Žydų premjeras pasiūlė organizacijai įvertinti „Hamas“ padėtį
Izraelis pasisako už įtampos ties siena su Libanu mažinimą politiniais-diplomatiniais būdais, tačiau esant reikalui, jis pasirengęs savo saugumą užtikrinti ir visais kitais galimais būdais. Tai pareiškė žydų valstybės ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu).
Kalbėdamas kassavaitiniame vyriausybės posėdyje, jis įspėjo ginkluotus šiitų organizacijos „Hezbollah“ šalininkus dėl tolesnio konflikto libaniečių – izraeliečių pasienyje pasekmių. Izraelio premjeras rekomendavo pastariesiems įvertinti radikalaus palestiniečių judėjimo „Hamas“ patirtį, su kuriuo Izraelis kovoja jau trečią mėnesį ir karo pabaigos dar nematyti. „Siūlau „Hezbollah“ įvertinti ir suvokti tai, ką per pastaruosius mėnesius jau suvokė „Hamas“: nė vienas teroristas negali jaustis saugus“, – pareiškė premjeras, o jo pasisakymą išplatino kanceliarija.[1]
„Mes kupini ryžto ginti savo piliečius ir padarysime viską, kad šiaurinės dalies gyventojai saugiai grįžtų namo. Tai – nacionalinis tikslas, kuriam pritariame mes visi, ir mes veikiame ta linkme, kad jis būtų pasiektas. Jeigu pavyks, pasieksime jį politiniais metodais, jeigu ne – veiksime kitais būdais, – akcentavo B. Netanjahu. – Siunčiu aiškią žinią mūsų priešams: tai, kas įvyko spalio 7 dieną, daugiau niekada nepasikartos. Tai – mano vadovaujamos vyriausybės įsipareigojimas ir būtent todėl šiandien mūsų kariai aukojasi mūšio lauke.“
Taip pat jis vėl paragino Izraelio politikus, bent kuriam laikui, pamiršti nesutarimus ir susikoncentruoti į užduotis, suformuotas Gazos Ruože vykdomos karinės operacijos rėmuose. „Jūs turite pamiršti visus kitus požiūrius ir veikti kartu iki absoliučios pergalės. Šia pergalė bus pasiekiama tik tuomet, kai mes pasieksime savo tikslus bei atkursime tiek šiaurėje, tiek pietuose gyvenančių žmonių saugumą“, – apibendrino B. Netanjahu.
Spalio 7-ąją prasidėjęs karas vis dar tęsiasi
Priminsime, kad situacija Artimuosiuose Rytuose ženkliai pablogėjo spalio 7 d., kuomet radikaliosios palestiniečių grupuotės „Hamas“ kovotojai iš Gazos Ruožo įsiveržė į Izraelio teritoriją. Jie žudė pasienio regionų gyventojus ir paėmė daugiau negu 200 įkaitų, įskaitant moteris, vaikus ir senelius. Radikalai pareiškė, kad tai yra atsakas į Izraelio veiksmus prieš Jeruzalėje esančią Al-Aksos mečetę. Izraelis skubiai blokavo Gazos Ruožą, tuo faktiškai sukeldamas regione humanitarinę katastrofą, ir ėmė atakuoti anklavą bei atskiras Sirijos ir Libano teritorijas. Susirėmimai prasidėjo ir kitoje palestiniečių gyvenamoje teritorijoje – Vakariniame Jordano upės krante. [2]
Įtampa išlieka ir ties šiaurine Izraelio siena, kadangi šie plotai reguliariai apšaudomi iš Libano teritorijos. Izraeliečiai į tai atsako ugnimi. Spaudos tarnybų teigimu, žydai taiko į organizacijos „Hezbollah“ karinius objektus. Taip pat nurodoma, kad pasienio teritorijas jau paliko apie 80 tūkst. žydų.
Įvertinus tai, jog, nors ir būdamas ženkliai didesnis bei remiamas JAV, Izraelis ketvirtą mėnesį kovoja su viena sukarinta grupuote ir nuostolių patiria abi pusės, skambius B. Netanjahu pareiškimus galima vertinti kaip siekį atkreipti dėmesį ir bandymą „išgąsdinti“ potencialų priešininką, tik klausimas ar tai suveiks. Tikėtina, pradėjęs karinę operaciją Gazos Ruože, Izraelio vyriausybės vadovas tikėjosi „greito ir pergalingo karo“. Pergalė jame būtų leidusi sustiprinti vis labiau svyruojančias politiko pozicijas, tačiau tai jam nepavyko. Dabar, matant, kad konfliktas tik gilėja, labai tikėtina, jog šiam pasibaigus, B. Netanjahu bus priverstas atsistatydinti ir galbūt net bus bandoma patraukti jį atsakomybėn. Greičiausiai tai supranta ir pats premjeras, todėl visais įmanomais būdais, kaip kokia Ingrida Šimonytė, siekia išsilaikyti valdžioje. Visgi atviras konfliktas su „Hezbollah“, kuriai jis grasina, Izraeliui gali tapti dar viena rimta problema. Viena vertus, „Hamas“ vis dar nėra sutriuškintas, kita – JAV siekis pritraukti kovai su Jemeno hučiais Vakarų partnerius rodo, kad Amerika nebėra pajėgi arba, tikėtino konflikto su Kinija fone, nėra nusiteikusi toliau dalinti savo ginkluotę, kadangi jos netrukus gali prireikti jai pačiai.
„Hezbollah“ – organizacijai, kuria nepavadovausi
„Hezbollah“ (arab. حزب الله = Ḥizbu ‘llāh – „Dievo partija“) – Libano musulmonų šiitų teroristinė organizacija ir politinė partija, sudaryta iš politinio ir karinio sparno. Organizacija sukurta 1982 m. priešintis Izraelio vykdomai Pietų Libano okupacijai, kuri truko iki 2000 m. Organizacija įgijo populiarumą tarp libaniečių statydama mokyklas, ligonines ir kitus socialinių paslaugų objektus. Nuo 2005 m. „Hezbollah“ politinis sparnas Libano parlamente turi 23 vietas (viso 128), dalyvauja Libano vyriausybėje. „Hezbollah“ vadovas yra šeichas Hasanas Nasrala (Hassan Nasrallah).[3]
JAV, Europos Sąjunga, Australija, Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba ir Izraelis „Hezbollah“ laiko teroristine organizacija, o Kinija ir Rusija – ne. Libano vyriausybė laiko „Hezbollah“ teisėtu pasipriešinimo Izraeliui judėjimu. Šį požiūrį palaiko Sirija ir Iranas. Libanas ilgą laiką priešinosi tarptautiniam spaudimui nuginkluoti grupuotę. JAV vyriausybės teigimu organizaciją politiškai, finansiškai, ginklais remia Sirija ir Iranas. Sirija teigia, kad remia „Hezbollah“, bet neigia tiekianti grupuotei ginklus. Pietų Libano okupacijos metu bei okupacijai pasibaigus „Hezbollah“ vykdė Izraelio šiaurinių teritorijų apšaudymą, į ką Izraelis atsakydavo Libano bombardavimais. Organizacijos įvykdytas dviejų Izraelio kariuomenės karių pagrobimas buvo 2006 m. Izraelio karo prieš Libaną pretekstu.
2004 m. „Hezbollah“ su Izraeliu apsikeitė belaisviais. Susitarimui pasiekti prireikė trejų metų. Izraelis paleido daugiau kaip 400 kalinių ir grąžino 59 Libano kovotojų kūnus. „Hezbollah“ paleido pagrobtą žydų verslininką ir grąžino tris žydų karių kūnus.
„Hezbollah“ kovotojai pietų Libane turi beveik visišką autonomiją.
