Kraują kaitinančius klausimus norima nustumti po rinkimų
Artėjant savivaldos rinkimams ir politikams iš visų jėgų stengiantis įtikti savo rinkėjams, pastebimas ir tam tikras veidmainiškumas. Štai netikėtai iki Seimo pavasario sesijos planuojama atidėti civilinės sąjungos projektą. Kaip pastebi Ramūnas Karbauskis, tai daroma tam, kad liberalai galėtų užsitikrinti vyresnės kartos ir katalikiškas vertybes palaikančių visuomenės grupių balsus.
Tačiau tenka pripažinti, kad kepurę keičia ne tik patys valdantieji, gudriai kol kas pastumdami į šoną visuomenę skaldančius projektus, bet ir pati opozicija, kurios dalis laiko įkišusi ranką į valdančiųjų kišenę ir kartu iš jos maitinasi.
Civilinės sąjungos projektui visuomenėje sulaukus didžiulių diskusijų ir susipriešinimo, dabar jau kalbama apie galimybę Civilinės sąjungos projektą atidėti laikotarpiui po savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, kurie vyks jau kovo 5-ąją.
Tiesiog neįmanoma atsistebėti, kaip valdančiųjų galingu buldozeriu stumtos partnerystės ir narkotikų dekriminalizavimo idėjos dabar taip imamos ir paleidžiamos it pienės pūkas vasaros vėjyje arba šalta snaigė žiemos pūgoje.
Tačiau, kaip pastebi R. Karbauskis, viskas yra aiškiau negu aišku ir daug spėlioti, kodėl taip ir ne kitaip, nereikėtų. Juolab, kad ir patys politikai neslepia – tokie klausimai kaip partnerystės įteisinimo ar narkotikų dekriminalizavimo gali supriešinti visuomenę, tad juos verčiau atidėti laikotarpiui po savivaldos rinkimų. Na, o kai rinkimų aistros aprims ir miestų bei rajonų savivaldybėse pradės darbuotis naujos komandos bei duoti pažadai pasilaidos po užmaršties dulkėmis, bus galima sugrįžti ir vėl stumti atidėtus ir visuomenę kiršinančius įstatymus.
Seimo pirmininkė baiminasi, kad dabar jautriai vertinami įstatymo projektai nesulauktų reikiamo parlamentarų palaikymo
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia, kad šiuo metu nereikėtų akcentuoti dėmesio į visuomenėje jautriai vertinamus Civilinės sąjungos ir narkotinių medžiagų įstatymo projektus, mat kyla rizika, kad šie klausimai parlamente nesulauks reikiamo palaikymo[1].
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovas Eugenijus Gentvilas taip pat laikosi panašios pozicijos ir teigia, kad norint, kad Civilinės sąjungos įstatymas Seime būtų priimtas, reikia palaukti savivaldos rinkimų pabaigos, mat tada parlamento sudėtis esą galėtų tapti palankesnė šiam įstatymo projektui.
Opozicijos dalis taip pat nenorėtų viešinti savo palaikymo
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pastebi, kad akivaizdaus palaikymo Civilinės sąjungos įstatymui šiuo metu esą nenorėtų viešai demonstruoti ir Sauliaus Skvernelio vedamų demokratų, socialdemokratų ir konservatorių Seimo frakcijų nariai, mat būtent šios partijos artėjant savivaldos rinkimams esą mėgins apsimesti tuo, kuo iš tiesų nėra.
Pasak politiko, balsuojant dėl tokių klausimų problemų esą nekiltų tik Laisvės partijai ir Liberalų sąjūdžiui priklausantiems parlamentarams, kurie nemėgintų prieš savo rinkėją apsimesti nuožmiais katalikais ir tradicinių vertybių puoselėtojais.
Natūralu, kai esi opozicinėje pusėje ir deklaruoji neva palaikantis opozicijos vertybes, nepulsi viešai balsuoti už tai, kas vėl supriešins visuomenę ir atims balsus iš rinkėjų perduodant juos konkurentams. Toks šio klausimo svarstymo atidėjimas iš ties yra itin parankus Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, socialdemokratams ir konservatoriams, kurių partijų frakcijų atstovai kartu su liberaliomis partijomis balsuoja už narkotikų dekriminalizavimą, lietuvių kalbos išniekinimą ir kitus netradicinius liberalų siūlymus.
„Tik savivaldybių rinkimų kampanijos metu dalis liberalių partijų, kurių pavadinimai klaidina rinkėjus, turi interesą meluoti rinkėjams apie savo atstovaujamas vertybes. Kada žmonės manęs klausia, kodėl Seimo opozicija nėra vieninga, bandau paaiškinti, jog Sauliaus Skvernelio demokratai ir socialdemokratai yra liberalias vertybes atstovaujančios partijos, tad jos dažniau palaiko Seimo daugumos, nei mūsų siūlymus“, – savo socialinėje paskyroje rėžė R. Karbauskis.
Į akis oponuoja, už akių – draugauja
LVŽS lyderis pridūrė, kad S. Skvernelio vadovaujami demokratai ypatingai keičia kepures – štai jų balsais esą buvo užtikrintas kvorumas priimant įstatymą dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo šalies vadovu, o vėliau net ir inicijuojant interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, jie esą mėgino suvaidinti, kad oponuoja dabartinei valdžiai, nors, pasirodo, tiek S. Skvernelis, tiek G. Lansbergis laiko įsikibę vienas kito kelnių klešnių.
Pasak R. Karbauskio, neseniai išlindo „galai“, kad S. Skvernelis ir G. Lansbergis „draugavo“ dar dabartiniams valdantiesiems praėjusios kadencijos metu užėmus opozicijos vietą. Apie tamprų šių dviejų politikų ryšį taip pat neseniai, pasak R. Karbauskio, patvirtino ir išlindęs faktas, jog apie AB „Ignitis“ dalinį privatizavimą nežinojo buvusio Seimo dauguma, o tos įmonės akcijas esą įsigijo dabartinės Vyriausybės nariai nepaisant to, kad akcijų įsigijimo metu jie priklausė opozicijai.
„Gerai, kad nors socialdemokratai savo liberalumą pagaliau viešai pademonstravo, priimdami į partiją dabartinį Klaipėdos merą, kuris širdyje dar vis liberalas, o kažkokiame kitame organe jau liberalus socialdemokratas“, – pridūrė R. Karbauskis.
Neslepia polinkio „vaivorykštinėms“ pažiūroms
Tačiau kai kurios (o iš tiesų didžioji dalis) opozicinės partijos nė neslepia savo simpatijų brukamoms valdančiųjų idėjoms. Kaip bebūtų, ir patys valdantieji į visuomenę žvelgia ne vienodai – kai kurios mažumų grupės iškeliamos virš visos visuomenės interesų, nes politinėse darbotvarkėse didžiausias dėmesys skiriamas ne bendrojo gėrio kūrimui, bet įsiteikimui mažumoms.
Štai pernai metais minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, šalies premjerė Ingrida Šimonytė į savo švarko atlapą įsisegė vaivorykštės spalvomis nusidažiusią vėliavėlę ir pareiškė ženkliuką nešiosianti visą savaitę[2].
Politinius atspalvius itin dažnai keičia ir socialdemokratai su Vilija Blinkevičiūtė priešaky, kurie laviruoja tiek tarp poziciją, tiek opoziciją remiančių rinkėjų ir mėgina įtikti visiems nieko konkretaus nesiūlydami, bet šokinėdami per šachmatų lentą išvengiant kliūčių. Vertybinėms partijoms aktyviai pasisakant prieš vienalytę santuoką ir už tradicines vertybes, V. Blinkevičiūtė neslėpė savo paramos ažiotažo visuomenėje sulaukusiai Stambulo konvencijai, kuri, jos nuomone, turi būti kuo greičiau ratifikuojama.
Tuo tarpu šiemet S. Skvernelis apie šią konvenciją pasisakė atsargiai ir neskubėjo suteikti vilčių vieniems ar kitiems rinkėjams – rinkosi gana patogią poziciją. Jis rėžė, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją įtraukus smurto lyties pagrindu sąvoką, įstatymas esą buvo sugadintas[3]. Jis neslėpė, kad toks įstatymas iš principo yra reikalingas.
