<h2>Karui baigti sankcijų nepakaks</h2>
<p>Kai Vladimiras Putinas vasario mėnesį paskelbė apie „specialiąją karinę operaciją" Ukrainoje, tarptautinė reakcija buvo greita ir griežta. Vakarų partneriai parodė susitelkimą ir vienybę, pritaikydami Rusijai aibę tarptautinių sankcijų.</p>
<p>Šios sankcijos paveikė Rusijos ekonomiką ir piliečių gyvenimo kokybę. Užsienio bendrovėms nutraukus veiklą Rusijoje, tūkstančiai žmonių neteko darbo, taip pat ir prieigos prie Vakaruose gaminamų prekių ir produktų. </p>
<p>Be to, esama įrodymų, kad Europos ir Jungtinių Valstijų sprendimas apriboti mikroschemų eksportą jau paveikė Rusijos gebėjimą gaminti ir remontuoti tankus. Sankcijos taip pat pasiuntė gyvybiškai svarbią paramos žinią Ukrainos žmonėms.</p>
<p>Tačiau dabar jau akivaizdu, kad karas truks ilgai, o žvelgiant istoriškai, sankcijos niekada nebuvo itin veiksmingos keičiant režimus ar diktatorių planus[1].</p>
<blockquote>
<p>Johnso Hopkinso taikomosios ekonomikos profesorius, dirbęs Vašingtone, Niujorke, Pekine, Juodkalnijoje ir net Lietuvoje, Steve'as Hankas teigia, kad sankcijos dar niekada nelaimėjo karo, o dažnu atveju, net duoda priešingą, nei tikėtasi rezultatą. Ką tai reiškia Ukrainai ir Vakarams?</p>
</blockquote>
<h2>Sankcijos neveikia ir tai rodo istorija</h2>
<p>Po Antrojo pasaulinio karo Vakarai vis dažniau ėmėsi sankcijų kaip priemonės pažaboti pavojų keliančius režimus. Pavyzdžiui, vienokio ar kitokio lygio sankcijas JAV taikė Pietų Afrikai, Sovietų Sąjungai, Kubai, Venesuelai, Šiaurės Korėjai, Iranui.</p>
<p>Sankcijos, palyginus su kariniu konfliktu, yra lengvai pritaikoma priemonė. Be to, beveik visada patenkina visuomenės raginimą „kažką daryti". </p>
<p>Tačiau sankcijų galia nėra tokia didžiulė kaip gali atrodyti. Kuba, Venesuela ir Šiaurės Korėja niekada nepakluso Amerikos reikalavimams ir sankcijoms.</p>
<p>Nors Iranas ir buvo paveiktas JAV ribojimų bei galiausiai sėdo prie derybų stalo dėl savo branduolinės programos, šalis vis tiek niekada nenustojo ginti savo teisės sodrinti uraną[2].</p>
<p>Norint suprasti sankcijų ribas, amerikiečiai gali atsigręžti į savo šalies patirtį. Kai aštuntajame dešimtmetyje arabų šalys įvedė naftos embargą Jungtinėms Valstijoms, tai sukėlė daug trikdžių šalies viduje, tačiau neprivertė Jungtinių Valstijų nustoti remti Izraelį.</p>
<p>Rusijos atveju, kol kas didžiausias sankcijų poveikis pasireiškė tuo, kad šalis iš dalies buvo atjungta nuo tarptautinės finansų sistemos. Net ir pats V. Putinas pripažino, kad sankcijomis Vakarams „pavyko pasiekti tam tikrų rezultatų".</p>
<p>Tačiau, sankcijų mastai didžiuliai, o rezultatai, bent kol kas, ypač minimalūs.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-filin-j5pi9q02lbk-unsplash-4.jpg" alt="" /></p>
<h2>Priešinga nei tikėtasi reakcija</h2>
<blockquote>
<p>Vien sankcijomis karas Ukrainoje sustabdytas nebus, o Rusijos ekonomika nežlugs. Tampa akivaizdu, kad europiečių energetinė priklausomybė nuo Rusijos šaliai agresorei neša didžiulį pelną ir kuria papildomą įtaką.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu jachtų ir prabangių apartamentų užsienyje netenkantys oligarchai ar pačioje Rusijoje sunkiau besiverčiantys eiliniai piliečiai turi mažai galios. </p>
<p>Priešingai nei tikėtasi, Rusijoje sankcijos palankiai veikia režimą ir padeda kurti naratyvą, kad Vakarai trokšta sužlugdyti Rusiją.</p>
<p>Sankcijos suteikia diktatoriams galimybę kaltinti ne save, bet išorės priešus. Užuot skatinusios žmones sukilti prieš savo valdovus, sankcijos neretai sukelia „susitelkimo aplink vėliavą" efektą.</p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, po to, kai 2014 m. Rusija aneksavo Krymą, o Vakarai pristatė savo sankcijas, nepriklausomos apklausos duomenimis, 71 proc. rusų jas vertino kaip bandymą „susilpninti ir pažeminti Rusiją".</p>
</blockquote>
<p>Nors JAV galėtų sugriežtinti ekonominius suvaržymus Rusijai taikydama antrines sankcijas, tai gali turėti ir papildomų rizikų. Antrinės sankcijos yra galinga priemonė priversti kitas šalis laikytis Amerikos politikos, tačiau atsieina brangiai finansiškai[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/egor-lyfar-dozvxi47i0-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ribota sankcijų nauda ir žala patiems Vakarams</h2>
<p>Sankcijos nėra 100 proc. veiksminga priemonė stabdyti teroristinius režimus. Be to, ekonominė izoliacija nėra priemonė, kuria būtų galima pasiekti taikų susitarimą. Dažniausiai sankcijos yra kaip mažiau aukų pareikalauti galinti alternatyva karui.</p>
<p>Tačiau jos taip pat gali būti karo prielaida. Tai rodo ir JAV istorija. JAV buvo įvedusi naftos embargą Japonijai, kuri po penkių mėnesių įvykdė ataką Perl Harbore. </p>
<p>Skirtingi tyrimai rodo, kad sankcijos veiksmingos maždaug 40 proc. atvejų. Mažai tikėtina, kad karo Ukrainoje atveju, Rusiją sustabdys ekonominiai iššūkiai.</p>
<p>Tai pažymi ir profesorius S. Hankas, kuris aiškina, kad kaip ir visos sankcijos, Rusijai taikomos yra ekonominis ginklas, kuris iš esmės yra nepaskelbtas karas prieš Rusiją.</p>
<p>Profesorius akcentuoja, kad kaip ir visos sankcijos, jos visiškai neveiksmingos siekiant užsibrėžto tikslo – pakeisti Rusijos elgesį. </p>
<p>S. Hanko teigimu, sankcijos turi ir ypač didelę kainą Vakarams:</p>
<blockquote>
<p>„Nors humanitarinės ir ekonominės išlaidos Rusijai bus milžiniškos, jos bus menkos, palyginti su išlaidomis, kurias patirs už Rusijos ribų esantys asmenys. Kalbant apie poveikį, ES patirs didžiules išlaidas, daug didesnes nei JAV. Tačiau sankcijų sukeltos išlaidos ir sutrikimai neapsiribos vien ES ir JAV. Jos išplis po visą pasaulį, užkraudamos didelę naštą neturtingoms šalims ir neturtingoms tautoms"[4].</p>
</blockquote>
<p>Profesorius S. Hankas pažymi ir tai, kad rusiškos naftos pirkimo draudimas neigiamai atsilieps ES šalims ir net pačiai JAV, o dėl to, viso pasaulio gyventojai turės plačiau atverti pinigines, o karas Ukrainoje tikrai nebus sustabdytas.</p>
