- Gyvenimo partneriams SEB bankas nenorėjo suteikti lizingo
- SEB bankas atsiprašė, po penkių dienų vidinę tvarką pakeitė
- Ir vėl: peršama kitokia šeimos samprata
- Kas iš tiesų yra šeima Lietuvoje?
Gyvenimo partneriams SEB bankas nenorėjo suteikti lizingo
Nepaisant to, kad bankai paprastai išduoda paskolas bendraskolininkams, kurie gyvena kartu ir veda bendrą buitį, nors ir nėra susituokę, panašu, kad tokios sąlygos buvo taikomos ne visų bankų ir ne visada. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė su savo gyvenimo partnere iš SEB banko norėjo pasiimti lizingą automobiliui, tačiau sulaukė banko atsakymo, kad lizingas duodamas tik susituokusioms poroms. Kažkodėl šiuo atveju nesuveikė paprastai banko taikomi algoritmai duoti paskolą bendraskolininkams. Tiesa, tuo stebėtis gal labai ir nereikia, nes kiekvieną paskolos prašymą bankai analizuoja atskirai.
Tačiau bankas jau galėjo pats suprasti, kad vienai žymiausių homoseksualių porų atsakymas, jog lizingą suteikia tik susituokusioms šeimoms, nebus tyliai pamirštas.
Apie situaciją J. Juškaitė parašė savo socialiniame tinkle ir teigė, kad SEB diskriminuoja šeimas.
Moterų porai susilaukus vaiko, jos panoro pakeisti automobilį – pirkti jį lizingu. Kadangi naudojasi SEB banko paslaugomis, tad ir lizingą nusprendė imti ten.
„Sausio pradžioje pateikiau lizingo prašymą SEB bankui, kaip „bendraskolę“, įtraukdama savo partnerę Birutę Sabatauskaitę. Dar tą pačią dieną gavau el. laišką iš SEB banko vadybininkės, kuriame ji nurodė, kad bankas lizingą teikia tik susituokusioms poroms“, – rašo moteris ir priduria, kad po tokio atsakymo paskambino į banką ir gavo patvirtinimą, kad bankas lizingo nesuteikia nesusituokusioms poroms, ir tai liečia ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių asmenis, kurie veda bendrą buitį, bet nėra sudarę santuokos.
„Dėl tokios banko politikos lizingo sutartį teko sudaryti man vienai, nepaisant to, kad automobilis yra mūsų šeimos automobilis, jis skirtas bendram naudojimui, o ne mano asmeniniams reikalams. Tad ir atsakomybę dėl išmokėjimo norėjome dalintis kartu.
Tokia banko politika – sąveikinė diskriminacija dėl šeiminės padėties ir seksualinės orientacijos“, – įsitikinusi J. Juškaitė.
SEB bankas atsiprašė, po penkių dienų vidinę tvarką pakeitė
Viešumas visgi turi savo galią. O gal ne tiek viešumas, kiek LGBT porų klausimas, mat kuo toliau, tuo labiau prie visko galima prikabinti homoseksualų diskriminaciją, nors bankas ir aiškiai pasakė, kad paskolos nesuteikia ir heteroseksualioms poroms, kurios nėra susituokusios.
Tiesa, visai netrukus po įrašo banko atstovai susisiekė su moterimi ir pasakė, kad apie problemą žino ir bando ją išspręsti, mat kartais paskolas nori pasiimti ir ne tik romantiškais santykiais susiję asmenys.
„Skambino SEB Lietuvoje atstovas, atsiprašė, teigė, kad bankas yra identifikavęs šią problemą, supranta, kad tokių paslaugų negali gauti ne tik tos pačios lyties poros, bet ir kitokiais ryšiais susiję žmonės (pavyzdžiui, mama ir dukra). Bankas problemą sprendžia, tačiau procesai nėra tokie greiti kaip jiems norėtųsi“, – rašo moteris[1].
Po penkių dienų nuo skundo paviešinimo socialiniame tinkle SEB bankas pakeitė savo politiką, ir nuo šiol paskolas ir lizingus išduos ir santuokos nesudariusiems bendraskolininkams.
„Praėjus penkioms dienoms po istorijos paviešinimo, man dar kartą paskambino banko atstovas ir informavo, kad SEB Lietuvoje keičia politiką – nuo šiol visi bendrą šeimos ūkį vedantys žmonės turės galimybę gauti lizingą kartu.
Mano sutartis perrašyta, tad su Birute pirmą kartą tapome bendraskolėmis.
Tokia politika, be abejonės, galios ne tik tos pačios lyties šeimoms, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms šeimoms ar kitiems žmonėms, kurie su artimaisiais veda bendrą šeimos ūkį“, – pasiekimu dalinosi J. Juškaitė[2].
Ir vėl: peršama kitokia šeimos samprata
Nepaisant to, kad šeimos samprata yra gana aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, vis dažniau šiuo žodžiu vadinamos ir bendrą ūkį vedančios homoseksualios poros. Tiesa, kalbant apie heteroseksualias poras vis dar labai dažnai vartojamas žodis „sugyventiniai“. Na, nesusituokę, tai skuduras sumetę sugyventiniai. Niekam nekyla abejonių, kad toks žodis turi labai aiškią neigiamą konotaciją. Vis dėlto retai kada ir spaudoje, kai rašoma apie nesusituokusią porą, ji pavadinama šeima. Jei nesusituokusiai porai gimsta kūdikis, dažniausiai skelbiama „Petrui ir Onai gimė vaikelis“.
Tačiau visai kita istorija, kai kalba pasisuka apie homoseksualią porą. Štai skelbiant naujieną, kad Jūratei Juškaitei ir jos gyvenimo partnerei Birutei Sabatauskaitei gimė dukrelė, jau buvo naudojamas žodis šeima.
Štai visai neseniai naujienų portaluose pasirodė naujiena, kad Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė su ilgamete partnere Jūrate Juškaite laukia šeimos pagausėjimo.
Be kita ko, nors abi moterys skelbė, kad laukia dukros, B. Sabatauskaitė savo socialiniame tinkle dukrą vadina abiejais įvardžiais – ji ir jis[3]. Žinutės turinio moteris neleidžia perspausdinti, todėl kviečiame paskaityti patiems jos socialiniame tinkle.
Kas iš tiesų yra šeima Lietuvoje?
Lietuvos Konstitucijos III skirsnio 38 straipsnis apibrėžia, kas yra šeima. Tai – visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.
Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu[5].
Civilinis kodeksas taip pat labai aiškiai teigia, kad santuoka, kaip teisinis šeimos sukūrimo pamatas, gali būti tik tarp vyro ir moters. Taigi labai trumpai, šeima pagal šalies aukščiausiąjį įstatymą vis dar yra vyro ir moters sąjunga, santuoka, kurioje, idealiu atveju, gimsta ir vaikas ar keli. Niekur Konstitucijoje nepažymėta, kad šeima gali būti laikoma dviejų vyrų ar dviejų moterų, ar apskritai, dviejų žmonių, neišskiriant jų lyties, sąjunga. Bet štai masinė medija visuomenei jau kiša nuomonę, kad dvi moteris ir spermos donoro pagalba užgimęs vaikas jau yra šeima.
Tiesa, sociologai sako, kad šeima toli gražu nėra tik tėtis ir mama su vaikais. Šeimų būna visokių – tačiau jose visose vistiek figūruoja priešingos lyties asmenys, kurie vieninteliai fiziškai gali susilaukti vaikų.
Be abejonės, tai nereiškia, kad mirus vienam sutuoktiniui, likęs su vaikais nėra šeima, arba kad skyrybų atveju šeimos, kaip vieneto, samprata išnyksta. Šeima vistiek yra šeima – mama ir tėtis su vaikais, nors tėvai ir išsiskyrę. Net jei tėvai sukuria naujas šeimas, šeimos samprata visgi lieka, nors kiek ir pakitusi – šeima gali būti išplėstinė, jei atsiranda įseserių, įbrolių, įtėvių ir pan.
„Jei kalbėsime apie paskutinius tris dešimtmečius, galima išskirti keletą dalykų. Pirmasis – šeimos formų įvairovė. Ne visos šeimos sukurtos santuokos pagrindu: kai kurios šeimos yra sugyventinių poros, kohabitacijos, su vaikais, be vaikų, vadinasi, vaikai auga skirtingo tipo šeimose. Turime gana didelę dalį vienišų motinų šeimų, išsiskiriame europiniame kontekste ir ne tik. Apie trečdalis vaikų Lietuvoje auga vienos motinos šeimose.
Turime pakartotines šeimas, kurios susiformuoja po skyrybų, iširusios kohabitacijos arba partnerio mirties. Tai reiškia, kad dažnai šeimos yra sudėtinės: turime vaikų iš vienos santuokos, iš kitos, jie gyvena kartu, dar yra bendrų vaikų. Yra tėvų, rečiau motinų, negyvenančių kartu su vaikais. Tai dar vienas šeimų tipas. Turime vyresnio amžiaus sugyventinių porų. Dėl intensyvių tarptautinės migracijos procesų yra vadinamųjų transnacionalinių šeimų, kai dalis šeimos gyvena vienoje šalyje, dalis – kitoje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Aušra Maslauskaitė[4].
