J. Bideno slaptų dokumentų skandalas gali išgelbėti D. Trumpą?
JAV politinėje padangėje kilus skandalui dėl slaptų valstybininių dokumentų, aptiktų Kinijos remiamame J. Bideno analitiniame centre, JAV Teisingumo departamentui šiuo metu siekiant išsiaiškinti, kaip itin slapti valstybiniai dokumentai atsidūrė J. Bideno nuosavybėje, didelė dalis respublikonų pabrėžia demokratų demonstruojama hipokritiškumą.
Respublikonai, pabrėžiantys, kad JAV liberalioji žiniasklaida jau spėjo sumenkinti naujieną, primena, kad dar praėjusią vasarą J. Bidenas viešai kritikavo buvusį prezidentą Donaldą Trumpą už tai, kad jis savo rezidencijoje Floridoje laikė įslaptintus valstybinius dokumentus.
J. Bideno kritikai reikalauja, kad dabartinis prezidentas sulauktų tiek pat teisėsaugos dėmesio šiuo klausimu, kiek ir jo pirmtakas, kurio atžvilgiu dėl pasiimtų valstybinių dokumentų pradėtas federalinis tyrimas.
O kol pats J. Bidenas kratosi kaltės ir teigia nežinantis, kad slapti dokumentai atsidūrė jo kabinete, dalis JAV politinės padangės atstovų net teigia, kad J. Bidenas ir jo aplinka greičiausiai turės pamiršti savo svajones patraukti D. Trumpą baudžiamojon atsakomybėn.
J. Bidenas ginasi, jog nežino, kas yra dokumentuose
Prezidentas J. Bidenas antradienį pagaliau sureagavo į skandalą, kuris kilo paaiškėjus, kad jo vardu pavadintame Pensilvanijos universiteto analitiniame centre buvo aptikti įslaptinti valstybiniai dokumentai.
Šiuo metu prezidentas lankosi Meksikoje, kur dalyvauja Šiaurės Amerikos vadovų susitikime.
Keletą kartų ignoravęs žurnalistų klausimus, vėliau J. Bidenas pareiškė, kad pats yra nustebintas, jog slapti dokumentai buvo jo biure ir pabrėžė, kad visapusiškai bendradarbiauja su Teisingumo departamentu atliekant patikrinimą.
„Pirmiausia leiskite man pasakyti, jog visi žmonės žino, kad į įslaptintus dokumentus ir slaptą informaciją žiūriu rimtai“, – pabrėžė J. Bidenas[1].
Prezidentas taip pat patvirtino anksčiau skelbtą informaciją, jog dokumentus atrado jo asmeniniai advokatai, tvarkydami jo biurą Pensilvanijos universiteto analitiniame centre.
„Jie padarė tai, ką turėjo padaryti. Jie nedelsdami paskambino bei perdavė dokumentus archyvui. Aš buvau informuotas apie šį radinį ir nustebau sužinojęs, kad į tą biurą buvo nunešti kokie nors vyriausybės dokumentai. Bet aš nežinau, kas tuose dokumentuose yra. Mano advokatai nesiūlė man domėtis, kokie tai buvo dokumentai“, – teigia J. Bidenas.
Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas jau paskyrė JAV prokurorą Johną Lauschą, kad šis išnagrinėtų su J. Bideno nuosavybėje laikytais dokumentais susijusią situaciją. Pats J. Bidenas antradienį pareiškė, kad tikisi, jog šis tyrimas netrukus bus baigtas.
Respublikonai žada atsakyti demokratams savais tyrimais
Įslaptintų dokumentų istorija garsiau reikštis paskatino naująją Atstovų Rūmų respublikonų daugumą, kuri dabar yra pasirengusi pradėti dar daugiau su J. Bideno administracija susijusių tyrimų.
Atstovų Rūmų respublikonai ėmė lyginti J. Bideno dokumentus su FTB vykdyta krata buvusio prezidento D. Trumpo viloje Floridoje. Šis tyrimas buvo susietas su galimai netinkamu D. Trumpo dokumentų tvarkymu po to, kai jis paliko Baltuosius rūmus. Vis dėlto, galimai analogiškai elgiantis ir pačiam J. Bidenui, kritika D. Trumpui atrodo vis labiau nepagrįsta.
„FTB atliko reidą buvusio prezidento D. Trumpo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ dėl to paties pažeidimo“, – sakė Atstovų Rūmų priežiūros komiteto pirmininkas respublikonas Jamesas Comeris[2].
Atstovų Rūmų pirmininkas Kevinas McCarthy taip pat spėjo pasisakyti šia tema, pabrėždamas dviprasmiškai vertinamą situaciją.
„Kodėl prezidentas J. Bidenas, kuris daugelį metų nesaugiai laikė įslaptintą medžiagą nesaugioje vietoje, niekada nesulaukė reido? Ar todėl, kad turime dviejų pakopų teisingumo sistemą? Aš tiesiog manau, kad tai tik įrodo, ką jie bandė padaryti su prezidentu D. Trumpu, perlenkė lazdą“, – sakė K. McCarthy.
Būsimasis Atstovų Rūmų žvalgybos pirmininkas Mike’as Turneris paskelbė, jog antradienį išsiuntė laišką FTB direktorei Avril Haines, prašydamas peržiūrėti aptiktą įslaptintą informaciją ir įvertinti žalą.
„Dėl šios aptiktos įslaptintos informacijos prezidentas J. Bidenas gali pažeisti nacionalinį saugumą saugančius įstatymus, įskaitant Šnipinėjimo įstatymą ir Prezidento įrašų įstatymą“, – sakė M. Turneris.
Skandalo sūkuryje laimėtoju tapti gali D. Trumpas
Dabar, kai situacija pakrypo tokia netikėta linkme, kai kurie dešiniųjų pažiūrų ekspertai net teigia, kad JAV generalinis prokuroras M. Garlandas gali pamiršti buvusio prezidento D. Trumpo baudžiamąją bylą, nes analogiškų kaltinimų susilaukti gali ir J. Bidenas.
Kaip pabrėžia „Fox News“ analitikas Greggas Jarrettas, „atmetus į akis krintančią veidmainystę, būtų sunku pateisinti vieno prezidento patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, tuo pat metu užmerkiant akis prieš kitą“.
„Teisiniu požiūriu tai būtų bumerangas. Jei Garlandas vis dėlto bus pakankamai kvailas, kad imtųsi veiksmų, buvęs prezidentas galėtų pareikšti selektyvų kaltinimą kaip teigiamą gynybos argumentą. Niekam kitam FTB nėra atlikęs kratos jo namuose ir nėra pateikęs kaltinimų baudžiamojoje byloje. D. Trumpo advokatai teigtų, kad paklydusių dokumentų situacija yra įprastas reiškinys per skubotas prezidentų valdžios perdavimo situacijas“, – teigia G. Jarrettas[3].
Pats D. Trumpas tvirtina, kad išslaptino drauge su savimi pasiimtus dokumentus dar prieš pasitraukdamas iš pareigų. Jei tai yra tiesa, tuomet tai tėra ginčas dėl medžiagos saugojimo pagal 1978 m. Prezidento įrašų įstatymą, kuris yra civilinis, o ne baudžiamasis.
Kaip komentuoja Harvardo teisės mokyklos profesorius Alanas Dershowitzas, buvęs prezidentas D. Trumpas šioje situacijoje tapo „didžiuoju nugalėtoju“. Ekspertas taip pat pabrėžė, kad buvęs prezidentas nebegali būti apkaltintas dėl tariamai neteisėtai pasisavintų slaptų dokumentų.
„Jei turite du žmones, kurie kandidatuoja į prezidentus vienas prieš kitą ir abu netinkamai tvarkė įslaptintą medžiagą, idėja patraukti baudžiamojon atsakomybėn tą, kuris kandidatuoja prieš dabartinį prezidentą, o ne patraukti baudžiamojon atsakomybėn tą, kuris yra dabartinis prezidentas, neišlaikytų neutralių principų testo. Net jei ir buvo kokia nors galimybė, kad D. Trumpui anksčiau galėjo būti pareikšti kaltinimai dėl netinkamo slaptos medžiagos tvarkymo, šiandien ji visiškai išnyko“, – aiškina A. Dershowitzas[4].
Valstybinių dokumentų pasisavinimas ne visada tampa didelio masto skandalu
Nuo 2005 m. FTB ir Teisingumo departamentas pradėjo mažiausiai 11 tyrimų, nukreiptų prieš aukšto rango buvusius JAV pareigūnus, įskaitant buvusį nacionalinio saugumo patarėją ir buvusį CŽV direktorių, pasisavinusius slaptus valstybinius dokumentus ar neteisėtai atskleidusius valstybinę informaciją.
Pavyzdžiui, buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas Sandy Bergeris prisipažino kaltu dėl sąmoningo įslaptintų dokumentų išvežimo iš Nacionalinės archyvų ir įrašų administracijos[5]. S. Bergeris, dirbęs Billo Clintono administracijoje, prisipažino 2003 m. paslėpęs ir iš archyvų išvežęs penkias įslaptinto dokumento kopijas. 2005 m. rugsėjį S. Bergeriui buvo nurodyta sumokėti 50 000 JAV dolerių baudą ir trejiems metams atsisakyti leidimo dirbti su slapta informacija.
2013 m. Havajuose buvo suimtas pulkininkas leitenantas Benjaminas Pierce’as Bishopas, kuris buvo apkaltintas neteisėtu dokumentų, susijusių su nacionaline gynyba, laikymu ir tyčiniu nacionalinės gynybos informacijos perdavimu asmeniui, neturinčiam teisės tokios informacijos gauti. B. P. Bishopas prisipažino kaltu ir buvo nuteistas daugiau kaip septyneriems metams kalėjimo.
2015 m. į pensiją išėjęs JAV armijos generolas Davidas Petraeusas, buvęs CŽV direktorius, pripažino savo kaltę dėl kaltinimo neteisėtu įslaptintos medžiagos išvežimu ir laikymu. Jis buvo nuteistas dvejiems metams lygtinai ir 100 000 JAV dolerių bauda.
