<h2>Dėl įtampos Ukrainos pasienyje, oro erdvės ima vengti tarptautiniai vežėjai</h2>
<p>Pasauliui ir toliau baiminantis dėl padėties Ukrainos pasienyje ir potencialios Rusijos invazijos kyla klausimų dėl Ukrainos oro erdvės, jos saugumo ir kelionių tęstinumo užtikrinimo. Dar savaitgalį Nyderlandų avialinijų bendrovė KLM pranešė, kad dėl didėjančios rizikos neribotam laikui stabdo skrydžius į Ukrainą. Pranešta, kad KLM pramintu keliu žengti gali ir vokiečių oro vežėja „Lufthansa". Pirmadienį, apie sprendimą vengti Ukrainos oro erdvės pranešė ir avialinijos „Norwegian“[1].</p>
<p>Ukrainos oro vežėjai jau dabar susiduria su tam tikrais sunkumais. Savaitgalį, šalies pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“ pranešė, kad jos skrydis iš Portugalijos į Kijevą buvo netikėtai priverstas leistis Moldovoje. Taip nutiko dėl to, kad lėktuvą nuomoja Airijos bendrovė, kuri atšaukė leidimą įskristi į Ukrainos oro erdvę. Be to, Ukrainos oro linijoms per 48 valandas įsakyta grąžinti iš Europos bendrovių nuomojamus lėktuvus į Europos Sąjungos (ES) oro erdvę. Manoma, kad per keletą ateinančių parų, vis daugiau tarptautinių avialinijų nutrauks skrydžius į Ukrainą bei pradės vengti šalies oro erdvės. </p>
<p>Vis dėlto, iš Lietuvos nukeliauti į Ukrainą vis dar galima ir įmanoma tai padaryti gana lengvai. Skrydžiai iš mūsų šalies ir toliau vykdomi visų keturių oro vežėjų, tiesa, aviacijos srities ekspertai bei oro uostų vadovai jau dėlioja įvairius scenarijus: vienu jų, dalis Ukrainoje bazuojamų orlaivių būtų perkeliami būtent į Lietuvos oro uostus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ashim-d-silva-pgcqw1argyg-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos oro uostuose galėtų bazuotis į Ukrainą nepatenkantys orlaiviai</h2>
<p>ES mastu, skrydžių į Ukrainą ar per jos oro erdvę stabdymas dar neįvyko. Vis tik, dėliojami įvairūs scenarijai. Pavyzdžiui, jeigu per šios šalies oro erdvę skraidyti būtų uždrausta, kai kurios kryptys taptų sunkiau pasiekiamos, todėl maršrutai būtų keičiami. Vis dėlto, gana analogiška situacija nutiko dar 2021-ųjų vasarą, kai po „Ryanair" lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske, daugelis tarptautinių oro bendrovių atsisakė skristi per Baltarusijos teritoriją. Tokiais atvejais, vengtinos šalies teritorija yra visiškai aplenkiama, o tolyn į rytus skrendama per Lenkijos bei Slovakijos oro erdves.</p>
<p>Kadangi avialinijų, stabdančių skrydžius į Ukrainą vis dar yra mažuma, keliautojų srautai taip pat vis dar lieka gausūs, nors pavienės valstybės bei Lietuva ir rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų. Vis tik, vyksta ir ne tokie matomi pokyčiai: aviakompanijos nebebazuoja orlaivių Ukrainoje. Šiuo metu, keturios oro bendrovės vykdo skrydžius iš Lietuvos į Ukrainą: trys iš jų, savo orlaivius per naktį bazuoja Lietuvoje, Vilniaus oro uoste. Lietuvos oro uostai skelbia, kad yra pasiruošę priimti ir daugiau orlaivių, o tai būtų viena iš labiau prieinamų opcijų, lyginant su visišku skrydžių nutraukimu[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/andre-tan-tzv-q3afbmc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Iš skaudžios praeities pasimokyta: keliautojų saugumas tampa prioritetas</h2>
<p>Ukraina iš visų jėgų siekia savo oro erdvę išlaikyti atvirą. Sekmadienį pranešta, kad šalis skirs papildomus 592 milijonus dolerių tam, kad užtikrintų skrydžių iš ir į šalį tęstinumą. Ukrainos infrastruktūros ministerijos bei prezidentūros atstovai tikina, kad šalies oro erdvė nėra uždaroma ir lieka atvira, nors pripažįsta, kad dalis vežėjų susiduria su tam tikrais sunkumais. </p>
<p>Aviakompanijų susirūpinimas iš tiesų nėra perteklinis ar reiškiantis bereikalingą paniką. Dar 2014-ais pasaulį sukrėtė tragedija, kai virš separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas: žuvo visi 298 lėktuvu skridę žmonės, tame tarpe 80 vaikų <sup id="cite_ref-2" class="reference"></sup>ir 15 įgulos narių[3]. Vėliau atliktas tyrimas atskleidė, kad lėktuvas buvo numuštas, kai šis buvo maždaug 10 km aukštyje: orlaivį numušė nuo žemės paleista žemė-oras tipo raketa „Buk", kurių sistemas į regioną buvo atsivežę separatistai.</p>
