Ekspertai perspėja, kad pensijų fondų pinigų panaudojimas pradiniam įnašui dažnai atrodo patrauklesnis, nei yra iš tikrųjų
Jau artėjant galimybei pasitraukti iš II pensijų pakopos, vis dažniau buvo girdima mintis, kad atsiimtas lėšas būtų galima panaudoti kaip pradinį įnašą būsto paskolai. Ne vienas gyventojas būtent tokių planų vedinas ir užsimojo dalį lėšų atgauti. Tokia idėja atrodo logiška: pensijai kaupti skirti pinigai virsta realia galimybe spręsti būsto klausimą dabar. Vis dėlto ekonomistai ir nekilnojamojo turto rinkos dalyviai ragina šį scenarijų vertinti blaiviai.
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis kaupiančiųjų II pakopoje yra sukaupę santykinai nedideles sumas. „Šių metų pradžioje Lietuvos banko pristatytais 2023 m. duomenimis, gyventojai antroje pakopoje vidutiniškai buvo sukaupę 4,6 tūkst. eurų“, – metų pabaigoje nurodė ekonomistė. Tokia suma, ypač didmiesčiuose, dažnai nesiekia net pusės minimalaus pradinio įnašo.[1]
Jos vertinimu, nors nekilnojamasis turtas Lietuvoje išlieka vienu svarbiausių namų ūkių tikslų, vien II pakopos pensijų pinigų dažniausiai neužtenka realiam sprendimui. „Taigi, nors per daugiau nei pusantrų metų II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas dar gerokai ūgtelėjo, vis dėlto vidutinės sukauptos sumos vis dar ganėtinai nedidelės, palyginti su pradiniu įnašu būstui didžiuosiuose miestuose“, – pažymi I. Genytė-Pikčienė.
NT rinkos dalyviai sako, kad atsiimtos pensijų lėšos gali tapti tik trūkstama dalimi, bet ne sprendimu
Panašios nuomonės laikosi ir praktikai, dirbantys su būsto pirkėjais kasdien. Bendrovės NUMAI, teikiančios paslaugą „Nuomokis ir pirk“, įkūrėjas bei vadovas Aurimas Čiagus pabrėžia, kad II pakopos pensijų pinigai dažniau padeda užbaigti jau pradėtą kaupimą, o ne atveria duris tiems, kurie nuo būsto pirkimo yra toli.
„Jei vidutinis reikalingas pradinis įnašas būstui Vilniuje viršija 22 tūkst. eurų, o vidutiniškai žmonės išsitrauks apie 5–7 tūkst. eurų, ši suma viena pati dažniausiai nebus pakankama“, – sako A. Čiagus. Jo vertinimu, tokios lėšos gali padėti tiems, kurie jau turi dalį santaupų ir kuriems trūksta paskutinio žingsnio.
Ekspertai taip pat įspėja apie platesnį poveikį rinkai. Atsiėmus pensijų lėšas ir daliai gyventojų anksčiau nei planuota pasiekus pradinio įnašo ribą, rinkoje gali trumpam išaugti paklausa. „Tai gali lemti paklausos šuolį ir šiek tiek didesnį sandorių skaičių, ypač ekonominės klasės būstų segmente“, – teigia A. Čiagus, pridurdamas, kad toks efektas greičiausiai būtų laikinas.
Ekonomistai taip pat pažymi, kad NT rinka jau dabar patiria spaudimą dėl sumažėjusių palūkanų ir atsigavusios paklausos, todėl papildomas likvidumas iš pensijų fondų gali prisidėti prie kainų augimo, o ne prie būsto įperkamumo didėjimo.
Siūlymas leisti pensijų lėšas kryptingai naudoti pirmajam būstui buvo svarstytas, bet liko diskusijų lygmenyje
Šiame kontekste buvo pasirodęs ir politinis siūlymas, kuris galėjo iš esmės pakeisti II pakopos pinigų panaudojimo logiką. Dar 2025 metų rudenį Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė pristatė trijų įstatymų projektų paketą, kuriame buvo siūloma sudaryti galimybę II pakopos pensijų lėšas naudoti pirmajam būstui įsigyti, grąžinant ne tik asmens įmokas ir investicinę grąžą, bet ir valstybės dalį.[2]
Kaip buvo cituojama pranešime žiniasklaidai, parlamentarė teigė: „Jeigu žmogus dirba ir moka mokesčius, jis nusipelno galimybės įsigyti savo pirmuosius namus. Valstybė negali už žmogų nupirkti būsto, tačiau gali atverti galimybę jam jį įsigyti.“
Vis dėlto šis siūlymas liko neįgyvendintas. Pensijų reformoje, kuri įsigaliojo nuo 2026 metų, tokia galimybė nebuvo įtvirtinta, o II pakopos lėšų panaudojimas būstui išlieka tik netiesioginis – atsiimti pinigai tampa laisvomis lėšomis, kurias žmogus gali naudoti savo nuožiūra, tačiau be papildomų valstybės garantijų ar išplėstų išmokų.
Todėl ekspertų vertinimu, sprendimas naudoti II pakopos pensijų pinigus NT pradiniam įnašui dažniau yra trumpalaikė pagalba, o ne struktūrinis sprendimas. Daugeliu atvejų tai padeda uždaryti finansinę spragą, bet neatsako į pagrindinį klausimą – kaip suderinti būsto įsigijimą šiandien su finansiniu saugumu senatvėje.
