Patyrė daug spaudimo
Šįryt Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas oficialiai informavo vyriausybę apie savo sprendimą atsistatydinti savo noru, o visa vyriausybė atsistatydina kartu su ministru pirmininku. K. Kallas taip pat pasiūlė penktadienį sušaukti neeilinį parlamento posėdį, kuriame prašo suteikti mandatą naujajai vyriausybės koalicijai su centro dešiniąją partija Isamaa („Tėvynė“) ir centro kairiąja Socialdemokratų partija[1].
„Mūsų vyriausybė atėjo vadovauti šaliai labai sunkiu metu – esant COVID-19 pandemijai, Rusijos karui prieš Ukrainą ir energetikos krizei. Nepaisant sunkaus laiko, padarėme daug gerų ir didelių dalykų, kad Estijos valstybė stiprėtų ir paremtume savo žmones“, – sakė Estijos premjerė.
Taip pat K. Kallas sakė: „Pandemijos metu išlaikėme visuomenę atvirą, o vaikai lankė mokyklą, padėjome žmonėms susidoroti su aukštomis energijos kainomis, investavome milijardą eurų į Estijos gynybinių pajėgumų stiprinimą, pasiekėme NATO rytinio flango gynybos stiprinimą. Esame vieni iš didžiausių Ukrainos rėmėjų. Esu dėkinga ministrams, su kuriais vadovavome šaliai pusantrų metų. Estija buvo gerose rankose.“
Premjerė, kaip numato Estijos Konstitucija, taip pat informuos prezidentą ir Rygikogu apie savo sprendimą atsistatydinti. K. Kallas taip pat pasiūlė Seimo pirmininkui liepos 15 d. sušaukti neeilinę sesiją, kurioje ji paskelbs politinį pareiškimą, pristatydama naująjį koalicijos susitarimą. Tada Rygikogu nuspręs, ar suteikti mandatą naujajai vyriausybės koalicijai.
Apie savo sprendimą Estijos premjerė pranešė ir Twitter paskyroje[2].
Panašu, kad sprendimas brendo jau ne vieną mėnesį
Estijoje ilgą laiką gyvenantis ir buvęs lietuvių bendruomenės pirmininkas Vaidas Matulaitis pažymi, jog toks žingsnis ir nesutarimai tarp koalicijos partnerių brendo jau ne vieną mėnesį.
„Yra stiprios opozicinės jėgos, kurios pastaruoju metu labai stipriai kritikavo ir premjerę, ir valdančiuosius. Dėl to ta koalicija ir sugriuvo, nes buvo labai didelės įtampos ne tik iš opozicinių jėgų, bet ir pačios koalicijos tarpe. Ji neatlaikė to spaudimo, buvo per daug nesutarimų kertiniais klausimais.
Be geopolitinių iššūkių, tokių pat kaip ir Lietuva, Estija taip pat patiria ir infliacines krizes, t. y. labai didelis spaudimas ekonomikai, energetikos krizė – labai nerimaujama, kaip Estija sutiks naują šildymo sezoną, taip pat tokie klausimai kaip vaiko pinigai, dėl kurių buvo labai didelių nesutarimų, apskritai krizės valdymas, mokesčių, akcizų mažinimas – todėl, manau, kad rytoj paprasta tikrai nebus“, – apie penktadienį Estijos parlamente vyksiančią neeilinę sesiją kalbėjo V. Matulaitis[3].
Anot jo, „vienas iš pačių matomiausių, ryškiausių klausimų, dėl ko nesutarė buvusi koalicija ir dabar taip ilgai derėjosi naujoji koalicija – Estijos mokymo sistema, kitaip sakant, perėjimas iš dvikalbės prie visuotinės estų kalbos“.
„Reikia taip pat nepamiršti, kad Estija turi savo specifiką, t. y. nacionalinė šalies sudėtis, kur maždaug ketvirtadalis šalies gyventojų yra rusakalbiai. Atskiruose regionuose ar miestuose jų yra dar daugiau: Taline gyvena apie 40 proc. rusakalbių gyventojų, rytų regiono didžiausiame mieste Narvoje absoliuti dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Tai irgi turi tam tikros įtakos įvairioms aplinkybėms“, – pažymėjo Estijos lietuvis.
Prognozuoja sunkų darbą
Kaip teigė V. Matulaitis, absoliutus gyventojų premjerės K. Kallas palaikymas Estijoje taip pat nejaučiamas:
„Įvairių nuomonių yra. Aš manau, kad tiesioginis vertinimo pasiskirstymas priklauso nuo to, ar tai yra reformistų partijos elektoratas arba simpatikai, t. y. valdančiųjų, kurie sudaro daugumą parlamente ir kuriai atstovauja būtent premjerė K. Kallas. <…>. Iš kitos pusės opozicija labai aršiai puolė ir puola, kritikuoja. Viskas kaip ir visur – yra pozicija ir opozicija bei arši politinė kova. Manau, kad ir žmonės yra panašiai pasiskirstę.“
Vis dėlto lengvo gyvenimo ir sklandaus sutarimo naujajai vyriausybės koalicijai Estijoje gyvenantis lietuvis nežada.
„Jungiasi gana prieštaringos viena kitai partijos: viena – visiškai kairė, kita – visiškai dešinė. Be abejo, yra pavojus, kad bus sunku sutarti, rasti kompromisus ir turbūt ne veltui taip ilgai, sunkiai ir vangiai truko šitos koalicinės derybos.
Vertybiškai jos yra pakankamai skirtingos ir nesutarimas buvo tikrai nepaprastas. Kas antrą ar net kiekvieną dieną buvo platinami pranešimai, rengiamos spaudos konferencijos, koks yra progresas, kaip jie juda. Buvo akivaizdu, kad einama vėžlio žingsniu, nėra proveržio. Jo taip ir neįvyko – susitarimas buvo pasiektas kablelis po kablelio, žodis po žodžio, bet jis yra kompromisinis visų trijų partijų atžvilgiu“, – sakė V. Matulaitis.
