilo iš Vilniaus miesto savivaldybės, siekiančios stiprinti civilinės gynybos sistemą sostinėje. „Džiaugiuosi, kad buvome išgirsti“, – sako meras Valdas Benkunskas. Jo teigimu, tai tik pradžia, tačiau svarbus žingsnis link didesnio miesto atsparumo krizėms[1].
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius patvirtina – tai savalaikė ir reikalinga iniciatyva. Pasak jo, Rusijos karinė agresija Ukrainoje aiškiai parodė, kad negalime apsiriboti tik esamomis priemonėmis. „Turime ieškoti naujų sprendimų ir veikti išvien“, – pažymėjo jis.
Pagal numatomą susitarimą, savivaldybė bus atsakinga už reikalingos technikos įsigijimą – automobilius, kompiuterinę įrangą, apšvietimą. Tuo tarpu ministerija užtikrins ginkluotės tiekimą. Sukurtos mobilios grupės veiks Vidaus reikalų ministerijos struktūroje, tačiau bus pasirengusios reaguoti į grėsmes vietos mastu.
Evakuacijos planą turi, tik kur bėgti – neaišku
O štai gegužės pradžioje sostinės pasididžiavimas Benkunskas pristatė ambicingą sostinės evakuacijos planą – nuo sirenų iki sugrįžimo tvarkos, nuo „Google Maps“ maršrutų iki autobusų pažeidžiamiems gyventojams. Tačiau vilniečių reakcija – ne pasitikėjimas, o sumišimas. Žmonės kraipo galvas: kur jie būtų vežami? Kas jų lauktų? Ir svarbiausia – ar tikrai kas nors lauks?
Aplinkinių rajonų merai ir patys nevynioja į vatą – jų savivaldybės esą nėra pasiruošusios priimti tūkstančių vilniečių. Kaimyniniai keliai – siauri, infrastruktūra – perdegusi, o lėšų ir planavimo – trūksta. Taigi net jei žmonės išvažiuotų, jie galėtų tiesiog įstrigti nežinioje. Dalis gyventojų neslepia apmaudo: plano schemos gražios, bet realybėje juk niekas niekur neišskėstų rankų nelaukia.
Nors pats meras ramina, kad dauguma išvyktų dar iki oficialių nurodymų, o likusieji pasinaudotų savivaldybės pagalba, tačiau ekspertai ragina galvoti blaiviai: evakuacija – ne ekskursija. Kuro ribojimai, chaosas keliuose, kariuomenės ir civilių judėjimas ta pačia kryptimi – visa tai gali virsti ne gelbėjimosi planu, o evakuaciniu košmaru. Kol kas atrodo, kad planas skirtas „saugiai atrodyti“, bet ne realiai gelbėti.
Pasiūlė būdą apginti Lietuvą: reiktų iškalti Merzo frazes
Pinigus mėgstantis, linksmasis sostinės meras taip pat gegužės pabaigoje garsiai pasvarstė, kad Vilnius turėtų pasirūpinti savo saugumu įprasmindamas garsiąją Friedricho Merzo frazę: „Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga“[2].
Ši frazė, pasak mero, galėtų tapti ne tik simboliu, bet ir kasdieniu priminimu vilniečiams bei sąjungininkams apie bendrą atsakomybę už miesto saugumą.
Idėja – įrengti atminimo lentą Vokiečių gatvėje, galbūt ant Vilniaus Rotušės sienos – sulaukė ne vienos diskusijos, tačiau Benkunskas išreiškė tikėjimą, kad būtent tokios formos solidarumas šiandien yra būtinas. „Saugumas – ne tik kariuomenės reikalas, bet ir kultūrinis simbolis“, – sakė meras.
