- Borisas Džonsonas sustabdė Rusijos ir Ukrainos derybas?
- Ukrainiečių kaltinimai buvusiam britų premjerui Borisui Džonsonui
- Ukrainos konfliktas gali išsiplėsti
Borisas Džonsonas sustabdė Rusijos ir Ukrainos derybas?
Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas (Boris Johnson), 2022 m. pavasarį lankydamasis Kijeve įtikino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nesudarinėti su Rusija taikos ir kariauti toliau. Apie tai, duodamas interviu ukrainiečių televizijos kanalui „1+1“ papasakojo Rados frakcijos „Sluga naroda“ lyderis ir rusų – ukrainiečių derybų dalyvis Davidas Arachamija.[1]
Pasak jo, kovos galėjo pasibaigti dar praėjusių metų pavasarį, jeigu tik Ukraina būtų sutikusi su neutralitetu. „Rusijos tikslas buvo mus paspausti tiek, kad sutiktume su neutralitetu. Tai jiems buvo svarbiausia: jie buvo pasirengę nutraukti karą, jeigu tik mes, kaip kadaise Suomija, būtume pasiskelbę neutralūs ir būtume įsipareigoję nestoti į NATO. Tai buvo esminis momentas“, - pasakojo D.Arachamija.
Atsakydamas į klausimą apie tai, kodėl Kijevas nesutiko su Maskvos pasiūlytomis sąlygomis, deputatas pabrėžė, kad tam būtų tekę keisti šalies Konstituciją. „Mūsų stojimas į NATO yra įrašytas pagrindiniame šalies įstatyme. Taip pat niekas netikėjo ir dabar netiki, kad rusai pasielgs taip, kaip pažadės. Tai būtų įmanoma tik tuo atveju, jeigu būtų saugumo garantijos. Jie įsiveržė nepasirengę, o juk galėjo atsitraukti bei vėliau sugrįžti pasirengę. Niekas negali garantuoti, kad būtent taip ir nebūtų nutikę“, - patikslino jis.
Ukrainiečių kaltinimai buvusiam britų premjerui Borisui Džonsonui
D. Arachamija papasakojo, kad tuo metu, kai politikai ir kariškiai aptarinėjo „Stambulo sutartį“, į Kijevą atskrido tuometinis britų premjeras B. Džonsonas. „Sluga naroda“ frakcijos lyderio teigimu, būtent B. Džonsonas paragino V. Zelenskį nepasirašinėti jokių sutarčių su Maskva ir tiesiog kariauti toliau.
Kiek anksčiau Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orban) patikino, kad Kijevas taikos su Maskva nepasirašė tik todėl, kad tai netiko Vašingtonui.[2]
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lapkričio 22 d. nuotoliniu būdu dalyvaudamas G20 susitikime, paragino pasaulio galinguosius pradėti galvoti apie karo veiksmų Ukrainoje pabaigą. Rusijos lyderis apeliavo į kai kurių susitikimo dalyvių nerimą dėl to, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą ir toliau tęsiasi.
Pripažinęs, kad Ukrainos konfliktas kasdien nusineša vis daugiau aukų, Rusijos prezidentas dėl visko buvo linkęs kaltinti pačius ukrainiečius, 2014-ųjų metų perversmą ir Kijevo kovą su nepriklausomybę sugalvojusiais paskelbti Donbaso separatistais. Taip pat įvykius Ukrainoje jis palygino su šiuo metu Izraelio Gazos Ruože vykdoma operacija.
Ukrainos konfliktas gali išsiplėsti
Nors vis garsiau kalbama apie tai, kad būtina stabdyti Ukrainos konfliktą, šalies Jungtinių karinių pajėgų vadas Sergejus Naevas prognozuoja, jog konfliktas gali išsiplėsti ir už rytinės bei pietinės šalies dalies. Televizijos kanalui „ABC News“ jis teigė, kad taip nutiks tuo atveju, jeigu Rusija, padedama sąjungininkų, ir toliau didins savo karinę galią bei modernizuos turimas technologijas.[3]
„Rengiamės tam. Mes statome įtvirtinimus, formuojame minų užkardas ir ruošiame mūsų pajėgas“, - patikino S. Naevas.
Dabartinę konflikto stadiją generolas leitenantas apibūdino, kaip „išteklių karą“. Jo vertinimu, mažėjanti Vakarų partnerių parama tikrai skaudžiai smogs Ukrainos kariniams pajėgumams. „Bet mes vis tiek kausimės su tuo, ką dar turime“, - patikino S. Naevas.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas kiek anksčiau teigė, kad situacija fronte pasiekė aklavietę. V. Zelenskis su tokiu požiūriu nesutiko. Nuomonėms išsiskyrus vėl buvo prabilta apie galimas taikos derybas su Rusija.
Į tai frakcijos „Sluga naroda“ lyderis D. Arachamija atsakė, kad tiek politinė, tiek karinė Ukrainos valdžia pasisako už tolesnę kovą, kadangi šiai dienai derybinė ukrainiečių pozicija yra silpnoka. Be to, pasak jo, bet kokius, susijusius su Rusija, klausimus tikslinga spręsti referendume.
