- „Trumpo efektas“: Europos eksportuotojams kyla grėsmė dėl galimų muitų prieš JAV rinkimus
- Kai kurie analitikai mano, kad pesimistinės prognozės neturi pagrindo
- Abiejų varžovų galimybės – beveik lygios
„Trumpo efektas“: Europos eksportuotojams kyla grėsmė dėl galimų muitų prieš JAV rinkimus
Nuo eksporto priklausomos Europos bendrovės – ypač automobilių ir prabangos prekių gamintojai – patiria žalą prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus dėl „Trumpo efekto“, rašo „Financial Times“ (FT), cituodamas analitikus.[ref-1]
Ekspertų nuomone, labai tikėtina, jog jei respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas (Donald Trump) ateis į valdžią, jis įvykdys savo grasinimą ir įves naujus prekybos muitus, nurodo FT. Atsižvelgiant į šiuos nuogąstavimus, „Barclays“ sudarytas 28 Europos bendrovių, kurioms dėl JAV importo tarifų gali kilti rizika, akcijų krepšelis nuo rugsėjo pabaigos prarado 7 proc. savo vertės.
Krepšelis, į kurį įeina „Diageo“, LVMH ir „Volkswagen“, 2024 m. smuktelėjo 2 proc., palyginti su 8 proc. prieaugiu platesnėje Europos akcijų rinkoje. Nuosmukis rodo, kad D. Trumpo pažadas – laimėjus rinkimus pradėti prekybos karą – daro papildomą spaudimą pramonės šakoms, kurios ir taip patiria sunkumų dėl vangios vidaus ekonomikos ir lėtėjančios paklausos pagrindinėse Kinijos rinkose.
„Šie sektoriai susiduria su triguba problema: Trumpo efektu, stagnuojančiu ES augimu ir Kinijos ekonomikos sulėtėjimu“, – aiškina „Pictet Asset Management“ vyriausiasis strategas Luka Paolinis (Luca Paolini).
Daugelis analitikų tikisi, kad D. Trumpo mokesčių mažinimo programa paskatins JAV akcijų rinkos atsigavimą, todėl bet kokia Europos eksportuotojams padaryta žala grasina padidinti nelygybę tarp jų ir JAV bendrovių.
D. Trumpas paskelbė, kad didins tarifus importuojamoms prekėms, nustatydamas 20 proc. tarifus Europai ir 60 proc. Kinijai. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jį perspėjo, kad tokia muitų politika keltų pavojų pasaulio ekonomikos augimui.[2]
Kai kurie analitikai mano, kad pesimistinės prognozės neturi pagrindo
„Barclays“ Europos akcijų strategijos vadovas Emanuelis Kau (Emmanuel Kau) patikslino, kad rinkas skatina didėjanti respublikonų pergalės tikimybė, nes jie galėtų užimti ne tik Baltuosius rūmus, bet ir abiejus Kongreso rūmus. Kriptovaliutų birža „Polymarket“ D. Trumpo šansus laimėti prezidento rinkimus vertina 62 proc., palyginti su 48 proc. prieš mėnesį.
Vadinamųjų „tranzitinių sandorių“ atnaujinimas taip pat prisidėjo prie JAV dolerio kilimo pastarosiomis savaitėmis ir paskatino JAV iždo obligacijų išpardavimą rinkoje, nes prognozuojama, kad D. Trumpo tarifų politika padidins infliaciją ir palūkanų normas.
Tačiau kai kurie analitikai mano, kad niūrios nuotaikos, susijusios su Europos rinkomis, neturi pagrindo. Hju Gimberis (Hugh Gimber), „JPMorgan Asset Management“ pasaulinės rinkos strategas, teigė, kad Europos rinkos prekiauja su 40 procentų nuolaida JAV rinkų atžvilgiu, iš dalies atspindėdamos atsinaujinusių prekybos karų grėsmę. Markas Šartcas (Mark Schartz), „Janus Henderson“ portfelio valdytojas, teigė, kad tikisi, jog po respublikonų pergalės akcijų vertė ims kilti, o tai bus naudinga ir Europos akcijoms.
D. Trumpas ankstesnio prezidentavimo metu bandė manipuliuoti importo muitais, kad paremtų Amerikos ekonomiką. Pirmiausia jis didino muitus plieno ir aliuminio importui iš Europos, Meksikos ir Kanados, taip pat Kinijos prekėms, įskaitant papildomus mokesčius, pagrįstus bendra importuojamų produktų verte.[3]
Abiejų varžovų galimybės – beveik lygios
K. Haris persvara prieš D. Trumpą sumažėjo iki vieno procentinio punkto, rodo antradienį paskelbti „Reuters“/„Ipsos“ apklausos rezultatai. Anot duomenų, demokratę palaiko 44 proc., o respublikoną – 43 proc. žmonių.
Tris dienas trukusi apklausa, kuri buvo užbaigta sekmadienį, rodo, kad abu kandidatai prieš lapkričio 5 d. vyksiančius rinkimus užima kone lygiavertes pozicijas. Apklausos rezultatų paklaida – maždaug 3 proc.[4]
Nors nuo tada, kai K. Haris liepos mėnesį įsitraukė į kovą dėl Baltųjų rūmų, ji pirmavo prieš D. Trumpą visose „Reuters“/„Ipsos“ atliktose registruotų rinkėjų apklausose, jos persvara nuo rugsėjo pabaigos nuolat mažėja. Ankstesnėje „Reuters“/„Ipsos“ apklausoje, atliktoje spalio 16-21 dienomis, dabartinė JAV viceprezidentė lenkė buvusį prezidentą D. Trumpą dviem procentiniais punktais.
D. Trumpas jau paskelbė, kad pralaimėjimo atveju nebepretenduos į Ovalųjį kabinetą.[5]
