Vyriausybė pritarė: nuo 2026 m. mokyklose būtų draudžiami religiniai galvos apdangalai
Austrijos vyriausybė pritarė įstatymo projektui, numatančiam draudimą musulmoniškoms galvos skaroms mergaitėms iki 14 metų, o mokyklose jis įsigaliotų nuo 2026–2027 mokslo metų. Ministrų taryba siūlymą patvirtino trečiadienį, o balsavimas parlamente numatytas gruodį.
Draudimas galiotų visoje mokyklų teritorijoje – per pamokas, pertraukas ir kūno kultūros užsiėmimus. Numatyta, kad pakartotinių pažeidimų atveju mokykla kvies į pokalbius mokines ir tėvus, o tolesnės situacijos būtų perduodamos vaiko ir jaunimo gerovei atsakingoms tarnyboms[1].
Tėvams grėstų baudos nuo 150 iki 800 eurų arba, itin sunkiais atvejais, iki dviejų savaičių laisvės atėmimo. Projektas taip pat akcentuoja prevenciją ir institucijų bendradarbiavimą.
Integracijos ministrė Claudia Plakolm sprendimą gynė aiškiais teiginiais. „Galvos skara vienuolikmetei mergaitei yra priespaudos simbolis, ir taip išliks“, – sakė ji. Pasak ministrės, 2019 m. galiojęs, vėliau Konstitucinio Teismo panaikintas draudimas palietė apie 3 tūkst. mergaičių, o šiandien jų būtų apie 12 tūkst.
C. Plakolm teigimu, pasikeitė ir spaudimo pobūdis. „2019 m. spaudimas mergaitėms dėvėti skarą daugiausia kilo iš šeimos, ypač iš tėvų ar brolių“, – priminė ji. „Šiandien didelę įtaką daro radikalūs islamo influenceriai ir socialiniuose tinkluose kuriami tariami autoritetai“, – pridūrė ministrė.
Ji atkreipė dėmesį ir į berniukų elgesio kaitą. „Ypač jauni berniukai jaučiasi pašaukti tapti moraliniais sergėtojais“, – sakė Plakolm. Vyriausybės nuomone, įstatymas turėtų „nuimti spaudimą“ nuo nepilnamečių ir aiškiai apibrėžti mokyklos erdvę kaip neutralią.
Religinės bendruomenės reakcijos išlieka aštrios, bet įstatymo priėmimas laikomas tikėtinu
Austrijos islamo religijos bendruomenė pasiūlymą sukritikavo. Organizacija apkaltino valdžią siekiant politinės naudos ir kurstant antiislamines nuostatas. Religinės bendruomenės vertinimu, tikrasis sprendimas turėtų būti dialogas ir švietimas, o ne persekiojamosios priemonės.
Vis dėlto politiniame lauke sutariama, kad egzistuoja socialinė problema, į kurią reikia reaguoti. Vyriausybė pabrėžia vaikų teises ir lygybę, o oponentai kalba apie stigmatizavimo riziką ir galimą Konstitucijos pažeidimą.
Nepaisant ginčų, projektui prognozuojamas pritarimas, kai jis gruodį pasieks Nacionalinę tarybą. Teisininkai primena 2019 m. precedentą, kai panašus draudimas buvo panaikintas Konstitucinio Teismo.
Šįkart, kaip teigia vyriausybė, argumentacija ir apimtis esą platesnės ir labiau suderintos su vaiko gerovės principais. Ar to pakaks konstituciniam patikrinimui, paaiškės tik po priėmimo ir galimų skundų[2].
Dešinieji reikalauja visuotinio draudimo ir griežtesnių priemonių
Didžiausia parlamento frakcija – dešinioji Laisvės partija (FPÖ) – pareiškė, kad draudimas tik mergaitėms iki 14 metų „tėra pirmas žingsnis“. Partija ragina įvesti bendrą galvos apdangalų draudimą visose mokyklose. Ji taip pat siūlo priimti „įstatymą, draudžiantį politinį islamą“, ir „nedelsiant sustabdyti neteisėtą masinę migraciją“.
FPÖ savo pranešime teigia: „Galvos apdangalas yra politinio islamo, moterų priespaudos ir globėjiškumo simbolis, todėl jai ne vieta mūsų mokyklose.“ Kitoje pastraipoje partija priduria: „Pirmiausia turi būti nedelsiant sustabdyta ‘naujoji masinė migracija’, o antra – politinis islamas turi būti aiškiai uždraustas įstatymu.“ Valdančiosios koalicijos – Austrijos liaudies partijos (ÖVP), Austrijos socialdemokratų partijos (SPÖ) ir liberalios NEOS – planas FPÖ akimis „gali būti tik pradžia“.
FPÖ nuolat kritikuojama dėl islamofobiškos ir rasistinės retorikos. Austrijos NVO „SOS Mitmensch“ ataskaitoje minimas FPÖ lyderio Herberto Kicklio vaizdo įrašas, kuriame šiandieninė Austrija piešiama niūriai, o musulmonai ir juodaodžiai vaizduojami kaip grėsmė.
Politinė atmosfera aštrėja ir visuomenės susiskaldymas aiškus. Diskusija dėl skarų mokyklose taip tampa platesnės kovos dėl tapatybės, integracijos ir teisinio reguliavimo dalimi. Ar naujasis įstatymas taps sprendimu, ar tik dar viena konflikto žiežirba, paaiškės po parlamento balsavimo ir pirmųjų taikymo mėnesių.
