<h2>COVID-19 lietuviams nebebaisus: su liga išmokome gyventi</h2>
<p>Dabartinė pasaulinė situacija lieka įtempta. Žmonės baiminasi galimų karantino suvaržymų bei ribojimų, nerimą kelia ir augančios kainos, energetinė krizė, nestabili padėtis darbo nei nekilnojamo turto (NT) rinkose. Lietuviai minėtų baimių taip pat neišvengia: net du trečdaliai Lietuvos gyventojų jaučia stiprų nerimą. Siekiant įvertinti labiausiai neraminančias tendencijas, „Inspired UM" užsakymu atliktas tyrimas, kuris atskleidė, kad pastaruoju metu lietuvius labiausiai jaudina jau ne pandemijos keliami iššūkiai, bet sparčiai augančios kainos[1].</p>
<p>Atliktas tyrimas parodė, kad dėl COVID-19 ligos stiprų nerimą jaučia tik 37 proc. šalies gyventojų. Tai galima paaiškinti tuo, kad pandemija trunka jau ne vienerius metus ir dalis gyventojų yra susitaikę su esama situacija ir prisitaikę gyventi naujoje realybėje. Dabar baimę dėl pandemijos jaučia 37 proc. respondentų, kai lygiai prieš metus šį jausmą patyrė vos 21 proc. Toks pokytis gali būti siejamas su kontraversiškai vertinamais valdžios sprendimais, griežtais įstatymais bei plečiamomis sferomis, kuriose reikalaujama galimybių paso.</p>
<p>Lyginant visą pandeminį laikotarpį, iki šiol didžiausią baimę dėl COVID-19 išgyvenome 2020-ųjų kovą, kuomet viruso bijojo 34 proc. gyventojų. Vis dėlto, tuomet situacija buvo visiškai nauja visam pasauliui, todėl baimė tapo natūraliu palydovu. Dabartinė baimė, tikėtina, yra ilgalaikės gąsdinimo politikos ir netikrumo dėl ateities rezultatas. Tyrimą užsakęs kompanijos „Inspired UM“ vadovas Vasaris Oržekauskas teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Akivaizdu, kad žmonės apskritai yra įsibaiminę, jaučia netikrumą dėl ateities, tad juos gerokai labiau pradeda gąsdinti viskas ir jautriau priima bet kokį nukrypimą nuo normos. Kitą vertus labai sunku pasverti, kiek žmonės bijo paties viruso, kiek jo sukeltų ekonominių sunkumų, kurie esant dabartinei infliacijai kirstų dar smarkiau“.</p>
</blockquote>
<p>Ekonominiai aspektai šių metu tampa itin aktualūs. Emocinę sveikatą neigiamai veikti ir papildomą nerimą kelti gali nesaugumas dėl ateities, kuris pasireiškia baime dėl ekonominių sunkumų. Kadangi šiuo metu fiksuojama infliacija, augančios produktų bei paslaugų kainos, o gyventojai su siaubu laukia milžiniškų šildymo sąskaitų, baimės tampa realios ir aktualios daugeliui.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mufid-majnun-lvcjywuhqlg-unsplash-1.jpg" alt="Nerimas dėl finansų" /></p>
<h2>Daugelis bijo ne susirgti, bet neturėti iš ko susimokėti už būstą</h2>
<p>Šiuo metu Lietuvos piliečiams ramybės neduoda spartūs kainų šuoliai. Gyventojai susirūpinę akivaizdžiai išaugusia infliacija: dėl jos nerimauja 92 proc. Panašų susirūpinimą kelia ir kylančios degalų bei energijos kainos: tai neramina 91 proc. respondentų. Be to, didelė dalis piliečių išreiškia nerimą dėl augančių šildymo kainų: dėl jų nerimauja 86 proc. respondentų. </p>
<p>„OVC Consulting“ konsultantė, psichologė Mirolanda Trakumaitė tokią situaciją aiškina paprastai:</p>
<blockquote>
<p>„Pandemija pasaulyje tęsiasi jau beveik du metus, žmonės apsiprato su ja, mato, kad COVID-19 nebūtinai baigiasi mirtimi, dalis nėra tiesiogiai susidūrę su liga. Tuo tarpu didėjančios kainos paliečia visus, nuolat kalbama, jog tai dar ne pabaiga. Paklausai žinių automobilyje, stabteli įsipilti degalų ir matai, kad tai realu, tad nerimas ar net baimė tikrai gali apimti dažną“, – teigia psichologė.</p>
</blockquote>
<p>Siekdami stabilizuoti finansinę padėtį, dauguma gyventojų yra pasiruošę stipriau susiveržti diržus. Dalis, pirmiausia planuoja atsisakyti pinigų leidimo įvairioms pramogoms. Daugiau nei pusė gyventojų per artimiausius 6 mėnesius planuoja mažiau išleisti kavinėms ir restoranams, kultūrai ir pramogoms bei žiemos atostogoms[2].</p>
<p>Vis dėlto, taupyti itin griežtai ir riboti net būtinas maisto ir buities prekių išlaidas ruošiasi maža dalis gyventojų – vos 23 % apklaustųjų. Labiausiai taupyti planuoja mažiausias pajamas gaunanti asmenų grupė (iki 500 Eur / mėn.) ir asmenys, jaučiantys stiprų finansinį nesaugumą.</p>
<p>„Inspired UM“ vadovas V. Oržekauskas teigia:</p>
<blockquote>
<p>„Akivaizdu, kad susidariusi situacija gal keisti žmonių įpročius, koreguoti planus, skatina keisti kasdienę rutiną ir įtakoti žiemos-pavasario pirkinių krepšelį bei jų leidimo būdą, kas mums labai svarbu siekiant pažinti rinkos tendencijas“.</p>
</blockquote>
<p>Pastebima, kad šiuo metu dėl savo finansinės ateities nesaugiai jaučiasi net 69 % Lietuvos gyventojų: 1 iš 5 šį nesaugumo jausmą vertina kaip stiprų. Šie rodikliai išaugo ir pasiekė pandemijos pradžios, 2020-ųjų kovo mėnesio lygį.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/nik-shuliahin-bunwp1bl0nc-unsplash-1.jpg" alt="Lietuviai nerimauja" /></p>
<h2>Migrantų krizė nerimauti verčia, tačiau panikos nekelia</h2>
<p>Įdomu ir tai, kad gyventojus neramina ir kitos pasaulinės bei šalies aktualijos. Pasvarstyti ir gerai viską įvertinti verčia ir pasienyje susidariusi migrantų krizė. Dėl migrantų situacijos suvaldymo jaudinasi 4 iš 5 šalies gyventojų, tačiau stiprų nerimą jaučia mažiau nei pusė apklaustųjų – 43 proc. ir įprastai, vyresnio amžiaus gyventojai. </p>
<p>Vis dar aktualus lieka ir darbo iš namų klausimas. Nors tai mažiausiai gyventojus jaudinantis dabarties aspektas, dėl darbo per nuotolį yra susirūpinę pusė lietuvių, tačiau kitai pusei – tai nėra problema. Taigi, tampa akivaizdu, kad artimiausiu metu lietuviai atsikvėpti vis dar negalės. Ateinanti žiema, deja, bet tikriausiai įneš dar daugiau sumaišties dėl kainų šuolio, tad pagrindo nerimui gali ir netrūkti. Belieka viltis, kad pasaulinė energetikos padėtis stabilizuosis, o mūsų šaliai pavyks išvengti dar vieno visuotinio užsidarymo.</p>
