Tyrimas atskleidė: Europos atsinaujinančiojo dyzelino rinkoje sukčiaujama palmių aliejaus likučiais
Naujas „Transport & Environment“ (T&E) atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančius pažeidimus, susijusius su Europoje parduodamame atsinaujinančiame dyzeline (HVO) naudojamomis palmių aliejaus gamyklų nuotekomis (POME). Remiantis tyrimo rezultatais, POME kiekis, įmaišytas į Europos biodegalus, yra beveik dvigubai didesnis nei visame pasaulyje, todėl kyla susirūpinimas dėl galimo sukčiavimo vadinamajame „tvariųjų“ degalų sektoriuje. Tuo tarpu „ekologiško“ dyzelino kaina gerokai lenkia įprasto.
T&E įspėja, kad dabartinė politika netyčia leidžia palmių aliejų užmaskuoti kaip iš atliekų pagamintus biodegalus ir taip pakenkti atsinaujinančio dyzelino aplinkosauginiam vientisumui[1].
Pranešama, kad 2023 m. Europos biodegalams sunaudota daugiau kaip 2 mln. tonų POME – palmių aliejaus gamybos šalutinio produkto. Tačiau, remiantis skaičiavimais, visame pasaulyje galima surinkti tik apie 1 mln. tonų POME, o faktinis surinkimas greičiausiai yra daug mažesnis.
Nors palmių aliejaus naudojimas biokurui buvo didžiausias 2019 m. ir nuo to laiko smarkiai sumažėjo, sparčiai išaugo alternatyvių atliekų, įskaitant POME, naudojimas. T&E išreiškia susirūpinimą, kad palmių aliejus vis dar gali patekti į Europą prisidengus kita priedanga. Dėl to kyla rimtų klausimų, ar šie biodegalai yra tokie ekologiški, kaip teigia naftos bendrovės.
Pagrindiniai POME vartotojai Europoje yra Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija, o Ispanija naudoja trečdalį biodegalų iš POME. Didėjant POME paklausai, jo kaina šoktelėjo ir pasiekė beveik 90 % paties palmių aliejaus kainos, o tai paskatino diskusijas dėl jo perklasifikavimo į šalutinį produktą. Vien tik 2023 m. didžiausios Europos naftos pramonės įmonės POME išleido 2 mlrd. eurų.
Atsinaujinantis dyzelinas – gerokai brangesnis
Tuo tarpu dyzeliną iš atsinaujinančiųjų medžiagų siūlo ir Lietuvos degalinės. Tiesa, jis gerokai brangesnis už įprastą dyzeliną.
Nuo pernai metų birželio 1-osios „Neste Lietuva“ pranešė pereinanti prie dyzelino „Neste MY Renewable Diesel“ naudojimo logistikoje, atsisakydama iškastinio kuro[2].
Šie degalai, gaminami iš atsinaujinančių, perdirbtų žaliavų, tokių kaip gyvuliniai riebalai, žuvų riebalai ir naudotas kepimo aliejus, išmeta iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinis dyzelinas. Pasak „Neste Lietuva“ generalinės direktorės Julijos Matisonės, šis žingsnis per metus leis sumažinti apie 4,2 tūkst. tonų CO2 emisijų, kas atitinka daugiau nei 15 tūkst. krovinių kelionių tarp Talino ir Rygos.
„Neste MY Renewable Diesel“ jau parduodamas šalyse kaip Suomija, Švedija, Nyderlandai, Prancūzija, Italija ir Vokietija, o Lietuvoje jis tapo vis populiaresnis.
Tačiau ar tikrai šie degalai yra tokie ekologiški?
Apynasris smulkiesiems ūkininkams: apribotos galimybės naudotis lengvatomis degalams
2023-ųjų gruodį gruodį buvo atlikti pakeitimai Akcizų įstatyme, kurie smulkiesiems ūkininkams atnešė nemalonų netikėtumą. Nuo šiol akcizų lengvata gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, galės pasinaudoti tik žemės ūkio technika ir žvejybos laivai.
Tai reiškia, kad ūkininkai, naudojantys lengvąsias transporto priemones kasdieniams ūkininkavimo darbams, turės pirkti kurą pagal įprastas kainas.
Pagal naujas taisykles, kurių įsigaliojimas sukėlė daug nepasitenkinimo, degalai, naudojami žemės ūkio veiklai, galės būti pilami tik į traktorius ar kitą žemės ūkio techniką. Tai reikš, kad smulkiesiems ūkininkams, turintiems lengvuosius automobilius, teks papildomai sumokėti už kurą, kas gali ženkliai padidinti ūkininkavimo išlaidas.
Atsinaujinantis dyzelinas pradėtas naudoti ir Lietuvos oro uostuose
Lietuvos oro uostai pradėjo naudoti 100 % atsinaujinančių žaliavų pagrindu pagamintą dyzeliną, tiekiamą „Neste Lietuva“. Nors šis sprendimas atrodo žingsnis į ekologiškesnę ateitį, didelė šio kuro kaina kelia rimtų abejonių dėl jo ilgalaikio pasiteisinimo.
Šiuo metu litro kaina viršija 2 eurus, kai įprastas dyzelinas yra daug pigesnis. Tai gali tapti didele kliūtimi plačiai šių degalų plėtrai, nes tiek verslas, tiek paprasti vairuotojai nėra linkę mokėti tokių didelių sumų už degalus, kurie dar nėra plačiai naudojami.
Nors atsinaujinantis dyzelinas pasižymi mažesniu anglies dvideginio išmetimu ir yra ekologiškesnis, jo brangumas gali būti lemtingas faktorius, dėl kurio jis nepasiteisins.
Oro uostai planuoja iki 2030 metų pereiti prie visiškai atsinaujinančio dyzelino, tačiau šiuo metu didelė kaina gali būti didelis iššūkis. Atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančias technologijas ir degalų kainas, kyla klausimas, ar šis sprendimas yra ekonomiškai pagrįstas ir ar jis taps patrauklus platesnei rinkai.
