Bendradarbiavimą su Kinija stiprina ne tik Rusija, bet ir Baltarusija
Pastaruoju metu toliau sėkmingai savuosius santykius įtvirtinančios Rusija ir Kinija diplomatiniams ryšiams stiprinti gali pasitelkti ir Rusijos kaimynę bei artimą sąjuningininkę Baltarusiją.
Šią savaitę Kinijoje besilankantis Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas aptarė dvišalės partnerystės galimybes, nutarė stiprinti bendros gynybos koordinavimą ir palietė karo Ukrainoje bei didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų Europai kylančią grėsmę.
„Esant nestabiliai ir neapibrėžtai tarptautinei situacijai, Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Baltarusija ir skatinti sveiką ir stabilią aukšto lygio abiejų šalių santykių plėtrą“, – A. Lukašenkai sakė Xi Jinpingas[1].
Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad abu šalių lyderiai sutiko su tuo, kad situaciją Ukrainoje būtina skubiai spręsti, o A. Lukašenka teigė, kad Baltarusija „visiškai pritaria ir remia“ Kinijos anksčiau pateiktą taikos pasiūlymą.
Baltarusijos ir Kinijos susitikimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Pekinas paragino nutraukti ugnį Ukrainoje ir kuo greičiau surengti taikos derybas.
Tačiau politikos analitikai ir ekspertai daugiausia dėmesio skyrė ne tik šabloniniams Xi Jinpingo bei A. Lukašenkos teiginiams apie partnerystę ir bendradarbiavimą, tačiau pasirašytam dokumentui, kuriuo įtvirtintas Kinijos ir Baltarusijos „visagalės strateginės partnerystės plėtojimo“ planas.
Planas apima daugybę dvišalių prekybos, pramonės, žemės ūkio, muitinės, mokslo ir technologijų, sveikatos apsaugos, turizmo, sporto ir kitų susitarimų[2].
Nors daugiau informacijos apie tai, ką tiksliai apima išplėsta Kinijos ir Baltarusijos partnerystė gynybos srityje nebuvo pateikta, Baltarusijos žiniasklaida skelbia, kad dokumentuose numatoma stiprinti bendrus karinius mokymus, pratybas, bendradarbiauti kovojant su terorizmu ir „bendrai prevenciškai kovoti su „spalvotosiomis revoliucijomis“ – prieš režimą nukreiptais protestais“.
Baltarusijos įtraukimas – strateginis žingsnis
JAV šiuo metu atidžiai stebi tvirtėjančius Maskvos ir Pekino santykius, tačiau perspėja, kad vaizdas, kurį matome dabar, signalizuoja, kad dvišalėje Kinijos-Rusijos partnerystėje svarbų vaidmenį gali suvaidinti ir nuo Vladimiro Putino beveik visiškai priklausoma Baltarusija.
JAV Gynybos žvalgybos agentūros pareigūnė, atsakinga už Rusijos strategiją, Rebekah Koffler teigia, kad Kinijos-Baltarusijos susitarimas nėra atsitiktinis, o pagrindinis jo tikslas – sukuriama galimybė atverti kelią Kinijai pradėti tiekti ginklus ir amuniciją Ukrainoje kariaujančiai Rusijai.
„Tai labai strateginis Xi Jinpingo žingsnis. Tai žingsnis siekiant atplėšti Baltarusiją nuo Rusijos. Rusija ir Kinija yra tik trumpalaikės patogios partnerės. Jos abi siekia užkirsti kelią JAV kišimuisi į jų įsivaizduojamas įtakos sferas Ukrainos ir Taivano vardu. Kinija palaipsniui didina Rusijos priklausomybę, Rusija iš tiesų net tampa jaunesniąja Kinijos partnere. Kinija įgyja vis daugiau įtakos Rusijai, o dabar ir buvusiems sovietiniams Rusijos subjektams“, – teigia JAV žvalgybos pareigūnė[3].
Minsko tarptautinių santykių organizacijos „Minsko dialogas“ direktorius Yauheni Preihermanas teigia, kad Baltarusija jau kurį laiką į Kiniją žvelgia kaip į vieną iš pagrindinių užsienio politikos ir ekonomikos partnerių, tačiau dabar, kai Baltarusijai taikomos Vakarų sankcijos, Kinijos reikšmė Minskui dar labiau išaugo.
Y. Preihermano manymu, A. Lukašenka labiausiai suinteresuotas verslo ir investicijų susitarimais.
„Bendradarbiavimas karinės pramonės komplekso srityje neabejotinai gali būti to dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad abi šalys jau turi bendradarbiavimo šioje srityje patirties. Kadangi Baltarusija yra taip arti Rusijos ir mūšio lauko, Lukašenka turi išskirtinę informaciją apie padėtį mūšio lauke. Esu tikras, kad tai ypač domins Pekino vadovus“, – teigia tarptautinių santykių organizacijos „Minsko dialogas“ direktorius Y. Preihermanas[4].
Nerimas dėl galimo Kinijos įsitraukimo į karą nedingsta, JAV kalba apie sankcijas Pekinui
Paskutinėmis savaitėmis JAV vis dažniau perspėja Kiniją, kad ši, megzdama glaudesnius ryšius su Kremliumi, galimai svarsto Rusijai tiekti ginklus, kurie bus naudojami kare Ukrainoje. Nors Pekinas neigia, kad Rusijai žada tiekti ginklus, kartu pabrėžia, kad JAV turėtų labiau rūpintis savo reikalais ir primena, kad patys Vakarai Ukrainą gausiai remia ginkluote.
Nerimui augant, JAV vykdo konsultacijas su savo artimais sąjungininkais ir svarsto galimybę įvesti naujas sankcijas Kinijai, jei tik Pekinas suteiks bet kokią karinę paramą Rusijai. Konsultacijomis, kurios kol kas yra preliminariame etape, siekiama pritraukti įvairių šalių, ypač G-7 valstybių grupės, paramą[5].
JAV pareigūnai vengia viešai plačiau eskaluoti galimų sankcijų temą, tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai sakė, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje iš tiesų apsunkino Kinijos santykius, ypač su Europa.
Tuo tarpu Pentagono spaudos sekretorius, oro pajėgų brigados generolas Patas Ryderis teigia, kad JAV vyriausybė daro viską, kad atgrasytų Kiniją nuo ginklų Rusijai tiekimo.
„Aukšto rango vyriausybės vadovai, visi jie kalbėjo apie galimas Kinijos teikiamos mirtinos karinės pagalbos pasekmes. Nematėme, kad šiuo metu jie būtų tai padarę. Tačiau, vėlgi, tai yra kažkas, ką mes ir toliau atidžiai stebėsime“, – teigia P. Ryderis[6].
JAV atmetė Rusijos ultimatumą
O Vakarų santykiams su Rusija ir toliau išliekant pačiame aukščiausiame įtampos taške, stringa ir Rusijos bei JAV bendradarbiavimas branduolinių ginklų kontrolės programoje „START“. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas pranešė, kad Rusijos dalyvavimas „START“ sutartyje priklausys nuo to, ar JAV nutrauks paramą Ukrainai[7].
„Kol Jungtinės Valstijos nepakeis savo elgesio, kol nepamatysime sveiko proto ženklų jų veiksmuose Ukrainos atžvilgiu, tol nematome jokių galimybių, kad sprendimas sustabdyti „START“ sutarties galiojimą būtų peržiūrėtas ar persvarstytas“, – sakė S. Riabkovas.
Į tokį ultimatumą sureagavo JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price’as, kuris atkirto, kad savo politikos kurso Amerika keisti neplanuoja.
„Rusijos noras skatinti nestabilumą ir naudoti neatsakingą branduolinę retoriką kelia pavojų kiekvienai šios planetos tautai. Rusijos tariamas naujojo „START“ sustabdymas kartu nesustabdys Jungtinių Valstijų nuo tolesnės paramos Ukrainai“, – sakė N. Price’as.
Iranas nesnaudžia ir artėja prie branduolinio ginklo sukūrimo
Kol šiuo metu didelė dalis pasaulio yra susitelkusi į Rusijos-Ukrainos karą bei įtampą tarp JAV ir Kinijos, savo galią didina Iranas. Pentagono pareigūnai informavo Kongresą, kad Iranas jau po 12 dienos gali pasigaminti pakankamai medžiagos, kad sukurtų branduolinę bombą[8].
Kongreso posėdyje respublikonų įstatymų leidėjas iš Indianos Džimas Banksas ragino gynybos sekretoriaus pavaduotoją politikai Koliną Kahlą atsakyti į klausimą, kaip prezidento Joe Baideno administracija reaguoja į Irano branduolinius planus. K. Kahlas atsakė, kad Irano branduolinė pažanga nuo tada, kai JAV pasitraukė iš JCPOA, buvo nepaprasta.
„Dar 2018 m., kai ankstesnė administracija nusprendė pasitraukti iš JCPOA, Iranui būtų prireikę maždaug 12 mėnesių, kad turėtų medžiagos pagaminti vienai bombai. Dabar tam prireiktų maždaug 12 dienų“.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) Jungtinių Tautų (JT) valstybėms narėms neseniai pranešė, kad Irano gamyklose aptikta iki 83,7 proc. grynumo urano dalelių. Branduoliniam ginklui gaminti reikia pasiekti 90 proc. sodrinimo lygį.
