<h2>Į aukštesnės kvalifikacijos pozicijas takosi ne tik ukrainiečiai, bet ir rusai bei baltarusiai</h2>
<p>Verslininkams guodžiantis, jog Lietuvoje labai trūksta darbuotojų, nuo karo bėgantys ukrainiečiai bei nuo režimo bandantys pasprukti rusai ir baltarusiai jau taikosi ir į aukštesnės kvalifikacijos pozicijas. Tokia situacija neramina kvalifikuoto darbo nerandančius tautiečius, tačiau iš esmės įdarbintų kitataučių kiekis, palyginus, yra tik lašas jūroje ir realiai padėtų tik laikinai išspręsti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą.</p>
<p>Verslininkai ne be pagrindo nuolat kalba apie tai, kad rasti kvalifikuotus darbuotojus vis sunkiau, mat vis daugiau žmonių nusprendžia nedirbti arba dirbti šešėlyje. Be to, su kvalifikuotų darbuotojų problema susiduria ir viešasis sektorius. Vis dažniau girdisi kvietimai medikams atvykti gyventi ir dirbti į mažesnius miestelius. Siūlomos sąlygos – daugiau nei puikios, bet darbuotojų kaip nėra taip nėra.</p>
<p>Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2021 m. balandžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje buvo registruota 259,8 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kas sudaro 15,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų[1].</p>
<p>Tiesa, ar įsidarbinę keli tūkstančiai atvykėlių išspręs darbuotojų trūkumo problemą šalyje, labai abejotina, juk bedarbių Lietuvoje yra kone 260 tūkst., o įsidarbino šioje šalyje tik 4,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos[4].</p>
<p>Bet ukrainiečių Lietuvos UŽT netrūksta. Skelbiama, kad joje šiuo metu jau registruota beveik 7,7 tūkst. ukrainiečių, o per ją įsidarbino beveik 3 tūkst. Savarankiškai įsidarbinusieji sudaro 1,4 tūkst.[4]. Pranešama ir tai, kad didžioji dalis darbdavių ukrainiečius įdarbina neterminuotai.</p>
<p>Daugiausiai ukrainiečių įsidarbino gamybos, transporto, saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse. Daliai jų pavyko rasti darbo vietą ir turint retesnę profesiją, pavyzdžiui, gyvūnų draustinio prižiūrėtojo ar cheminės analizės laboranto.</p>
<blockquote>
<p>Iš Ukrainos atvykusiems darbuotojams mokami atlyginimai esą svyruoja nuo minimumo iki maždaug 2 tūkst. eurų[4].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbas-5.jpg" alt="" /></p>
<h2>Darbo vietas mieliau užleidžia ukrainiečiams?</h2>
<p>Lietuvoje jau pasigirsta nuogąstavimų, kad žmonės be darbo nusprendžia būti ne veltui, o todėl, kad sunkiai sekasi rasti lūkesčius atitinkantį darbą arba darbdavys taiko milžiniškas atrankas vienai darbo vietai, dėl ko tikimybė įsidarbinti dar labiau sumažėja. Kai kurie gyventojai, išgirdę apie atvykstančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš Ukrainos, susirūpino ir savo ateitimi, mat manoma, kad prioritetas dabar yra teikiamas prieglobsčio ieškantiems, o lietuviškas atlyginimas, kurio įprastam tautiečiui dažnu atveju pakanka tik būtiniausių poreikių patenkinimui, atvykėliams yra daugiau nei patenkinamas.</p>
<p>Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kovo viduryje pranešė, kad Lietuva dėl prasidėjusio karo Ukrainoje laukia tūkstančių informacinių technologijų (IT) specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos[6]. Anot jos, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis ir tariasi dėl jų skyrių perkėlimo į mūsų šalį.</p>
<p>Tokios kompanijos esą nori ne tik perkelti savo padalinius į Lietuvą, bet tuo pačiu pasirūpinti ir savo darbuotojų bei jų šeimos narių saugiu perkėlimu į Vilnių.</p>
<p>A. Armonaitė patikino, kad tokių darbuotojų vaikams Vilniuje problemų kilti neturėtų, mat šalies sostinė galinti pasigirti gausa mokyklų, kuriose dėstoma rusų kalba, o įmonės net formuoja privatų klasterį, kur privačios mokyklos esą galės pasiūlyti ne tik išsilavinimą rusų kalba, bet ir tarptautinio švietimo galimybes[6].</p>
<blockquote>
<p>O dar svarbiau tai, kad ministerija jau pranešė ir svarstanti teisės aktų pakeitimus, kurie leistų į Lietuvą atvykstantiems ir dirbantiems savarankiškai ukrainiečiams nemokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Lietuvoje, bet jį mokėti Ukrainai.</p>
</blockquote>
<p>Be visa ko, verslininkai net finansiškai yra labiau skatinami rinktis ukrainiečius nei Lietuvoje gyvenančius darbuotojus, mat Seimui pritarus, įmonės, kurios įdarbins aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš Ukrainos, galės gauti ir iki 5 tūkst. eurų siekiančią kompensaciją už darbuotojo paiešką bei iki 3 tūkst. eurų būtų skiriama persikraustymo išlaidoms padengti.</p>
<p>Tiesa, tokios patrauklios sąlygos bus suteiktos, jei atvykęs darbuotojas išdirbs nustatytą laikotarpį. Pavyzdžiui, vienkartinė kompensacija persikėlimo išlaidoms būtų skiriama, jeigu atvykęs žmogus išdirbtų 6 mėnesius, o kompensacija įmonei būtų išmokama praėjus 12-ai mėnesių nuo sutarties pradžios[7].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/darbas-6.jpg" alt="" /></p>
<h2>Jau kuris laikas stebima IT specialistų migracija</h2>
<p>Informacinių technologijų sritis pasižymi savo nepriklausomumu nuo darbo vietos ir šalies, kurioje galima pasirinkti dirbti. Geri šios srities specialistai iš Baltijos šalių darbą randa JAV, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių rinkose. O štai Lietuvoje išskėstomis rankomis priimami ukrainiečių IT specialistai – siūlomas ne tik geras atlyginimas lyginant su standartais jų šalyje, bet ir papildomos naudos įsitvirtinant Lietuvoje.</p>
<p>Tarptautinės įdarbinimo bendrovės „Deel“ plėtros vadovės Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liinos Laas teigimu, darbas IT srityje suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio šalies, o kalbos mokėjimas šioje srityje nėra pats svarbiausias aspektas, todėl tai atvykėliams suteikia dar didesnių šansų įsidarbinti[9].</p>
<p>Lietuvos IT įmonėse dirba toli gražu ne tik lietuviai. Įmonės yra linkusios samdyti darbuotojus nuotoliniu būdu iš tokių valstybių kaip Brazilijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos ir Italijos. Tai parodo, kad Lietuvos IT rinka pagal galimus suteikti atlyginimus labiau orientuojasi į žemesnio arba tokio pačio pragyvenimo lygio valstybes.</p>
<p>Tačiau kaip bebūtų, anot L. Laas, specialistai iš Baltijos šalių – labai vertinami ir dažnai tautiečius pasirenka Danijos bei Nyderlandų įmonės[9].</p>
<blockquote>
<p>„Deel“ duomenimis, vidutinis lietuvio, dirbančio užsienio IT sektoriuje, atlyginimas siekia 3 535 eurus, estų – 3 677 eurus, o latvių – 3 295 eurus.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/itt.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nuomonių pasigirsta įvairių – bėga, nes taip patogu?</h2>
<p>Tuo tarpu į Lietuvą masiškai atvykstant žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos, nuomonių viešojoje erdvėje pasigirdo įvairių. Vieni tokį Lietuvos globėjišką stotą sveikina, kiti teigia, kad taip tik sudaromos sąlygos naudotis mūsų visų gerumu.</p>
<p>Neseniai tokios kritikos pažėrė apžvalgininkas Marius Laurinavičius, kurio teigimu, tarp atvykstančiųjų į Lietuvą gali pasitaikyti ir situacija besinaudojančių asmenų, kurie iki šiol patogiai gyvenę režimo sąlygomis, bet tik pajutę sankcijų botagą suprato, kad gyventi tampa jau nebe taip ir patogu[11].</p>
<p>Kitokios nuomonės laikosi viešųjų ryšių ekspertas Andrius Baranauskas. Jo teigimu, Lietuvos svetingumas rusams tik susilpnins V. Putino režimą, o atvykėliai sustiprinsią Lietuvos ekonomiką ir saugumą. Tačiau jam paprieštaravo kitas viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus, teigdamas, kad priimdami rusus, patys sau kasamės duobę, mat rusams patinka tie patys dalykai kaip ir Putinui.</p>
<blockquote>
<p>„Ir tai yra daug didesnė problema nei tiesioginės jų sąsajos su žvalgyba ar giminaitis FSB (nors to irgi bus). Tai yra bomba, tokia pati kaip rusų penktoji kolona Vokietijoje, su SSRS vėliavomis piketuojanti už ukrainiečių tautos sunaikinimą. Beje, Lietuvos rusai taip nedarė, pagarba jiems už tai, kaip ir už Inokentijaus pareiškimą“, – savo feisbuko paskyroje rašė M. Katkus[11].</p>
</blockquote>
<p>Iš kitos pusės į situaciją pažvelgė filosofas, Žmogaus teisių instituto (ŽTSI) tarybos narys Paulius Gritėnas. Jo požiūriu, pirmenybė turėtų būti teikiama karo pabėgėliams iš Ukrainos, kurie netrukus gali pradėti stokoti resursų, mat žmonių susidomėjimas pagalba prisidedant prie jų poreikių, slops, o tuo tarpu nevyriausybinės organizacijos visos naštos vienos taipogi nepatemps. Todėl reiktų koncentruotis ne į rusų ir baltarusių integravimą Lietuvos IT sektoriuje, bet į pagalbą ukrainiečiams.</p>
<p>Prasidėjus sankcijoms dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, Lietuvoje buvo pastebėtas išaugęs prieglobsčio prašytojų iš Rusijos ir Baltarusijos skaičius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo duomenimis, daugiausiai prieglobsčio prašytojų buvo užfiksuota kovo mėnesį (35), kai tuo tarpu sausį tokių buvo 8, o vasarį – 9[12].</p>
<p>Tuo tarpu apie į Lietuvą atvykstančius ukrainiečius, kaip į galimybę Lietuvai nors laikinai kiek įmanoma labiau išspręsti darbo rinkos problemas, žvelgia UŽT vadovė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, atvykstančiųjų kiekis yra gerokai per mažas, kad turėtų įtakos šalies darbo rinkai, tačiau atvykusi kvalifikuota jėga esą bent jau laikinai padėtų spręsti specialistų trūkumo problemą[13].</p>
