<h2>Nei priežasties, nei konkretaus sprendimo vis dar nėra</h2>
<p>Pirmosios didelį nerimą sukėlusios nuošliaužos ir įgriuvos Gedimino kalno šlaituose pradėjo rastis dar 2016 metų vasario mėnesį[1], kai atitirpo ir įmirko dirvožemis. Nepaisant to, jog buvo kartojama, kad kalnui jokios grėsmės nėra, 2016–2017 metais nuošliaužų daugėjo ir galiausiai buvo pradėti gelbėjimo darbai. Tačiau kad ir kiek buvo sulaukta įvairių pasiūlymų, kaip visam laikui sustabdyti kalno nykimą, problema vis dar yra išlikusi net ir praėjus 6 metams nuo visų įvykių pradžios.</p>
<p>Iš tiesų net nėra aišku, kodėl daugybę metų stovėjęs Gedimino kalnas staiga pradėjo irti. Vieni spėliojo, jog tai galėjo nutikti dėl to, kad dar 2011–2013 metais buvo iškirsti ant šio kalno augę medžiai. Tuo tarpu kiti kartojo, jog nuošliaužų susidarymui įtaką galėjo daryti kalno papėdėje atstatyti Valdovų rūmai ir ant kalno šlaito įrengtas funikulierius[2]. Tačiau šiuo metu pats svarbiausias žingsnis – kuo greičiau išgelbėti kalną.</p>
<h2>Siūlė vėl apsodinti ir medžiais, ir kitais augalais</h2>
<p>Bene dažniausiai pasitaikęs siūlymas – tiesiog ir vėl apsodinti Gedimino kalną medžiais. Tačiau gamtininkai nebuvo sužavėti tokia idėja ir aiškino, jog tai – tik laikina priemonė, galinti padėti, kol medžiai dar labai jauni.</p>
<p>Jie netgi tvirtino, jog prieš tai daug metų ant Gedimino kalno augę medžiai buvo labai reikšmingas ir neigiamas kalno stabilumo faktorius, nes kiekvienas svėrė po pusę tonos. O tokiems medžiams išgriuvus, nudžiūvus ar juos tiesiog nukirtus, skatinamas naujų ertmių žemėje atsiradimas. Tiesa, kodėl apie tai nebuvo pagalvota prieš iškertant visus Gedimino kalno medžius – neaišku.</p>
<p>Vietoj medžių gamtininkas Povilas Vitkauskas siūlė apželdinti kalną vynvyčiais[3]:</p>
<blockquote>
<p>„Vynvyčiais papuoštas kalnas visą vasarą mus džiugintų sodria žalia spalva, o rudenį raudonuotų kaip ugnis. Tai primintų mūsų laisvės žiburį.“</p>
</blockquote>
<p>Kiek kitokius augalus siūlė žolių selekcininkai. Jie tikino, kad Gedimino kalno apželdinimui puikiai tiktų tarpdentinis hibridas eraičinsvidrė[4]. Tai – svidrės ir eraičio hibridas, kurį sukūrė žmogus ir kuris žemės ūkyje naudojamas jau pusę šimtmečio.</p>
<p>O esant itin dideliam kritulių kiekiui ir atsirandant naujoms nuošliaužoms specialistai ėmė reikalauti, jog būtų kuo greičiau įrengtas drenažas. Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vadovė Roma Kanopienė tvirtino[5], jog be drenažo tikrai nepavyks sustabdyti vis įvykstančių nuošliaužų ir gamtiniai procesai toliau negailestingai niokos Gedimino kalną.</p>
<h2>Pasiūlė įrengti ir sraigtinius pamatus</h2>
<p>Tuo tarpu saugaus judėjimo ir aplinkos pritaikymo žmonėms specialistai siūlė slenkančius grunto sluoksnius surišti tam pasitelkiant sraigtinius pamatus[6]. Tokiu būdu atplyšti linkęs gruntas būtų tarytum prigręžtas prie giliau esančio tvirto pagrindo. Buvo tikinama, jog tai yra greitas ir patikimas kalno gelbėjimo būdas, nors kiti nuogąstavo, kad tokiu būdu kalnas bus sudarkytas metaliniu tinklu.</p>
<p>Ir tikriausiai net neverta abejoti, jog be šių pasiūlymų per kelerius metus būta dar ne vieno ir ne dviejų. Savo įžvalgas siūlė įvairūs specialistai ir ne tik: nuo architektų iki geologų, nuo statybininkų iki gamtininkų, nuo politikų iki visiškai pavienių žmonių. Tačiau kuo daugiau idėjų yra pasiūlyta, tuo labiau lieka neaiškus kalno likimas ir kokių konkrečių darbų bus imtasi, kad nuošliaužų problema išnyktų ir nebeatsinaujintų.</p>
<h2>Aštri kritika dėl nenoro tinkamai apželdinti kalno</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gedimino_kalno_tvarkymas.jpeg" alt="" /></p>
<p>Neseniai karčią kritiką dėl Gedimino kalno problemos pareiškė ir Naglis Šulija[7].</p>
<p>Jis vardijo gražiausius Lietuvos kampelius, kurie yra užžėlę augmenija ir nesusiduria su jokiomis nuošliaužų problemomis. Pasak jo, net ir žymiai statesni kalnai gyvuoja metų metus, kaip ir gyvavo Gedimino kalnas, kol nebuvo sugalvota jo tiesiog nuskusti ir palikti be jokių medžių ir kitos augmenijos.</p>
<p>N. Šulija tikino, jog augalai išpumpuos drėgmę, o vietoj didelių medžių galima sodinti mažesnius:</p>
<blockquote>
<p>„Ir nepamirškime dar vieno dalyko: kuo didesnis augalas, kuo gilesnės jo šaknys, tuo daugiau drėgmės iš gilesnių dirvos sluoksnių jis savo vegetacijos metu ištraukia ir išgarina. Nes kiekvienas augalas – tai pompa, traukianti drėgmę iš žemės ir atiduodanti ją atmosferai. <…> Sakote, medžiai užaugs ir savo svoriu šlaitus tiesiog išvers (toks buvo argumentas juos kertant)? Ir kaip drėgmė bus šalinama žiemą? Gerai, sodinkime neaukštus visžalius spygliuočius ir juos rotuokime – kirskime senus medžius ir sodinkime į jų vietą naujus. Nors ir iškirstieji klevai su savo pareigomis susidorojo puikiai.“</p>
</blockquote>
<p>Dėl nesugebėjimo iki galo nuspręsti, ką daryti su kalnu ir kada pradėti taip būtinus tvarkymo darbus, N. Šulija kaltina valdininkus. Pasak jo, daugelis jų ne tik yra nekompetentingi ir nežino, kokį kelią reikėtų pasirinkti, bet ir negali priimti sprendimų, neatsitrenkę į painią biurokratiją. Čia metų metus vyksta arba būna stabdomi tvarkybos darbai, nors turėtų nedelsiant būti pradėti realūs, problemą ištaisantys tvarkymo darbai.</p>
<p>Deja, jokie žingsniai nedaromi jau beveik metus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Šarūnas Skuodis perspėjo, jog tiriant Gedimino kalno padėtį buvo pastebėta didelė nuošliaužų formavimosi rizika. O tai, pasak docento, gali baigtis katastrofa[8]:</p>
<blockquote>
<p>„Jei susidarytų nuošliaužos šlaito pietrytinėje arba prie Vakarinio bokšto dalyje, netektume paskutinių dviejų didžiausių Gedimino kalno konstrukcijų – Aukštutinės pilies rūmų ir Vakarinio bokšto. Norint išvengti šio blogiausio scenarijaus, būtina nedelsiant tęsti kalno tvarkymo darbus pietrytinėje dalyje, kur nuošliaužų formavimąsi mato kiekvienas praeivis, o vėliau imtis ir kitų kalno šlaitų išsaugojimo misijos."</p>
</blockquote>
<h2>Vietoj Gedimino kalno išgelbėjimo galime tapti teisės aktų padarytos katastrofos liudininkais</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/gedimino_pilis.jpg" alt="" /></p>
<p>Nacionalinio muziejaus atstovai tvirtina, jog kalnas yra nuolat stebimas ir jo būklė kol kas stabili. Tačiau vargu ar dauguma praeivių, kurie mato, kaip šiuo metu atrodo Gedimino kalnas, jaučia tokią pačią ramybę. Tiek specialistams, tiek paprastiems žmonėms kyla didelis nerimas dėl kalno likimo, ypač kalbant apie tą laiką, kai neišvengiamai sulauksime daugiau kritulių. Tačiau realius, ilgalaikius planus stabdo nesutarimai ir painūs teisės aktai.</p>
<p>Advokatų kontoros „Magnusson“ partnerė Dalia Stakvilevičiūtė teigė, jog suinteresuotos organizacijos ir atsakingos institucijos niekaip nesugeba sutarti, ar kalno tvarkymo darbai turi būti priskirti statybos darbų kategorijai, ar visgi tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. O tai yra itin svarbus faktorius, nes nuo to priklauso, kas imsis darbų, kokiais įstatymais reikės vadovautis ir kokiu būdu tie darbai bus atlikti bei prižiūrimi. D. Stakvilevičiūtė perspėjo:</p>
<blockquote>
<p>„Tokia įstaigų tarpusavio konkurencija gali tapti grėsme kultūros paveldo objektui, kurį bandoma išsaugoti. Jeigu darbai bus netinkamai kvalifikuoti, galima sulaukti katastrofos, kurią sukels rangovas be reikiamų kompetencijų, pradėjęs vykdyti tvarkomuosius paveldosaugos darbus.“</p>
</blockquote>
<p>Tad akivaizdu, jog Gedimino kalno problema yra daug gilesnė. Drauge su jo tvarkymo klausimu reikia kelti ir visai kitą – teisės aktų ir įvairių įstaigų tarpusavio nesutarimo klausimą. Deja, kol visi yra pasimetę teisės aktų raizgalynėje, kalno padėtis ir toliau išlieka sudėtinga, o pradėjus darbus nekompetentingiems asmenims, viskas gali tik dar labiau pablogėti.</p>
