<h2>Kelią buldozeriui pastojęs architektas išteisintas</h2>
<p>Pagaliau nuskambėjo nuosprendis pradėtos griauti Kauno istorinės Art deco vilos istorijoje – kultūrinės vertės pastato griovimui priešinęsis architektas Audrys Karalius dėl savo veiksmų pastumiant buldozerio mašinistą ir šiam nuo veido nuplėšiant kaukę, išteisintas. Aukščiausiasis Teismas atsisakė iš vilos griovėjo ir Prokuratūros priimti kasacinius skundus. Buvo paliktas galioti Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriame architekto veiksmai stabdant į vilą nutaikytą buldozerio kaušą buvo pripažinti kaip įtakoti ne chuliganiškų, bet visuomeniškų paskatų.</p>
<p>Pergalės saliutus į dangų keliantis A. Karalius pareiškė liepos 29-ąją švęsiantis savo antrąjį gimtadienį. Būtent šią dieną po beveik kelis metus trukusio teismų maratono jis sulaukė galutinio nuosprendžio, jog yra nekaltas, o jo veiksmai stabdant vilos griovimo darbus buvo pripažinti kaip pilietiški ir socialiai vertingi.</p>
<blockquote>
<p>„Ši žinia labai svarbi abiem pusėm. Ir visuomenei, kuri pasipiktino vandalų siautėjimu ir atėjo pasirašyti ant Art Deko vilos peticijos, ir mafijinėms struktūroms, kurios eina per kabinetus kiaurai ir apeidamos įstatymus bei reglamentus naikina mūsų istorinę architektūrą“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Karalius.</p>
</blockquote>
<p>A. Karalius negailėjo padėkų ir jį teismuose atstovavusiam advokatui Vytautui Sirvydžiui, kuris pasisiūlė architektą ginti pagal visuomenės labo principą, kone du metus kantriai vedė procesą ir padėjo ne tik teisiškai, bet ir psichologiškai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karalius.jpg" alt="" /></p>
<h2>Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundo nepriėmė</h2>
<p>Galiausiai liepos pabaigoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nepriėmė privačios bendrovės direktoriaus ir pastumtojo buldozerio mašinisto skundo dėl architekto išteisinimo argumentuojant tuo, jog nėra pagrindo manyti, kad buvo padarytas esminis Baudžiamojo kodekso nuostatų pažeidimas, sutrukdęs Kauno apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį[1].</p>
<blockquote>
<p>Kauno apygardos teismas taip pat buvo architekto pusėje ir nurodė, kad A. Karaliaus padaryti veiksmai (kaukės nuėmimas ir stumtelėjimas), kuriuos jis sukėlė siekdamas apsaugoti istorinę vilą nuo pražūties, nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę.</p>
</blockquote>
<p>Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokius veiksmus A. Karalius atliko ne iš chuliganiškų paskatų, o „spontaniškai, ekspresyviai, o šie veiksmai truko vos kelias akimirkas“, o kadangi tai esą nesukėlė realių neigiamų padarinių, pagrindo nuteisti apeliantą – nėra[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/teismas-13.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įpareigojo verslininką vilą atstatyti</h2>
<p>Tuo tarpu buldozerį prieš istorinę Kauno vilą pakėlęs verslininkas Artūras Dankovskis už tokius savo veiksmus turės atsakyti, mat Statybos inspekcija įpareigojo jį pašalinti savavališko griovimo padarinius ir atlikti atstatymo darbus. Visgi, teismui tokį sprendimą apskundęs A. Dankovskis pasiūlė taikyti mediacijos procedūrą[3].</p>
<p>Skelbta, kad ar bus sudaryta taikos sutartis, nulems verslininko išdėstyti pasiūlymai, kurie esą turi būti priimtini visoms proceso šalims. Visgi, tiek Kauno savivaldybė, tiek Kultūros paveldo departamentas, panašu, mediacijos procesui neprieštaravo. </p>
<p>Kiek anksčiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė atmesti A. Dankovskio apeliacinį skundą ir palikti galioti sprendimą, pagal kurį šis turės už savo lėšas atstatyti tai, ką nugriovė[4]. </p>
<h2>Su veiksmais persistengė</h2>
<p>Ankstesniu teismo sprendimu A. Karaliui buvo nuspręsta skirti 2,5 tūkst. eurų dydžio baudą, o architektas buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos sutrikdymo[5]. </p>
<p>Tąkart Kauno apylinkės teismo Kauno kultūros rūmuose išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, jog su savo veiksmais A. Karalius persistengė. Konstatuota, kad A. Karalius 2020 m. spalio 17 d. apie 12:30 val. Kaune, prie Perkūno al. 11-ojo namo, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, savo įžūliu elgesiu, kai nukentėjusiajam nuo veido nuplėšė apsauginę veido kaukę ir tyčia stipriai pastūmė į krūtinę taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą, demonstravo aplinkiniams ir aplinkai nepagarbą, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką[6].</p>
<p>Išgirdęs tokį teismo verdiktą A. Karalius pasiduoti neketino. Jį papiktino tai, kad situacija buvo atvirkštinė, o visuomenės rimtį griovė ir nepagarbą jai rodė ne jis, bet D. Grebliauskas kartu su savo užsakovu Artūru Dankovskiu, išdidžiai ir nelegaliai griovę Žaliakalnyje įsikūrusią Art deco vilą[7].</p>
<p>O štai, pasirodo, apie tai, kad A. Dankovskis nelegaliai griauna kultūros paveldo pastatą ir nedelsdamas turi stabdyti griovimo veiksmus, teisėjai I. Averkienei patvirtino du Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus liudininkai – Svaigedas Stoškus ir Andrius Liakas.</p>
<blockquote>
<p>Nepaisant to, pasak A. Karaliaus, A. Dankovskis, perskaitęs šį dokumentą ir susipažinęs su informaciją, jį pasirašyti atsisakė ir pabėgo iš KPD Kauno skyriaus kontoros. Galiausiai, praėjus dviem dienoms, 2020 m. spalio 17 d., šeštadienį, prie vilos pasirodė D. Grebliauskas, „pasipuošęs“ veidą dengiančia kauke. Tiesa, kaip pastebėjo A. Karalius, šios kaukės jam neprireikė nei spalio 15, nei 14 dieną.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/griovimas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nelegalūs vilos griovimo darbai</h2>
<p>Visa ši Lietuvos teisinės sistemos mėsmalė užvirė dar 2020 m. spalio 14-ąją, kai prestižiniame Kauno Žaliakalnio rajone buvo pradėta griauti P. Rusecko vila, priskirta ketvirtos kultūrinės vertės kategorijos pastatams. Apie nelegalius griovimo darbus tąkart savo feisbuko paskyroje užsiminė ir Kauno miesto savivaldybės Paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, pareiškęs, kad „jokių leidimų, derinimų nėra, nebuvo ir nebus“[9].</p>
<p>Nepaisant to, kad vila buvo griaunama nelegaliai, tuo pačiu buvo sukeltas pavojus ir patiems gyventojams, mat darbai buvo vykdomi „bet kaip“ ir žmogaus organizmui kenksmingos asbesto dulkės skraidė visur. Dėl to į griovimo darbus įsikišo ir aplinkosauga, kuri vilą griauti užsimojusiam verslininkui pateikė reikalavimus sustabdyti griovimo darbus kaip nelegaliai vykdomą ūkinę veiklą.</p>
<p>1928 m. pastatyta vila priklausė ypatingųjų statinių kategorijai, todėl prieš atliekant statybos ir griovimo darbus buvo būtina atlikti specialiąją paveldosaugos ekspertizę, numatomus sprendimus derinti su visuomene ir atsakingomis institucijomis, kas padaryta nebuvo[9].</p>
