„Associated Press“ buvo atribota nuo prieigos prie Baltųjų rūmų
Baltieji rūmai ėmėsi kontroliuoti prieigą prie spaudos konferencijų, atimdami iš Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos (WHCA) ilgai turėtą teisę spręsti, kurios žiniasklaidos priemonės dalyvaus konferencijose. Spaudos sekretorė Karoline Leavitt apie šį pokytį paskelbė antradienį, pabrėždama administracijos norą į šį procesą įtraukti „naujus balsus“ ir senąją žiniasklaidą. Tuo tarpu populiariąsias žiniasklaidos priemones visame pasaulyje pamažu ištinka mirtys.
Sprendimas priimtas po to, kai federalinis teisėjas atsisakė atkurti visišką „Associated Press“ prieigą prie Baltųjų rūmų po to, kai šiai žiniasklaidos priemonei buvo uždrausta dalyvauti, nes ji atsisakė Meksikos įlanką vadinti „Amerikos įlanka“, kaip to reikalavo administracija.
K. Leavittas šį procesą įvardino kaip žingsnį demokratizuojant prieigą prie spaudos, kaltindamas WHCA, kad ji išlaiko šios privilegijos monopolį. Nors ji patikino, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės ir toliau išliks rotacijoje, ji aiškiai nurodė, kad dabar į spaudos rezervą bus įtrauktos anksčiau neįtrauktos organizacijos, įskaitant daugiau radijo laidų vedėjų ir transliacijų paslaugų.
Šis pranešimas kaip reikiant nustebino WHCA ir sukėlė diskusijas tarp žurnalistų, o kai kurie net ėmėsi ginti asociaciją socialiniuose tinkluose.
„Ši administracija keičia Vašingtoną“, – pareiškė J. Leavitt, primygtinai reikalaudama, kad spaudos prieinamumas atspindėtų dabartinius o ne prieš šimtmetį gyvenusius Amerikos žmones.
Nors Baltieji rūmai teigia, kad šis pakeitimas padės sukurti įvairesnę ir reprezentatyvesnę spaudą, kritikai nerimauja, kad tai gali leisti administracijai rinktis palankesnius pranešimus. Dabar, kai Baltųjų rūmų kontrolė tvirtai priklauso spaudos atstovams, žiniasklaidos laisvės pasekmės lieka neaiškios.
D. Trumpas griežtina spaudos kontrolę: žurnalistus įspėja dėl anoniminių šaltinių naudojimo
D. Trumpo administracija sulaužė dešimtmečius nusistovėjusias tradicijas ir ėmėsi visiškai kontroliuoti, kurios žiniasklaidos priemonės gali artimai bendrauti su prezidentu tokiose riboto naudojimo vietose kaip Ovalusis kabinetas. Iki šiol šia atranka rūpinosi nepriklausoma spaudos asociacija, tačiau dabar sprendimą tiesiogiai priims D. Trumpo Baltieji rūmai, o tai kelia susirūpinimą dėl vyriausybės įtakos spaudai.
Šis žingsnis žengtas D. Trumpui intensyviau kariaujant su žiniasklaida, ypač reaguojant į žurnalisto Michaelo Wolffo naujai išleistą knygą „Viskas arba nieko“, kurioje D. Trumpo antroji kadencija vaizduojama ne iš pačios geriausios pusės.
D. Trumpas platformoje „Truth Social“ teigė paduosiantis į teismą autorius ir leidėjus, kurie remiasi anoniminiais šaltiniais, vadindamas tokius pranešimus „šmeižikiška fikcija“.
Jis taip pat užsiminė, kad dėl teisinių veiksmų gali būti priimtas „koks nors nelaimingas naujas įstatymas“ prieš neįvardytus šaltinius žurnalistikoje.
Pasaulinė žiniasklaidos pramonė jau susiduria su sunkumais
Tuo tarpu vis garsiau kalbama, kad pasaulyje po truputį įsigalint dešiniosioms jėgoms, pradedamos „valyti“ ir tradicinės žiniasklaidos priemonės, kuriomis žmonės vis labiau praranda pasitikėjimą. Štai sausio mėnesį buvo pranešta apie „Warner Bros Discovery“, priklausančio CNN, planus atleisti šimtus žurnalistų ir restruktūrizuoti savo veiklą, siekiant sutelkti dėmesį į skaitmeninę auditoriją.
Žiniasklaidos gigantai taip pat mažina išlaidas, svarstydami darbuotojų perkėlimus į pigesnius regionus. Panašūs iššūkiai kamuoja ir kitas žiniasklaidos priemones, tokias kaip „NBC News“ ir „The Washington Post“, kurios taip pat skelbia apie darbuotojų atleidimus.
Žiniasklaidos priemonės susiduria su dideliais finansiniais sunkumais, nes mažėja pajamos iš reklamos ir susiduriama su stipria konkurencija iš skaitmeninių platformų. Tradicinės žiniasklaidos organizacijos stengiasi prisitaikyti prie skaitmeninės aplinkos, tačiau tai kelia grėsmę demokratijai, nes mažėjantis žurnalistų skaičius gali sumažinti atskaitomybę ir leisti dezinformacijai plisti.
