<h2>Ankstesnieji visuomenės stereotipai skatino gėdą būti moterimi</h2>
<p style="text-align: justify;">Dabartinė jaunoji karta yra linkusi griauti senesniems laikams įprastus ir nekvestionuojamus visuomenės standartus bei stereotipus. Laisvė ir liberalios idėjos leidžia kitaip pažvelgti ir į mūsų visuomeninę santvarką, roles, kurias nejučiomis patys prisiimame, o gal suteikiame ir mus supantiems žmonėms.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors kalbant apie roles prieš akis gali iškart iškilti aršios diskusijos dėl lyčių vaidmenis, vis tik, tai ne vienintelė aktuali tema, sietina su vyrų bei moterų statusu visuomenėje bei pačių asmenų polinkiu aplinkinius sudėlioti į tam tikras lentynėles bei kiekvienam užklijuoti etiketes.</p>
<p style="text-align: justify;">Šiandien tampa akivaizdu, jog dėl vis labiau liberalėjančios visuomenės, daugelis seniai įsigalėjusių socialinių konstruktų ar net žeminančių standartų nyksta, o jų problemiškumas vis dažniau iškeliamas į dienos šviesą. Taip atsitiko ir su „aš ne tokia kaip kitos“ fenomenu, kuris būtent jaunosios kartos atstovų pagalba tampa ne norma ir siekiamybe, bet karikatūra.</p>
<p style="text-align: justify;">Toksiška visuomenės praktika nuo mažų dienų skatina moteriškumą ir tradicines lyčių roles, tačiau kartu ragina vengti vyriško dėmesio ir prielankumo. Juk visuomet atrodė, kad moterys privalo atrodyti patraukliai, net ir būdama namie ir plaudama indus, mandagus, kartais net koketiškas bendravimas ilgą laiką buvo siejamas su moteriškumo kerais. Kita vertus, buvo svarbu išlikti nepasiekiamomis, nesukurti neigiamo, „laisvos“ moters įvaizdžio.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuomet, populiariojoje kultūroje moterys imta vaizduoti dvejopai. Pirmuoju stereotipu dažniausiai būdavo sukuriama linksma ir nuotykių ieškanti blondinė, kuri nevengia flirto ir vyrų dėmesio, tačiau yra gana paviršutiniška ir siekianti asmeninės naudos. Tuo tarpu antrasis stereotipas leido sukurti ramią, tylią ir kuklią merginą, kuri nemėgsta dėmesio, o laisvalaikį leidžia skaitydama knygas ar rašydama. </p>
<p style="text-align: justify;">Tikėtina, jog kiekvienas mūsų yra matęs bent vieną tokį kino filmą, serialą, o galbūt ir skaitęs knygą. Pagrindinė veikėja yra „<span class="Apple-converted-space">kitokia</span>“ – vengia „moteriškų“ intrigų, todėl geriausiai sutaria su vaikinais, nenaudoja makiažo, rengiasi gana įprastais, laisvo silueto rūbais ir žinoma, skaito knygas.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokios merginos pristatomos kaip geresnės, tiksliau suvokiančios toksiško vyriškumo įtakojamą visuomenę bei griaunančios jos standartus. Kitoje barikadų pusėje – „moteriškos“ merginos, kurios galbūt mėgsta puoštis, dievina makiažą ir apsipirkinėjimą, nevengia vyriško dėmesio – būtent jos neretai pristatomos kaip gudrios intrigantės arba tiesiog „tuštutės“.</p>
<p style="text-align: justify;">Tokia stereotipinė logika persikelia ir į gyvenimo realijas, moterys vis dar yra linksniuojamos bei pašiepiamos dėl tokių dalykų kaip pomėgis apsipirkinėti ar dažytis. Taip sukuriama nereali dviprasmybė – juk išties įmanoma būti moteriška ir mėgti „tradicinius, moteriškus“ dalykus, tačiau kartu siekti profesinių aukštumų, būti puikia pašnekove, drauge, šeimos žmogumi.</p>
<p style="text-align: justify;">Šio fenomeno įsigalėjimas visuomenėje kertasi su šiuolaikinėmis liberaliomis idėjomis ir skatinimu moterims vienoms į kitas žvelgti ne kaip į konkurentes dėl vyrų dėmesio, o veikiau kaip į drauges, kurios palaiko nelygybės akivaizdoje ir geba solidarizuotis, kai to tikrai reikia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/becca-tapert-8_wjl7l5tik-unsplash.jpg" alt="Draugystė" /></p>
<h2>Filmuose pateikti moterų prototipai ilgą laiką priešino protą bei grožį</h2>
<p style="text-align: justify;">Nors mūsų visuomenė yra sparčiai modernėjanti, tačiau kartu išlaiko ir tam tikras tradicijas bei normas. Pavyzdžiui, lyties vaidmuo vis dar yra svarbus ir apima elgesio ir pažiūrų sistemas, kurios yra bendrai priimtinos ir sietinos su suvokiama biologine lytimi[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Nors lyties suvokimo tema diskusijų gali būti aršių, šiuo atveju koncentruojamasi tik į faktą, jog moteriškumas ir vyriškumas vis dar turi konkrečius vaizdinius, kurie gali sukurti nereikalingas priešpriešas. Nors moteriškumas yra apibūdinamas kaip elgesio, būdo bruožų, manierų visuma susijusi su moterimi, iš esmės tai yra tiesiog socialinis konstruktas, kurio realus pritaikymas asmens elgesyje dažnai tampa kritikuojamas ir smerkiamas[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Moteriškumas nėra konkreti ir neginčytina esybė, veikiau kiekvieno asmens suvokimas. Juk vieniems asmenims gali atrodyti, kad automobilio vairavimas nėra moteriška, kitiems – nepriimtinos moterys inžinierės ar kitos panašios srities specialistės – suvokimo riba slypi kiekvieno mūsų aplinkoje, auginimo praktikoje ir vertybėse, kurias įdiegė tėvai.</p>
<p style="text-align: justify;">Svarbus supratimas, kad žmonės nėra vienodi, jų pasirinkimai, gyvenimo būdas, savybės ir charakterio ypatybės koreliuoja ne tik su lytimi. To nesuprantant, kyla pyktis, neapykanta priešingai, net savai lyčiai.</p>
<p style="text-align: justify;">Taip vystosi mizoginija, vienas iš negatyvių šiandienos visuomenės bruožų. Moterys garsiai ir drąsiai kalba apie savas teises bei lygybės problemas, o su tokia retorika nesutinkantys vyrai, duoda stiprų neigiamą atsaką, kartais net skatina neapykantą.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, mizoginija gali būti priskiriama net politinei ideologijai ir padeda tam tikra prasme padeda išlaikyti patriarchalinį valdymą[3]. Kita vertus, dažnai tai ir paties žmogaus asmeninės problemos, atvira neapykanta kitai žmonių grupei signalizuoja ne tik visuomenės progreso svarbos nesuvokimą, bet ir savosios privilegijos neįvertinimą. </p>
<p style="text-align: justify;">Praėjusio amžiaus pabaigoje ar 2000-ųjų pradžioje, daugelis romantinių komedijų, serialų ar lengvų vasaros skaitinių turėjo gana stereotipinius personažus: uždaro būdo, ramią merginą, kuri mėgsta skaityti komiksus ir nuvertina santykių svarbą, arba pašėlusią vakarėlių mėgėją, traukiančią vyrų dėmesį ir mėgstančią rožinę spalvą. </p>
<p style="text-align: justify;">Pirmoji, dažnai pateikiama kaip atsvara antrajai, gėris prieš blogį, protas prieš grožį. Ne viena karta merginų užaugo manydamos, kad suderinti abu – grožį ir protą, flirtą ir pagarbą – yra neįmanoma, todėl geriau bus „protingos“ ir užsiims „vertingais“ hobiais, o ne skirs dėmesį niekalams kaip drabužiai ar pramogos.</p>
<p style="text-align: justify;">Taip ir gimė „aš ne tokia kaip kitos‘‘ moterų karta, kuri šia filosofija užaugino ir savąsias dukras. Iš esmės, šis požiūris yra net labai netikslingas. </p>
<p style="text-align: justify;">Juk žmogus nėra vienpusis ir galutinis sutvėrimas. Mes nesame tik gražūs, protingi, juokingi, tylūs – juk asmeniniai mūsų būdo bruožai menkai koreliuoja su išvaizda, o buvimas „kitokiu“ automatiškai nepadaro mūsų geresniais žmonėmis.</p>
<p style="text-align: justify;">Panaši situacija šiuo metu pastebima kalbant apie įvairias mažumas: šaunu, jei jūsų draugas yra kitos rasės atstovas arba kitatikis, kita vertus, juk netapsite jo draugu vien dėl šios vienos, išskirtinės ypatybės, taip?</p>
<p style="text-align: justify;">Stereotipišku mąstymu „aš nesu kaip kitos“ jaunos merginos ir jau subrendusios moterys išreiškia tam tikrą nepritarimą, pašaipą, kartais net panieką tradiciniam, visuomenėje plačiai suprantamam moteriškumui, siekiant parodyti save priešingai, kitoniškai ir unikaliai[6].</p>
<p style="text-align: justify;">Socialiniuose tinkluose pastaraisiais metais šis fenomenas vis labiau pašiepiamas, kartu atkreipiamas ir dėmesys į internalizuotą mizogoniją – pačių moterų neapykantą moterims. Vietoj to, kad būtų kritikuojama nepagrįsta vyrų neapykanta moteriškajai lyčiai, pačios moterys situaciją pasuka kitu kampu, taip tarsi siekdamos vyrų pritarimo.</p>
<p style="text-align: justify;">Tai nėra solidaru, ypač dabar, kai moterys skatinamos viena į kitą žvelgti kaip į drauges, ne konkurentes. Kartu tai lyg skatina seksistinį požiūrį – tradiciškai „moteriškas“ merginas sumenkina, paverčiant jas tik geismų objektu[6].</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, praėję dešimtmečiai buvo palanki terpė šiam fenomenui įsigalėti. Nors visuomenė laisvėjo, tačiau, kai kurie stereotipai ir žmonių kategorizavimas liko gajūs. Pastaruoju laikotarpiu, toks siauras mąstymas nėra toleruojamas, o jo smerkimas neturi nieko bendro nei su feminizmo idėjomis, nei su liberaliomis pažiūromis į lyčių vaidmenis. </p>
<p style="text-align: justify;">Atsisakant moterų supriešinimo stengiamasi sujungti visuomenės grupę, kuri dažniau konkuruoja dėl kitos lyties dėmesio, o ne asmeninių pasiekimų[6]. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joel-muniz-0quigojllxc-unsplash.jpg" alt="Solidarumas" /></p>
<h2>Etikečių lipdymas tobulėti visuomenei nepadeda</h2>
<p style="text-align: justify;">Asmeniniai žmogaus pasirinkimai, būdo bruožai, net hobiai, neturėtų būti smerktini ir įstumiami į lyties apibrėžtus rėmus. Unikalumas svarbus kiekvienam asmeniui, tačiau jis nėra sukuriamas dirbtinai. Garsiai pareiškus, jog mieliau renkiesi futbolo varžybas, o ne apsilankymą pas plaukų stilistę tai netaps išskirtinu asmenybės bruožu ar „kitoniškumu“.</p>
<p style="text-align: justify;">Juk šiandien gyvename laisvoje šalyje ir dar laisvesniame pasaulyje, todėl neturėtų būti gėdinga rinktis tradicinius, „moteriškus“ hobius, lygiai taip kaip ir leisti laiką sportuojant, skaitant, o gal užsiimant veikla, kuri dažniau apibūdinama kaip „vyriška“.</p>
<p style="text-align: justify;">Atviras savęs ir savo pomėgių priėmimas gali būti laikomas įrodymu, jog daugeliui nuo vaikystės įdiegtas šiek tiek seksistinis ir mizoginija grįstas požiūris yra išaugtas[7].</p>
<p style="text-align: justify;">Toksiškas savosios lyties nuvertinimas ir niekinimas gana kenksmingai veikia stereotipinių lyčių vaidmenų kaitą, riboja žmogaus laisvę[8]. Juk buvimas „kitokiu“ iš esmės nėra nei komplimentas, nei įžeidimas.</p>
<p style="text-align: justify;">Realus ar tariamas kitoniškumas yra tik priemonė leidžianti įvertinti kitas moteris, jų vertę. Vis tik, šiandienos visuomenėje svarbiau individualus savęs tobulinimas ir auginimas, savo bei kitų vertę galima matuoti laimingu gyvenimu, pagalba aplinkiniams ir šiltu bendravimu, o siekiant to, nepamirškime solidarizuotis ir palaikyti vieni kitus.</p>
