<h2>Didžioji dalis butų ir kotedžų stovi be potencialių pirkėjų</h2>
<p>Jau kurį laiką galėjome stebėti itin aktyvią veiklą nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau pirmasis vasaros mėnuo šioje rinkoje yra visiškai kitoks, nes įsivyravo ramybė. Vilniuje buvo parduota 130, o Kaune – vos 71 naujas butas ir kotedžas. Specialistai atkreipia dėmesį, jog pasiūla pildosi itin nenoriai, vis dar neišsprendžiamas žaliavų rinkų neapibrėžtumo klausimas, o tai smarkiai stabdo paklausą ir plėtotojus skatina daug atsargiau įvertinti visas rizikas bei kiekvieną pardavimą. Tad akivaizdu, jog vasaros sezoniškumas šiais metais yra ryškesnis nei įprastai.</p>
<p>Nepaisant to, jog Vilniaus rinkos pasiūloje vis dar yra likę 3 640 butų ir kotedžų, birželio mėnesį buvo rezervuoti vos 130 nauji statiniai. Per šį laiką atsirado dar du nauji projektų etapai, o juose nekilnojamojo turto rinką papildė 142 būstai.</p>
<p>UAB „Citus“ specialistai taip pat sako[1]:</p>
<blockquote>
<p>„Citus“ valdomuose projektuose sostinėje per mėnesį susitarta dėl 12 butų ir kotedžų, tačiau pirkėjams lieka vis mažiau pasirinkimo, liko tik 92 laisvi butai ir 9 kotedžai: „PaJustis“ – 12 butų ir 9 kotedžai, „Visi savi“ – 57 butai, „Miško arduose“ – 5 butai, o „Link Ten“ – 9 butai.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grafikas_1paklausa_vilniuje2022q2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ta pati ramybė pastebima tiek Vilniuje, tiek Kaune</h2>
<p>Kauno nekilnojamojo turto rinka pirmąjį vasaros mėnesį irgi buvo rami. Per birželio mėnesį buvo parduotas 71 naujas butas ir kotedžas, o „Citus“ valdomuose projektuose – 2.</p>
<p>Be to, pirmąjį vasaros mėnesį Kaune buvo užfiksuotas tik vienas naujas projekto etapas, papildęs rinką 33 būstais.</p>
<p>Pasak analitikų, kauniečiai birželio pabaigoje galėjo rinktis iš 1 240 naujų būstų, iš kurių „Citus“ valdomuose projektuose buvo siūlomi tik 54 loftai „Radio City“ projekte.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grafikas_2vilnius_kaunassandelis2022q2.jpg" alt="" /></p>
<p>„Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sako:</p>
<blockquote>
<p>„Pirmo vasaros mėnesio pardavimų rezultatai rodo, kad matydami pasiūlos trūkumą, girdėdami kalbas apie galimą ekonominę krizę, didėjančias palūkanas bei diskusijas dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, pirkėjai nusprendė palaukti ir „atostogauti“. Sezoniškumas nėra jokia naujiena: per paskutinius penkerius metus sostinėje birželio mėnesio rezultatas būdavo 16–25 proc. mažesnis nei gegužę, Kaune svyravimas dar didesnis – 10–40 proc. Tiesa, šiemet Vilniuje skirtumas – didesnis nei įprastai (55 proc.; Kaune – apie 29 proc.), tačiau nėra ko stebėtis, vertinant nuo pandemijos dar neatsigavusius pirkėjus, kuriuos užklupo ir prasidėjęs karas Ukrainoje, ir bendra infliacija bei kitos globalios ekonominės žinios.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grafikas_3paklausa_kaune2022q2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Vilniuje kainos augo, Kaune – šiek tiek sumažėjo</h2>
<p>Įdomu tai, jog kainų augimas ir kritimas didžiuosiuose šalies miestuose visgi šiek tiek skiriasi ir nėra vienodas. Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, birželio mėnesį Vilniuje vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina, lyginant su gegužės mėnesiu (3 122 Eur/kv. m), paaugo 1,7 proc.. Taigi dabar kaina pakilo iki 3 175 Eur/kv. m.</p>
<p>Tuo tarpu Kaune pasiūloje esančių būstų kainos šį sykį pakito į neigiamą pusę ir sumažėjo 1,18 proc.. Birželį vidutinė, orientacinė pasiūloje esančių naujų butų ir kotedžų kaina siekė 2 186 Eur/kv. m, o gegužės pabaigoje – 2 212 Eur/kv. m. Š. Tarutis aiškina:</p>
<blockquote>
<p>„Sulėtėjęs būsto kainų augimas yra akivaizdus pavyzdys, ką gali padaryti rinkos ekonomika. Valdžios institucijoms tai turi būti akivaizdus signalas, kad ne politikai ar centriniai bankai gali sureguliuoti rinką, o pasiūlos ir paklausos dėsnis – jei pirkėjai turi pasirinkimą, tai automatiškai daro spaudimą kainoms. Pasiūlos didėjimas daro įtaką ir būsto įperkamumui. Šiuo metu Lietuvoje siekiant nusipirkti 50 kv. m būstą be paskolos vidutiniškai reikia 6,3 vidutinių metinių atlyginimų, Vilniuje – 7,3 metų atlyginimą, o Kaune – 5,6 metų. Išsprendus perteklinės biurokratijos ir reikalavimų iššūkius, įperkamumo rodiklius šalyje galima būtų pagerinti.“</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/grafikas_4vilnius_kaunaskainos2022q2.jpg" alt="" /></p>
<p>Pasiūlos ir paklausos disbalansą, kuris buvo pastebimas Lietuvos didmiesčiuose, labai gerai iliustruoja ekspertų apskaičiuota ketvirčio ir pusmečio rinkos dinamika Vilniuje. Kaip teigia „Citus“ analitikai, per ketvirtį šalies sostinėje sėkmingai susitarta dėl 728 naujų butų ir kotedžų įsigijimo iš plėtotojų, o nuo metų pradžios šis skaičius siekia 1 744.</p>
<p>Panašius skaičius buvo galima stebėti 2018 metais, nes tuo metu paklausą sudarė 2 116 būstai (1 137 vnt. – I ketv., 979 vnt. – II ketv.). Tačiau 2018 m. pasiūla svyravo apie 5 500 vnt., o tų metų pabaigoje galiausiai viršijo net 6 000.</p>
<p>Šiuo metu pasiūla siekia 3,2–3,6 tūkst., tad nuo prieš 5 metus stebėto vidutinio lygio atsilieka net 1,6 karto. Š. Tarutis tikina:</p>
<blockquote>
<p>„Gal ir šių metų „sandėlis“ per likusius šešis mėnesius išaugs reikšmingai, tačiau šiuo metu tam pakankamai prielaidų nesusidarė – atvirkščiai, kol kas pasiūla dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių (biurokratijos ir medžiagų bei darbuotojų trūkumo) pildosi labai epizodiškai ir iš lėto. Todėl kritinio pasiūlos augimo pasiekti nepavyksta ir, nors tolydžio mažėja paklausa, būsto kainos toliau auga ir augs dar labiau, nes plėtotojai parduoti dėl brangstančios savikainos neskuba, o klientai, paprasčiausiai, beveik nebeturi, iš ko rinktis, nes dalis „sandėlio“ yra mažiau likvidus ir pirkėjų nesulaukia jau kurį laiką, kiti yra per daug ankstyvose plėtros stadijose, todėl realus pasirinkimo spektras yra net mažesnis už absoliutų laisvų būstų skaičių.“</p>
</blockquote>
