Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos pajamos auga, didinami ir kariuomenės pajėgumai
Rusijai pradėjus savo karą Ukrainoje, Vakarai suskubo reaguoti į agresiją ir pritaikė Rusijai aibę sankcijų. Tačiau jos kol kas neturi tokio poveikio, kokio buvo tikimasi. Rusijos ekonomika gyvuoja, šalis agresorė ir toliau sėkmingai pelnosi iš savo energijos šaltinių.
Taip pasipildžiusi kišenę Rusija ne tik kad nesiekia kuo greičiau užbaigti karo Ukrainoje, bet numato jį tęsti. Dėl šios priežasties net stiprina ir didina savo kariuomenę: neseniai Rusija pristatė itin ambicingus planus, per ateinančius metus išplėsti savo kariuomenę iki 1,5 mln. karių.
O Vakarų sankcijoms neveikiant bei Rusijai toliau demonstruojant savo ekonominį atsparumą, Ukrainoje tęsiasi civilių žūtys. Paskutiniais duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios praėjusių metų vasarį, Ukrainoje žuvo jau daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 453 vaikus.
Siekiant sustabdyti beprasmį kraujo liejimą, miestų bei miestelių naikinimą, infrastruktūros gadinimą, Ukrainos pareigūnai ir toliau prašo tęstinės Vakarų paramos. Tačiau čia nestinga trikdžių. Ukrainos pusė norėtų gauti vokiečių „Leopard“ tankų, tačiau jie negali būti pristatyti be Berlyno leidimo.
Dėl to jau šį penktadienį JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje susitikti turintys Vakarų sąjungininkai, tikėtina, spaus Vokietiją didinti savo įsipareigojimus bei paramą Ukrainai.
Rusijos ekonomika demonstruoja atsparumą
Vakarai jau beveik 11 mėnesių Rusijai taiko įvairaus griežtumo sankcijas – tai atsakas į praėjusių metų vasario 24 d. pradėtą plataus masto Ukrainos invaziją.
Nors pristatant skirtingus sankcijų paketus kalbėta apie Kremliaus, rusų oligarchų, net eilinių piliečių ir, žinoma, visos Rusijos ekonomikos pažabojimą, galimai priversiantį sustabdyti agresiją Ukrainoje, karas ir toliau tęsiasi, o Rusijos ekonomika vis dar neatrodo pasiekusi žlugimo slenkstį.
Veikiau priešingai. Rusiją vakarietiškos prekės ir produktai pasiekia dėl įvairių sankcijų skylių, o negalinti savo energijos išteklių parduoti Europai, Rusija atrado naujus partnerius, kuriems tiekia dujas bei naftą ir iš to sėkmingai kraunasi turtus.
Vyriausybės duomenimis, nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijos pajamos iš dujų ir naftos pardavimo praėjusiais metais padidėjo beveik trečdaliu. Atitinkamos biudžeto pajamos 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 28 proc. arba net 2,5 trilijono rublių[1].
Žinoma, dabar jau kelis mėnesius dujos į Europą nėra pumpuojamos dujotiekiu „Nord Stream 1“, o dujotiekis „Nord Stream 2“ taip ir nepradėtas eksploatuoti. Atsižvelgiant į tai, sumažėjo įprastinių gamtinių dujų eksportas, bet nepaisant to, suskystintų gamtinių dujų eksportas padidėjo aštuoniais procentais – iki 46 mlrd. kubinių metrų.
Viena iš pagrindinių ES sankcijų priemonių – gruodžio pradžioje ES įvesta naftos kainų viršutinė riba – iš tikrųjų bus pradėta taikyti tik šiais metais. Ši priemonė turėtų priversti Rusiją parduoti naftą pirkėjams kitose valstybėse ne brangiau kaip 60 dolerių už barelį. Tikėtina, kad dėl to, Rusijos finansų ministerija paskelbė, kad jau sausio mėnesį tikisi netekti 54,5 mlrd. rublių pajamų iš naftos ir dujų.
Rusija giriasi geresniais nei prognozuota praėjusių metų rezultatais
Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį pareiškė, kad 2022 m. Rusijos ekonomika susitraukė maždaug 2,5 proc., tačiau jos rezultatai buvo geresni, nei prognozavo dauguma ekspertų[2].
Pasak Rusijos vadovo, Rusija dabar geriau supranta būsimus ekonominius iššūkius nei tada, kai Vakarų sankcijos pirmą kartą buvo įvestos pernai vasarį.
„Faktinė dinamika pasirodė esanti geresnė nei daugelio ekspertų prognozės. Kai kurie mūsų šalies ekspertai, jau nekalbant apie užsienio ekspertus, prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas sumažės 10 proc.,15 proc. ar net 20 proc. Manoma, kad per visus metus jis sumažėjo 2,5 proc.“, – sakė V. Putinas.
Nors konfliktas Ukrainoje ir po jo sekusios Vakarų sankcijos paveikė dalį Rusijos ekonomikos sektorių, atribojo didžiausius Rusijos bankus nuo SWIFT tinklo, apribojo galimybes eksportuoti naftą ir dujas, Maskva teigia, kad jos ekonomika yra atspari, o sankcijos atsigręžė prieš Vakarus, padidindamos jų šalių infliaciją ir energijos kainas.
Rusija stabdyti karo neplanuoja ir rengiasi didinti savo kariuomenę
O bent jau kol kas finansų nestokojanti Rusija antradienį net pateikė išsamius planus per kelerius ateinančius metus išplėsti savo kariuomenę iki 1,5 mln. karių[3].
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie ambicingą karių skaičiaus didinimą, kuris, kaip tikimasi, bus baigtas iki 2026 m. Rusija taip pat rengiasi kurti karines apygardas Maskvoje ir Sankt Peterburge, o Karelijos Respublikoje prie Rusijos sienos su Suomija bus sukurtas kariuomenės korpusas.
Negana to, S. Šoigu prakalbo apie tai, kad Rusija įkurs „savarankiškus“ kariuomenės dalinius šiuo metu rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose.
„Tik stiprinant pagrindinius ginkluotųjų pajėgų struktūrinius komponentus galima užtikrinti valstybės karinį saugumą ir apsaugoti naujus Rusijos Federacijos subjektus bei svarbiausius objektus“, – sakė S. Šoigu.
Manoma, kad iki šiol Rusijos kariuomenė turėjo apie 1 mln. karių, tačiau Kremliaus atstovų teigimu, karas Ukrainoje ir tariama Vakarų agresija parodė, kad toks skaičius nėra pakankamas.
Rusijos karas toliau žudo Ukrainos civilius
Rusijai tęsiant karą ir net svarstant apie kariuomenės didinimą, Ukrainoje ir toliau žūsta nekalti civiliai gyventojai. Ukrainos prezidentūros teigimu, nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 453 vaikus.
„Užregistravome 80 000 Rusijos okupantų įvykdytų nusikaltimų, žuvo daugiau kaip 9 000 civilių gyventojų, įskaitant 453 vaikus“, – Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos Davoso kurorte sakė Ukrainos prezidento štabo vadovas Andrijus Jermakas[4].
A. Jermakas pažadėjo, kad šie siaubingi okupantų nusikaltimai nebus užmiršti ir priminė, kad juos būtina patraukti baudžiamojon atsakomybėn:
„Mes neatleisime nė vieno kankinimo akto ar atimtos gyvybės. Kiekvienas nusikaltėlis bus patrauktas atsakomybėn.“
Ukraina šiuo metu siekia įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuris teistų Rusijos politinius lyderius ir spręstų žalos atlyginimo klausimus.
Ukraina pagaliau tikisi sulaukti tankų iš Vokietijos
O kol Ukrainoje tęsiasi įnirtingi mūšiai, Vakarai ir toliau rengia naujus atakuojamos šalies paramos paketus. Kijevas šiuo metu sąjungininkų prašo modernių Vakarų tankų, kurie galėtų suteikti ukrainiečių pajėgoms daugiau mobilumo ir galios. Šis klausimas, tikėtina, bus aptartas jau penktadienį, kai sąjungininkai susitiks JAV oro pajėgų bazėje Vokietijoje[5].
Manoma, kad Vakarų partneriai susitikimo metu spaus Vokietiją pažadėti tiekti Ukrainai tankus. Iki šiol Berlynas nuo šio prašymo išsisukinėjo ir akcentavo, kad tankų tiekimas gali eskaluoti situaciją. Dabar, pasikeitus Vokietijos gynybos ministerijos vadovui, tikimasi ir kitokio požiūrio į paramą Ukrainai.
Praėjusią savaitę Jungtinė Karalystė jau parodė teigiamą pavyzdį ir pažadėjo siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus ir karo mašinas. Vis tik britai jų turi nepakankamai, o JAV tankai „Abrams“ ukrainiečiams nėra itin praktiški, nes sudegina daug degalų.
Šiuo metu Ukraina daugiausia naudoja sovietinių laikų tankus, tačiau mano, kad nauji tankai suteiktų jos sausumos kariuomenei daugiau judrumo ir apsaugotų prieš numatomą naują Rusijos puolimą mėnesio pabaigoje.
