Vakcinos – kaip visuotinė gėrybė
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) parengė gairių rinkinį[1] atsakingiems asmenims už skiepų įvedimo programas, kuriuo remiantis visame pasaulyje turėtų būti etiškai ir informuotai organizuojamos skiepų programos vaikams ir paaugliams nuo 6 iki 17 metų. Gairių rinkinyje nėra minimi jokie specifiniai skiepai, apie kurių organizavimą kalbama, todėl galime manyti, kad pateikta informacija tinka visiems skiepams.
Be to, kad aptariama skiepų nauda ir jie traktuojami kaip visuotinė gėrybė („vaccines as a public good“), dokumente nurodoma ir trys sutikimo skiepyti vaikus rūšys. Mat dauguma pasaulio šalių įstatymais reglamentuoja, kad asmuo iki 18 metų negali savarankiškai spręsti apie medicinines intervencijas į savo kūną, įskaitant ir skiepus.
Ir nors kai kurios šalys šią ribą bando žeminti iki 16 metų, dokumente minimai amžiaus grupei (6–17 metų) dauguma atvejų bus reikalingas tėvų (globėjų) sutikimas. Taip pat siūloma, kad vaikų skiepijimo programos galėtų būti pristatytos per mokyklos sveikatos paslaugas.
Trys skirtingi atvejai, kada laikoma, jog tėvai sutinka su skiepais
Taigi, pirmoji tėvų sutikimo skiepyti vaikus forma yra oficialus raštiškas tėvų (globėjų) sutikimas. Mes jau esame prie to pripratę. Kiekvieną kartą prieš atliekant skiepijimo procedūrą vaikui, jo tėvai (globėjai) turi susipažinti ir pasirašydami dokumentą duoti leidimą atlikt procedūrą. Turint tokį raštišką tėvų (globėjų) sutikimą, procedūra gali būti atliekama ir tėvams nedalyvaujant.
Taip pat rašytine forma galima išreikšti ir nesutikimą atlikti skiepijimo procedūrą, jei tėvai (globėjai) jos nenori. Tačiau toks sutikimas/nesutikimas su procedūra yra būdingas tik turtingesnėms, didesnį išsilavinimo ir raštingumo procentą turinčioms pasaulio valstybėms.
Antroji sutikimo skiepyti vaikus forma yra žodinis sutikimas. Prieš duodant tokį sutikimą, tėvai (globėjai) turi būti išsamiai informuoti apie procedūrą ir jos eigą. Atvirai kalbant, nėra čia daug ką informuoti, nes procedūra nėra labai sudėtinga. Tačiau žodinis sutikimas yra laikomas oficialiu tik tuo atveju, jei skiepijimo procese kartu su vaiku dalyvauja bent vienas iš tėvų (globėjų).
Trečia sutikimo skiepyti vaikus forma yra labiausiai verčianti susimąstyti – tai numanomas sutikimas. Numanomo sutikimo procese tėvai turėtų būti informuojami apie planuojamą vaikų skiepijimą mokykloje konkrečią dieną. Informavimas turėtų būti raštiškas ir išsamus. Jeigu vaikas tą dieną fiziškai pasirodo mokykloje, yra laikoma, jog tėvai (globėjai) sutinka su skiepijimo procedūra. Jeigu tėvai (globėjai) su procedūra nesutinka, jie turi užtikrinti, kad vaikas tą dieną mokykloje nepasirodys.
Nors šis dokumentas buvo paskelbtas 2014 metais, lig šiol gairės nebuvo atnaujintos. Pasaulio sveikatos organizacija ir toliau valstybes ragina jomis vadovautis. Tačiau lig šiol nesame susidūrę su dideliu kiekiu medicininių paslaugų mokyklose. Tai labai neįprasta vieta tokias paslaugas gauti.
Žinoma, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad situacija keičiasi ir medicininės intervencijos tiesiog braute braunasi į mokymo įstaigas, tačiau toks pokytis nebūtinai reiškia gera. Įsivaizduokite, jeigu jūs vis dėl to nenorite skiepyti savo vaiko ir dėl išsiblaškymo pamiršote, jog šiandien ta diena, kai reikia jo neleisti į mokyklą. Fiziškai pasirodęs mokykloje jūsų vaikas savaime tampa numanomo sutikimo įrodymu ir greičiausiai patirs spaudimą dalyvauti skiepijimo procese.
Kada tėvų (globėjų) sutikimas gali būti nereikalingas?
Žinau, kad sunku patikėti, bet gali būti situacijų, kuriose jūsų vaikai gali būti paskiepyti be jūsų leidimo ir net – be jūsų žinios. Atmetus siaubingas karo ir nežmoniško elgesio su vaiku situacijas, viena labiausiai tikėtinų priežasčių, dėl ko jūsų vaikas gali būti paskiepytas be jūsų žinios, yra įstatymu įtvirtinta vakcinacija.
Nepaisant to, kad toks įstatymo įtvirtinimas būtų Žmogaus teisių pažeidimas, vis dėl to jis yra minimas šiame dokumente. Manant, kad skiepai yra visuotinė gėrybė ir dėl visuomenės sveikatos tikslų siekiant pašalinti įvairias ligas, ir kontroliuoti jų protrūkius, gali būti į šalies įstatyminę bazę įvesta viena ar kelios privalomos vakcinos. Negana to, privalomi tam tikri skiepai gali būti sąlyga patekti į ikimokyklinę ar pradinę mokyklą, sudaryti sąlygas gauti išmokas iš valstybės arba būti priežastimi laikinai nutraukti ugdymo procesą mokykloje neskiepytiems vaikams ligos protrūkio metu.
Nors Lietuvoje privaloma vakcinacija nėra teisiškai įtvirtinta jokiais teisės aktais, realybėje vaikai nuo 12 metų jau gali savarankiškai kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti gydytojo leidimą pasiskiepyti nuo Covid-19 ligos, net jeigu jūs apie tai nieko nežinote. Su tokiu gydytojo leidimu vaikas, savarankiškai nuvykęs į skiepijimo punktą, bus paskiepytas be jūsų ir jūs nebūsite apie tai informuoti.
