Atrasti 42 Alzheimerio ligos genai, apie kuriuos nežinota

Gauti duomenys padės tobulinti Alzheimerio prevenciją ir vaistus

Alzheimeris^[3] – tai lėtinė, progresuojanti galvos smegenų liga, kuria serga daugiau nei 30 mln. žmonių. Jai prasidėjus, ima plonėti nervų skaidulos, vyksta neurodegeneracija, galvos smegenyse sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai ir kaupiasi tokie specifiniai baltymai kaip amiloidas, proteinas tau. Dėl to sergančiajam pradeda blogėti atmintis, atsiranda emocinis nestabilumas, pradeda lėtėti mąstymas, sutrinka orientacija ir prarandami net elementarūs higienos įgūdžiai. Tai išties rimta liga, kuria susirgę asmenys nuo simptomų atsiradimo išgyvena vidutiniškai 7–12 metų, o jų būklė palaipsniui vis blogėja, kol galiausiai prarandamas gebėjimas kalbėti, galvoti, suvokti ir judėti.

Dažniausiai Alzheimeris pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ši liga nusitaiko ir į vis jaunesnius žmones. Kai kurie pacientai pradeda jausti simptomus vos nuo 40 metų. Deja, kol kas Alzheimerio gydymas yra gan ribotas. Pirmose stadijose liga gydoma progresavimą stabdančiais vaistais ir medikamentais, kurie padeda gydyti tokius psichinius simptomus kaip haliucinacijos, agresija, kliedesiai, nemiga ir neramumas. Tuo tarpu diagnozavus ligą vėliau, efektyvaus gydymo išvis nėra. Tačiau neseniai paviešintas išsamus mokslinis tyrimas gali atnešti taip ilgai lauktų teigiamų pokyčių Alzheimerio ligos gydyme.

Iki šiol didžiausiame Alzheimerio ligos genetinės rizikos tyrime buvo atskleisti net 42 papildomi genai, susiję su Alzheimerio liga. Tyrimo bendraautorė ir JK Kardifo universiteto Demencijos tyrimų instituto centro direktorė Julie Williams sakė, jog paskelbtas tyrimas ir jo atradimai yra 30 metų trukusio darbo kulminacija. Atrasti 42 genai yra itin svarbi mokslo pažanga, galinti smarkiai prisidėti prie šios ligos pažinimo, stabdymo ir gydymo. Mokslininkė aiškino^[2]:

„Tokie gyvenimo būdo veiksniai kaip rūkymas, mankšta ir mityba, turi įtakos mūsų Alzheimerio ligos vystymuisi ir veiksmai, kurie į tai atsižvelgtų jau dabar, yra teigiamas būdas patiems sumažinti riziką. Tačiau 60–80 % ligos rizikos priklauso nuo mūsų genetikos, todėl turime toliau ieškoti biologinių priežasčių ir kurti labai reikalingus gydymo būdus milijonams žmonių, sergančių visame pasaulyje.

Atrasti iki šiol nežinomi genai rodo papildomus ligos progresavimo būdus. Iki šiol buvo gerai žinomas tik APOE e4 genas arba amiloidai beta ir tau – du būdingi baltymai, kurie kaupiasi smegenyse ir sukelia pražūtingus rezultatus progresuojant Alzheimerio ligai. Kai kurie naujai atrasti genai telkiasi į labai detalias organizmo baltymų reakcijas, kurios lemia, kaip uždegimas ir imuninė sistema gali pažeisti smegenų ląsteles.

Tyrime nustatyti rizikos variantai yra itin reikšmingai susiję su Alzheimerio ligos progresavimu. Tokia informacija turėtų suteikti mokslininkams galimybę atrasti naujus gydymo, vaistų ir reikalingų gyvenimo pokyčių variantus, kurie galėtų sumažinti šios rimtos smegenų ligos riziką ar progresavimą.

Genetinė informacija buvo gauta iš daugybės skirtingų šalių

Šiame ilgai trukusiame tyrime buvo analizuojami 111 326 žmonių genomai, kuriems kliniškai diagnozuota Alzheimerio liga ir jie buvo palyginti su 677 663 kognityviai sveikų žmonių genais. Reikalingi genomai buvo gauti iš klinikų, įsikūrusių daugiau nei 15 Europos Sąjungos narių, Australijos, Brazilijos, Argentinos, Kanados, Islandijos, Naujosios Zelandijos, Nigerijos, JK ir JAV.

Nors tyrimo metu buvo nustatyti net 75 genai, susiję su padidėjusia Alzheimerio ligos rizika, tačiau iš jų 33 jau buvo žinomi prieš tai. Bet net ir jau žinomų genų radimas padėjo mokslui, nes patvirtino ilgamečius tyrimus apie amiloidus beta ir tau.

Dauguma iš naujai atrastų 42 genų koncentruojasi į keletą įtariamų, bet iki šiol nepatvirtintų ligos vystymosi būdų. Vienas iš tokių vystymosi kelių – organizmo imuninė sistema, kuri sukurta apsaugoti mus nuo mikrobų įsibrovėlių. Nemažai atrastų genų buvo susiję su LUBAC – imuninės sistemos reguliatoriumi, kuris reikalingas organizmui, jog aktyvuotų genus ir užkirstų kelią ląstelių mirčiai.

Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, jog mikroglijos, imuninės smegenų ląstelės, atsakingos už pažeistų neuronų pašalinimą^[1], atlieka bene pagrindinį vaidmenį tų žmonių smegenyse, kuriems diagnozuotas Alzheimeris. Pasak tyrimo autorių, kai kurie naujai atrasti genai paverčia mikroglijas mažiau veiksmingomis, o tai gali paspartinti ligą. Kitas svarbus veiksnys apima genus, susijusius su uždegimu. Žmogaus kūnas naudoja uždegimą kaip gynybos mechanizmą, kad sunaikintų patogenus, tačiau jis taip pat atlieka svarbų vaidmenį pašalindamas pažeistas ląsteles.

Tyrimo metu išsiskyrė vienas baltymas – naviko nekrozės faktorius alfa (TNF‑α), kurį imuninė sistema gamina tam, jog reguliuotų uždegimą. Mokslininkai rado genų grupę, susijusią su TNF. Ir nors cheminė medžiaga pagrinde sutelkia organizmą, jog šis kovotų prieš neigiamus faktorius, ji taip pat yra daugelio autoimuninių ligų, kurių metu organizmas pradeda kenkti pats sau, kaltininkė. Tai tokios ligos kaip reumatoidinis ir psoriazinis artritas, 1 tipo diabetas, Krono liga.

Be to, tyrinėjant Alzheimerio liga sergančių žmonių genetiką mokslininkai priėjo prie aiškių išvadų, jog kiekvienu atveju ligos atsiradimas ir jos progresavimas pasireiškia skirtingai. Yra daugybė priežasčių kodėl susergama ir kokiu greičiu liga vystosi, todėl Alzheimerį reikėtų laikyti itin sudėtinga, daugiafaktorine liga. Tačiau atrasti nauji genai vis tiek turėtų smarkiai prisidėti prie galimybės efektyviau gydyti, lėtinti ar išvengti Alzheimerio.

Tyrimo rezultatai davė žinių ir apie kitas neurodegeneracines ligas

Įdomu tai, jog betyrinėdami galimas Alzheimerio ligos priežastis, mokslininkai atskleidė, jog kitos neurogeneracinės ligos gali turėti tą patį genetinį pagrindą. Jie įvardijo tokias ligas kaip Parkinsonas, frontotemporalinė demencija, Lewy kūnelių liga ir šoninė amiotrofinė sklerozė.

Pasak tyrėjų, iki šiol neurodegeneracinių ligų procesai kiekvienos ligos atveju buvo vertinami labai skirtingai ir kaip nesusiję vienas su kitu. Tačiau jų padaryti atradimai leidžia įžvelgti panašumus ir bendras tendencijas. Netgi dar įdomiau – kai kuriais atvejais galima stebėti šių ligų tarpusavio ryšį ir tęstinumą.

Panaudojant mokslininkų atrastus genus kaip akivaizdų rizikos faktorių jauno žmogaus kūne, būtų galima ne tik anksčiau įžvelgti padidėjusią Alzheimerio ligos riziką, bet ir žinoti, jog ta pati genetinė kombinacija gali sukelti Parkinsoną.

Žinoma, kol mokslininkų atradimai iš tiesų pakeis dabartinę Alzheimerio ligos gydymo ir diagnozavimo politiką, dar teks palaukti ne vienerius metus. Tačiau atrasti genai padės stiprius pamatus tolesniems tyrimams. Be to, autoriai sukūrė naują Alzheimerio ligos rizikos nustatymo balų sistemą, kuri ateityje greičiausiai irgi prisidės prie efektyvesnio šios ligos diagnozavimo.