<h2>Stebėkime gamtą – ji yra pirmasis šaltuko šauklys</h2>
<p>Geri dalykai ilgai netrunka. Paskutinės vasaros dienos dažnai yra persunktos nostalgija ir tingiomis poilsio minutėmis saulės atokaitoje. Kitiems, priešingai: lekiame, bėgame, kad tik visi vasaros planai būtų įgyvendinti ir įvykdyti, o šaltuoju metų laikotarpiu, būtų į ką atsigręžti ir prisiminti. Iš tiesų, gaila, kad vasara prabėga taip greitai. Vos spėjame pažvelgti, medžiai jau numetę savuosius lapus, o ankstyvą rytą skubant į darbus pajaučiame pirmųjų šalnų kvapą. Tik tada imame ir susimąstome, kad štai, metų laikų ratas ėmė ir apsisuko, o žiema jau visai ant slenksčio.</p>
<p>Nors dažnai juokaujama, kad pirmasis sniegas ir šaltukas netikėtai užklumpa kelininkus, iš tiesų, ir dažnas pilietis įsisukęs į bėgimą kasdienio gyvenimo maratone, ima ir praleidžia verčiamus kalendoriaus lapelius bei tik gerokai atvėsus ir prireikus iš stalčiaus išsitraukti pirštines bei šaliką atsimena, kad gyvena ne kokioje Ispanijoje ar Graikijoje, o Lietuvoje, kur žiema kartais ir visai neužsuka, o kartais, ima ir smogia iš pasalų ir visa jėga.</p>
<p>Dažnai tam, kad įsitikintume, jog žiema šiais metais nejuokaus ir kaip reikiant pasižymės šaltuku, nereikia nei kasdien orų žemėlapio sekti, nei aklai sinoptikų prognozėmis pasitikėti. Pakanka pažvelgti į gamtos ženklus: juk būtent taip daugybę metų darė mūsų seneliai bei proseneliai. Nors gamta, ypač pastaraisiais metais, yra neprognozuojama ir nenuspėjama, ankstyvi augmenijos rodomi ženklai ar neįprastas gyvūnų elgesys anksčiau nei orų prognozė praneš, kad Kalėdas galime sutikti ne šokinėdami po balas, bet kaip senais gerais laikais, su rogutėmis ar slidėmis ant kalniuko.</p>
<p>Vienas pirmųjų tokių ženklų pastebimas gali būti dar vasarą. Jei rugpjūčio viduryje ar jau antroje pusėje ilsėdamiesi prie upės ar ežero nusistebėsite, koks gi ūkanotas tas vasariškas oras, nenustebkite sulaukę rimtos žiemos. Folkloro legendos ir prietarai ragina skaičiuoti itin ūkanotas rugpjūčio dienas. Teigiama, kad jų skaičius bus lygus žiemos pūgų skaičiui. Taigi, jei vos ne pusė jūsų atostogų ore temdė tirštas rūkas, žiemą sulauksime tikrai ne vieno sniego kryčio[1].</p>
<p>Apie nemenkus sniego kritulius signalizuoja ir kitas gamtos fenomenas. Vasarai atsitraukiant ir orams vėstant, aplink saulę arba mėnulį galima pastebėti žiedo formos ratą. Šis gamtos reiškinys dažniausiai pastebimas tik orams greitai vėstant ir anot senolių įžvalgų, reiškia, kad žiemą bus itin daug sniego.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aaron-burden-rgti2kaq5n4-unsplash.jpg" alt="Šalta žiema" /></p>
<h2>Pasikeitęs gyvūnų elgesys – ateinančios žiemos pranašas</h2>
<p>Ateinančią vėsą vieni pirmųjų pajunta gyvūnai ir vabzdžiai: nuo pačių didžiausių, iki vos mums įžiūrimų. Jeigu su menku džiugesiu pastebite, kad namuose vis atsiranda vorų, kurie braunasi net ir pro menkiausią lango plyšį, tai reiškia, kad tuoj pasirodys pirmosios šalnos. Tai nusakyti gali ir vorų mezgamų voratinklių dydžiai: kuo didesni voratinkliai – tuo vėsiau bus.</p>
<p>Kartais pravartu pažvelgti ir sau po kojomis. Jeigu pamatysite krypuojančią skruzdžių virtinę, tai reiškia, kad žiema jau ne už kalnų, o atvykusi, pasiliks ilgam. Jeigu skruzdės tiesiog šiaip lekioja aplink, nerimauti kaip ir nėra dėl ko. Nustatyti sniego kiekį galima ir žvelgiant į širšių lizdus. Kuo aukščiau susukti jie, tuo daugiau sniego gali iškristi.</p>
<p>Jeigu gyvenate kiek toliau nuo miesto ar miestelio triukšmo, o aplink pastebite laisvai lankstančių gyvūnėlių, stebėkite juos. Pamatę voverę pažvelkite ką gi ji veikia. Jeigu greitai bėgioja ir renka giles, tai reiškia, kad žiema bus šalta ir ilga, o voverė jau dabar pradeda jai ruoštis bei kaupti maisto atsargas.</p>
<p>Paukščiai taip pat gana gerai prognozuoja orus. Jei jūsų auginamų vištų, naminių ančių ar kalakutų plunksnos itin storos, žiema bus labai šalta. Žinoma, stebint laukinius paukščius atsižvelkime į tai, kada jie išskrenda šilumos ieškoti svetur. Kai kuriais metais migracija vyksta itin vangiai, o kartais, paukščiai mus palieka jau ankstyvą rudenį[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joshua-fuller-jgf0kbpj3x4-unsplash.jpg" alt="Gamta prognozuoja žiemą" /></p>
<h2>Augalai žiemai ruošiasi anksčiausiai</h2>
<p>Medžiai apie artėjančią žiemą praneša vieni pirmųjų. Jei šalia jūsų namų augą ąžuolas, pažvelkite ar jis dar nėra pradėjęs mesti savo vaisių. Jei ant žemės pastebite daugybę gilių, žinokite, kad žiema jau čia pat. Šermukšnių uogų gausa taip pat byloja apie šaltą žiemą. Na, o anot mūsų senolių, grybų gausa signalizuoja sniegą, taigi, kuo pilnesnės jūsų pintinės grybų ankstyvą rudenį, tuo daugiau sniego iškris žiemos mėnesiais[3].</p>
<p>Įdomu ir tai, kad žiemą prognozuoti galima ir pagal medžių lapų spalvą. Jei lapai gelsta palaipsniui, žiema bus šilta. Jeigu jie vis tik nukrenta staiga, šaltasis oras įsikurs ilgesniam laikui. Be to, sakoma, kad žiemos orą geriausia prognozuoti pagal spalio mėnesį. Jei jis šiltas – žiema bus šalta. Jeigu spalio mėnesį išgirstame ir perkūną, tai žiema, tikėtina, praeis be didelio snygio. Na, o jeigu perkūnija fiksuoja dar ir lapkritį, tuomet priešingai – sniego pakaks visiems. Ir galiausiai, pakelkite akis į vakarėjantį dangų. Jeigu jis nusidažo tamsia rožine ar net vyšnine spalva, tuoj sulauksime pirmų speigų, o žiema bus linkusi pasikandžioti.</p>
<p>Žinoma, aklai vadovautis tokiomis įžvalgomis galbūt ir negalime. Gamta dabar kaip niekad išbalansuota, tad ir jos rodomi ženklai gali paneigti vienas kitą. Vis dėlto, senaisiais laikais būtent gyvūnija ar augmenija leisdavo pasiruošti didžiausiems speigams ar pūgoms, tad bent krislelį tiesos čia tikrai galima atrasti. Tereikia bent kelioms minutėms atsitraukti nuo kasdienių darbų ir tikrai pamatyti gamtos mums siunčiamus ženklus.</p>
